Gerosios bakterijos arba probiotikai yra naudingi mikroorganizmai, gyvenantys žarnyno mikrofloroje. Pagrindinis jų tikslas ir darbas – apsaugoti organizmą nuo išorinių veiksnių ir išlaikyti jį sveiką. Nustatyta, kad virškinamajame trakte egzistuoja daugiau kaip 500 skirtingų bakterijų rūšių, nors normalioje sveiko žmogaus mikrofloroje iš jų dominuoja apie 10–20 rūšių. Įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, ligos ar imuninės sistemos sutrikimai, antibiotikų ar kitų vaistų vartojimas, blogi mitybos įpročiai ir netgi žalingos aplinkos sąlygos, gali sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, o dėl to gali sumažėti naudingų gerųjų bakterijų. Nuo šių mikroorganizmų pusiausvyros žarnyne priklauso darni organizmo veikla. Svarbiausi probiotikų atstovai yra bifidobakterijos ir laktobacilos, tačiau probiotikams taip pat priskiriami ir kai kurie Enterococcus, Streptococcus, Esherichia ir Saccharomyces grupių mikroorganizmai.
Laktobacilos yra bene didžiausia pieno rūgšties bakterijų grupės padermė, pavadinta taip, nes šios bakterijos laktozę ir kitus cukrus paverčia į pieno rūgštį ir yra labai atsparios virškinimo trakto aplinkai (skrandžio ir tulžies rūgštims). Šios gerosios pieno rūgšties bakterijos išskiria antimikrobines medžiagas ir neleidžia augti blogosioms bakterijoms žarnyne, stiprina virškinimo trakto natūralų atsparumą ir balansuoja virškinimo funkciją, stiprina žarnyno atsparumą, padėdamos atkurti pažeistą žarnų gleivinę esant infekcijai ir stiprina imunitetą. Kai kurios laktobacilų grupės naudojamos gaminant jogurtą, sūrį, raugintus kopūstus, marinuotus agurkėlius, alų, vyną, sidrą, duonos raugą ir kitus fermentuotus maisto produktus.
Bifidobakterijos slopina patogeninių ir puvimo bakterijų dauginimąsi ir normalizuoja žarnyno mikroflorą. Jos skatina virškinimą ir gydo funkcinius žarnyno sutrikimus.
Šios gerosios bakterijos skaido maisto angliavandenius ir tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą (metabolizmą), kiekvienoje ląstelėje vykstančias chemines reakcijas, taip pat sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus.
Nustatyta, kad probiotikai turi imunomoduliuojamųjų, antibakterinių, antivirusinių, uždegimą mažinančių savybių, teigiamai veikia žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir įvairiais mechanizmais apsaugo organizmą nuo žarnyno patogenų.
Pastaruoju metu probiotikų taikymo galimybėms skiriama vis daugiau dėmesio. Tai lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia rinkoje atsiranda vis daugiau probiotikų preparatų. Be to, visuomenė neretai linkusi rinktis kitus gydymo natūraliais produktais metodus ir bando ieškoti būdų, kaip pagerinti sveikatos būklę.