Šilauogių ir aviečių sodinukai nereikalauja įpatingos priežiūros ir apdovanoja vertingomis uogomis. Sodinukai sodinami pavasarį arba rudenį.
Avietes geriausiai sodinti saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose – patartina prie tvorų, tvorelių ar sienų. Geriau auga dirvoje, kurioje anksčiau derėjo agurkai, morkos, burokėliai.
Nepatartina sodinti ten, kur augo žemuogės, bulvės, paprikos, pomidorai ir kitos avietės, nes nuolat puls ligos ir kenkėjai.
Vienoje vietoje gerai auga apie 15–20 metų (produktyviausios iki 8–10 metų). Įsigyjant avietes – aviečių sodinukui turi būti gerai išsivystę, tvirti. Pumpurai turi būti dar neišsprogę (jei sodinama pavasarį).
Aviečių sodinukai sodinami į duobutes, kurių gylis atitinka šaknų ilgį. Pumpurai, esantys ant stiebų kaklelių, turi atsidurti 2–3 cm gylyje. Užbėrus puria žeme, sodinukai gausiai palaistomi ir pamulčiuojami. Viršutinė dalis nupjaunama, kyšoti iš žemės paliekami tik iki 15–20 cm aukščio stiebeliai. Nepersistenkite, nesodinkite sodinukų labai tankiai. Geriausiai avietės augs, jei atstumai tarp jų bus 1 m, o tarp eilių – 1,5 m. Atstumai tarp skirtingų veislių augalų – apie 2 m.
Šilauogės mėgsta saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą. Dirvos paruošimas – labai svarbus procesas. Mėgsta šilauogės rūgščią (4 – 5,5 PH), labai purią, gerai aeruojamą, neperdžiūvusią dirvą. Idealus variantas – rudos aukštapelkių durpės. Dauguma šilauogių augintojų rekomenduoja tokį sodinimo būdą: iškasama 1 m skersmens, 40 – 60 cm gylio duobė. Didžiąją dalį pripilame spygliuočių pjuvenų, užpilame durpių, smėlio ir išmaišome. Turėtų būti taip, kad didesnioji dalis durpių viršuje, o pjuvenos apačioje. Geriau naudoti smulkesnes ir papūdytas pjuvenas, šviežios gali duoti puvinį, be to, sugers daug vandens, naudos azotą. Jei didžioji dalis pjuvenų bus apačioje, tai supus, kol šaknys pasieks jas. Šilauogių šaknys įdomios struktūros: jos plonytės, o ant glajukų gyvena grybas mikorizė. Jis mėgsta apie 70 proc. drėgmę, didelio rūgštingumo dirvą (3,5 – 4,5) ir gerą aeraciją. Grybų hifai geriausiai tarpsta ant medžio drožlių ir pjuvenų. Paruošus duobę, gausiai pripilama vandens, palaukiama, kol susigers. Sodinama tokiu pat lygiu kaip vazonėlyje ar taip, kaip augo prieš persodinimą. Šaknys išskleidžiamos (jeigu įmanoma išskleisti) horizontaliai, nedideliame gylyje.
Pasodinus mulčiuojama pjuvenomis (5 – 6 cm), palaistoma. Laistyti po pasodinimo reikia gausiai (10 litrų krūmui kas savaitę), tačiau vanduo neturi stovėti. Molingoje dirvoje visą iškastą žemę reikia išvežti ir pakeisti lengvu, puriu, paruoštu aukščiau minėtu mišiniu. Plantacijose aukštai esantį gruntinį vandenį reikėtų drenuoti iki 60 -80 cm gylio, kad duobėje nesikauptų vanduo. Lengvose ir šarmingose dirvose galima daryti atskyrimą nuo aplinkinių gruntų plėvele. Gruntinis vanduo turėtų būti ne daugiau kaip 0,5 m nuo paviršiaus.
Žemaūgės šilauogės gali būti sodinamos 60 cm viena nuo kitos, vidutinio aukščio 80 – 90 cm, aukštaūgės 100 – 120 cm
Šilauogių sodinukai Sunrise (Ankstyva) – Krūmas tvirtas, aukštas. Nereikalauja stipraus genėjimo. Atspari žiemos šalčiams ir šalnoms. Uogos pradeda nokti liepos viduryje. Derlingumas apie 5kg. Uogos labai didelės, šviesiai mėlynos su vidutinio intensyvumo vaškiniu apnašu.
Bluejay (Vid. ankstyvumo) – Krūmai dideli, išsikeroję, greitai augantys, gali pasiekti virš 2 m. aukštį. Uogos nuo vidutinių iki didelių, sirpti pradeda liepos pabaigoje.-rugpjūčio pradžioje, sunoksta beveik vienu metu. Labai derlinga veislė. Atspari šalčiams. Tinka drūgšti (pH 4,8 – 5,2), derlinga, normalaus drėgnumo dirva ir saulėta bei pusiau pavėsinga vieta.
Bluecrop (Vid. ankstyvumo) – krūmas iki 2 m. Uogos nuo vidutinio dydžio iki labai didelių, skonis l. geras, galima ilgai išlaikyti, šaldyti. Veislė atspari šalčiui, drėgmės trūkumui. Uogos sunoksta ne vienu metu, per 4-6 savaites, liepos 31 d.-rugsėjo 5 d. Galima skinti per 3 kartus. Viena geriausių veislių tiek pramoninėms plantacijoms, tiek mėgėjiškai sodininkystei.
Sierra (Vid. vėlyvumo) – Krūmas vidutiniškai augus, gali pasiekti 1,6 m aukštį. Veislė labai derlinga. Uogos nuo vidutinio dydžio, šviesiai mėlynos, su vidutiniu vaškiniu apnašu, gero skonio, su aromatu, transportabilios, galima ilgai laikyti, šaldyti. Jų uogos yra vienos iš saldžiausių tarp sodinių šilauogių. Uogos sunoksta per 2 savaites, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., skinamos per 1-2 kartus.
Jersey (Vid. vėlyvumo) – uogos sunoksta skirtingu metu, vidutinės + saldžios uogos, 180cm, viena senų gerų veislių, ugniniai oranžiniai lapai rudenį, nereikli dirvai.
Kodėl avietės ir šilauogės taip vertinamos ?
Šilauogė – turi įvairių žmogaus organizmui naudingų komponentų: antioksidantų, bakterijų inhibitorių, vitaminų A, B1,B2, C ir PP, karotinoidų, elaginės, folinės rūgšties, skaidulinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalcio, fosforo, geležies ir kt. Užtenka per dieną suvalgyti pusę stiklinės šilauogių, ir jūsų organizmas būtų aprūpintas vertingomis medžiagomis.
Šilauogės sukaupia daug biologiškai aktyvių medžiagų. Jose esantys mikro ir makroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą: apie pusę visų mineralinių medžiagų sudaro kalio junginiai, yra daug fosforo, mangano. Iš organinių rūgščių verta išskirti gintaro, citrinos, chino rūgštis.
Šilauogės labiausiai vertinamos dėl fenolinių junginių – antocianinų, flavenolių, fenolimų rūgščių. Šie junginiai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus, teigiamai veikia organizmą pradinėse vėžinių susirgimų stadijose.
Vertingieji antocianinai, sukaupti šilauogėse, stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį. Taigi, šilauoges patartina valgyti vairuotojams ir tiems kurie praleidžia daug laiko prie kompiuterio.
Šilauogėse sukaupti junginiai redukuoja „blogąjį“ cholesterolį (MTL) ir padeda gaminti „gerąjį“ (DTL). Šiuo būdu mažinama širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo rizika, insulto grėsmė, skleroziniai pokyčiai ar viršsvorio vystymasis. Šilauogės stabdo organizmo senėjimo procesus ir profilaktiškai saugo nuo tokių ligų kaip Alzhaimeris ar aterosklerozė. Atlikti laboratoriniai eksperimentai su pelėmis parodė, kad pas šilauogėmis maitinamus vienetus, protinio aktyvumo sumažėjimas, susijęs su senėjimu, buvo kur kas lėtesnis nei pas likusius vienetus. Taip pat patvirtinta, kad ta grupė pasižymėjo didesniu aktyvumu mokantis ir įsimenant konkrečias motorinės elgsenos formas nei jų konkurentai. Taip vyksta dėka dažomosioms medžiagoms, – antocianinams, kurie dažo šilauoges mėlynai.
Šilauogės padeda smegenų neuronams efektyviau susisiekti vieniems su kitais. „Seni neuronai – tarsi senų sutuoktinių pora, – pažymi Amerikos mokslininkai, – jie jau nedaug kalbasi vienas su kitu“. Amžiui bėgant, atmintis silpnėja, o sugebėjimai, būtini koordinacijai ir pusiausvyrai, mažėja. Šilauogės turi fermentų, kurie gerina atmintį ir koordinaciją.
Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažiną jų infekcijų riziką. Atitinkami bioaktyvūs junginiai užkerta kelią bakterijoms atakuojančioms sveikąsias ląsteles, kurios dengia šlapimo takų sieneles.
Folinė rūgštis esanti šilauogėse, teigiamai veikia vaisių nėštumo metu.
Šilauogėse gausu maistinių skaidulų. Per pastarąjį dvidešimtmetį, surinkta nemažai duomenų patvirtinančių teigiamą skaidulinių maisto medžiagų dietos poveikį, taigi šilauogės gali būti vartojamos kaip jos komponentas.
Uogos tinkamos diabetikams, nesukelia ir net palengvina alergijas, pasižymi antiuždegiminėmis, antisklerotinėmis, antinavikinėmis savybėmis.
Šilauogių sultys bei džiovintos uogos – naudinga priemonė nuo žarnyno ligų.
Avietėse gausu fruktozės, sacharozės, ląstelienos, pektinų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, taip pat vitaminų B1, B2, PP, C bei karotino. Dėl tokios vertingų medžiagų ir vitaminų gausos, avietės vadinamos vienomis vertingiausių uogų.
Aviečių arbata – tai geriausias vaistas nuo peršalimo.
Aviečių uogose esančios obuolių, citrinų ir kitos organinės rūgštys skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio mikroorganizmus.
Avietės skatina prakaitavimą, nes turtingos salicilo rūgšties. Džiovinti vaisiai ir jauni lapeliai liaudies medicinoje vartojami kaip prakaitavimą skatinanti priemonė.
Avietės, dėl sudėtyje esančio didelio kiekio mineralinių druskų, teigiamai veikia širdies ritmą.
Avietėmis patariama gydyti avitaminozę ir uždegimines ligas.
Avietės yra ir puikus antioksidantas, kuris gerina apetitą bei turi priešvėžinį poveikį.
Šios uogos puikiai tinka moterims, kurios nori turėti gražią ir spindinčią odą, kadangi jose gausu A, E, PP, C ir B grupės vitaminų.
Avietėse esantis varis veikia kaip puikus antidepresantas. Todėl valgykite avietes ar gerkite aviečių arbatą, jei nuolat susiduriate su nervine įtampa.
Vienas puodelis (~100 gr) aviečių turi 8 gramus ląstelienos. Svarbu paminėti, kad kiekviena moteris turi gauti 25 gramus ląstelienos per dieną. Gaudamos pakankamai ląstelienos, Jūs apsisaugosite nuo rizikos susirgti žarnyno vėžiu, virškinimo sutrikimų bei širdies ligų.