Gyvename šalyje, kurioje galime džiaugtis visais keturiais metų laikais. Tačiau staigios orų permainos, šaltis, drėgmė gali sukelti ir nemalonumų: pažeisti organizmo apsauginę sistemą, ir tada tampame atvirais vartais infekcijoms.
Kodėl vieni mūsų greitai susidoroja su svetimšaliais virusais, kiti vargsta ilgai, neišvengia komplikacijų ir sveikimas užtrunka?
Kalbamės su gydytoja natūropate, homeopate, holistinio sveikatos principo propaguotoja Diana Ambre.
Žmogus yra tai, kuo maitina kūną, kuo minta jo siela
Šis gyvenimas yra vienintelis, kurį dabar turime. Tik jį galime keisti. Atgal grįžti neįmanoma, o ir ateitį kuriame dabar, todėl būkime atsakingi, rinkdamiesi žodį, mintį, emociją, poelgį. Juk jeigu į pasaulį žiūrime siaurai, jis ir atrodo siauras, ribotas. Jeigu godžiai, aplink matome tik didelių materialinių vertybių siekiančius, galios trokštančius žmones. Tačiau jeigu esame atviri gyvenimui ir pasauliui, sutinkame puikių, nuoširdžių žmonių. Tie patys dėsniai veikia ir homeopatijoje, kurios esmė – panašus veikia panašų.
Sveikata yra ir žinios, ir darbas. Norėdamas būti sveikas, žmogus turi dirbti, investuoti į savo sveikatą, jeigu ne pinigus, tai laiką, pastangas. Nėra stebuklingos piliulės, kuri padarytų žmogų sveiką. Sveikata – kompleksas priemonių, kurios skirtos ir kūnui, ir sielai. Tai pabrėžia homeopatija. Kiekvienas žmogus turi „vidinį gydytoją“. Homeopatijos tikslas – ieškoti kelių ir priemonių, kurios paskatintų šį „vidinį gydytoją“ dirbti.
Gydytojai homeopatai žmogų vertina holistiškai, todėl jiems neužtenka vien padrikų procedūrų. Holistinis požiūris numato, kad organizmo apsauginės sistemos (imuniteto) stiprinimo programa turėtų būti visapusiška ir apimti visas stichijas: žemę – kūną, orą – mintis, vandenį – emocijas, ugnį – dvasingumą. Kad sveikata būtų harmoninga, rekomenduojama: kūnui – sportas, baseinas, pirtis, joga, šokiai, jojimas, kt. Mintims – kvėpavimo praktikos, būtinas sąmoningumas ir savistaba. Gerai žinomas posakis – sveikata prasideda galvoje. Taigi emocijos, mūsų reakcijos į kasdieninius įvykius turi didžiulę įtaką sveikatai. Tačiau žmogus yra laisvas rinktis, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje, ką galvoti. Mokykimės pasirinkti tinkamą emociją, įsileiskime pozityvią mintį. Emocijas valdyti padės vandens procedūros, dvasingumą – meditacija, dvasinės literatūros skaitymas. Sakydami gerą žodį, padedame sau, sveikstame. Apkalbėdami žmogų, žeidžiame save, silpniname organizmo atsparumą, nes 50 proc. blogų minčių, žodžių poveikio lieka mums. Sveikatą griaunantys jausmai yra:
- nepasitikėjimas savimi;
- panieka;
- neapykanta;
- priešiškumas;
- pavydas;
- piktumas;
- kerštingumas;
- negeranoriškumas.
Žmogus yra ne tik tai, kokius produktus jis valgo, tiksliau – pasisavina, bet ir tai, kokios mintys yra jo galvoje, kokiu dvasiniu maistu jis save maitina, kaip bendrauju su kitais, ką laiko savyje ir nešasi per gyvenimą. Tai labai svarbi sveikatos dalis, nes holistinis požiūris kaip tik ir kviečia įvertinti poelgius, santykius, vidinį pasaulį. Neretai gyvename du gyvenimus – vidinį ir išorinį. Kas moka juos suderinti, valdyti mintis, renkasi harmonizuojantį ir savigyna aktyvinantį būdą, dažniausiai ir būna sveikas, ir pasiekia sėkmės. Mūsų emocijos, jausmai, požiūriai veikia mūsų sveikatą, o kiekvienas mūsų organas yra susijęs su tam tikra vidine nuostata. Pavyzdžiui, pyktis pažeidžia kepenis, nesaugumo jausmas – limfinę sistemą, liūdesys – plaučius, baimės – inkstus, grubumas – širdį.
Gyventi ir nesirgti: ar tai įmanoma?
Mūsų organizmas yra unikalus, jis turi imuninę sistemą, kuri padeda atsinaujinti, pašalinti toksinus, nesusirgti. Homeopatija padeda iš organizmo išskirti toksinus, skatina jų pasišalinimą, stiprina, harmonizuoja organizmą, atkuria pusiausvyrą. Ji „įjungia“ žmogaus rezervus, kurių tikrai turime.
Imuninė sistema toksines medžiagas šalina per:
- odą, kuri sudaro 2 kv. m.;
- kvėpavimo traktą – 80–100 kv. m.;
- žarnyną – 300–600 kv. m;
- šlapimtakius – 60–80 kv. m.
Žarnynas yra „pilvo smegenys“. Tai imuninės sistemos reguliavimo centras. „Pilvo smegenys“ virškina visus mūsų išgyvenimus, mintis ir emocijas. Žmogus, kuris nevirškina maisto, pirmiausia „nevirškina“ gyvenimo situacijos.
Kodėl rekomenduojama organizmą valyti (detoksikuoti)? Užplikę arbatą ir nukošę ją per sietelį, sietelį išplauname. Panašiai reikėtų elgtis ir su organizmu. Jungiamajame audinyje esantis tarpląstelinis skystis gali būti labai užterštas, ir tai apsunkina ląstelių judėjimą, jos blogiau atlieka savo funkcijas. Mūsų organizmo limfmazgiai tarsi filtras perkošia limfą ir sulaiko medžiagų apykaitos produktus, mikrobus, kenksmingas dulkes, anglies daleles.
Detoksikacija naudinga, nes:
- sustiprina organus, pašalinančius toksinus, – kepenis, inkstus, plaučius, žarnyną;
- padeda toksinams per limfinę sistemą kauptis kepenyse, inkstuose ir odoje;
- pašalina toksinus iš organizmo.
Kosulys – dažnas peršalimo ligų palydovas
Kosulys yra labai svarbus organizmo apsauginis refleksas – kosint išsivalo kvėpavimo takai. Kosulys gali būti sausas, drėgnas, priepuolinis, spazminis, lojantis, sukeliantis skausmą, dusulį, švokščiantis ir t. t. Labai svarbu atskirti, virusinės ar bakterinės kilmės yra kosulys.