Ruduo permainingas – šiltas ir šaltas, saulėtas ir ūkanotas, sausas ir darganotas. Kartu tai ir peršalimo ligų sezono metas, nes vėsūs ir drėgni rudens orai – pats palankiausias klimatas virusams. Tokiu oru jie lengvai dauginasi ir ilgai išlieka gyvybingi. Žinant, kad peršalimo ligų virusų yra daugiau kaip 200 ir kad jie persiduoda oro lašeliniu būdu, nesunku nuspėti ir kodėl šios ligos tokios dažnos. Itin dažnai rudenį sirgti pradeda vaikai, o jie, atnešę virusą į namus, neretai susargdina ir kitus šeimos narius.
Ką daryti, kad, gydant slogą, komplikacijų būtų kuo mažiau? Konsultuoja gydytoja Edita Jaskelevičienė.
Šaltis nėra slogos priežastis
Nepaisant ligos pavadinimo, šaltis nėra peršalimo ligų priežastis. Susergama dėl to, kad staigūs drėgmės ir aplinkos temperatūros svyravimai sukelia tam tikrą stresą organizmui ir sumažina atsparumą infekcijoms. O virusai nesnaudžia.
Sušalote, sušlapo kojos, perpūtė vėjas, ir kitą rytą jau neprakvėpuojate pro nosį, o po kelių dienų ji „bėga upeliais“. Iš tiesų sloga, nosies užgulimas – dažniausi peršalimo ligų simptomai.
Sloga (rinitas) pasireiškia 4 pagrindiniai požymiais – čiauduliu, nosies paburkimu, išskyromis ir nosies niežuliu. Sloga gali būti ūminė ir lėtinė. Ūminė sloga pasireiškia, kaip jau minėjome, sumažėjus organizmo atsparumui, peršalus. Ypač greitai suserga neužsigrūdinę ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Dažnai sloga užsikrečiama per oro lašeliniu būdu, todėl 2–6 m. amžiaus vaikams ūminė sloga labai dažna, nes jie itin glaudžiai tarpusavyje bendrauja.
Ką daryti, kad išvengtume komplikacijų?
Svarbu atsiminti kelis žingsnius.
- Pirma: susirgus sloga, visų pirma svarbu tinkamai išpūsti nosį: reikia išpūsti gleives pakaitomis uždarant tai vieną, tai kitą nosies landą. Jeigu vienu metu pūsite iš abiejų šnervių, rizikuojate virusi užkrėsti prienosinius ančius, ir tuomet sloga komplikuosis į sinusitą.
- Antras svarbus etapas – labai svarbu, kokia priemonė naudojama nosiai valyti. Įprastas visiems būdas – plauti nosį druskos purškalais. Tai tikrai saugus būdas, padedantis „atkimšti nosį“, išplauti gleives iš nosies ertmės. Kartu išsiplauna ir žalingi virusai, ir tai šalina slogos simptomus. Tačiau druskingas vanduo neveikia uždegimo, šalina tik slogos simptomus, o ne priežastį. Čia į pagalbą galima pasitelkti homeopatinius vaistus.
- Galima vartoti nosies gleivinės paburkimą mažinančių preparatų, kurie skirstomi į vietinio poveikio (lašinami, purškiami į nosį) ir sisteminius (geriamieji). Vietinio veikimo nosies gleivinę sutraukiančių vaistų (dekongestantų) galima vartoti tik 3–5 dienas, nes, pavartojus ilgiau, užuot slogą išgydę, galime ją prisijaukinti ilgesniam laikui, nes šie vaistai gali sukelti medikamentinį, atrofinį rinitą. Bet tai jau yra rimti vaistai, kurie dažnai nerekomenduojami vaikams iki tam tikro amžiaus, taip pat turi rimtą šalutinį poveikį.
- Trečias svarbus aspektas sergant sloga – reikia gerti kuo daugiau skysčių: žolelių arbatų, natūralių sulčių, mineralinio vandens – tai skystina gleives ir padeda joms lengviau pasišalinti. Svarbią vietą užima patalpų drėkinimas.
Kaip organizmui padėti įveikti slogos metu atsiradusį uždegimą?
Kaip jau minėjome, sloga – tai ne tik gleivės, kurios trukdo kvėpuoti ir kurias reikėtų pašalinti. Sloga – tai bakterijų ar virusų sukeltas uždegimas. Todėl gydytojai homeopatai pataria rinktis tokį preparatą, kuris ne tik skystina gleives ir taip palengvina jų pasišalinimą, bet ir veikia uždegimą bei slogą ar sinusitą gydo daugeliu būdų:
- atkemša nosį ir palengvina slogos simptomus (užgulimą, paburkimą);
- skystina gleives ir skatina jų pasišalinimą, kad sloga nesikomplikuotų;
- veikia uždegimą ir padeda organizmui sveikti iš esmės.
