Kasmet Europoje traumas, po kurių tenka gydytis ligoninėje, patiria apie 300 tūkst. kalnų sporto entuziastų: apie 170 tūkst. slidininkų ir 90 tūkst. snieglentininkų. Tiesa, šaltuoju metų laiku traumų pavojus didėja ne tik žiemos sporto aistruoliams. Dėl slidaus kelio, šaligatvio, laiku nenuvalytų laiptų traumą gali patirti ir judrus vaikas, ir sveikas jaunuolis, ir koordinacijos sutrikimų turintis vyresnio amžiaus žmogus.
Kaip elgtis patyrus traumą? Kokias priemones galėtume turėti namų vaistinėlėje? Konsultuoja biomedicinos mokslų daktarė profesorė Rasa Bacevičienė.
Kokios traumos dažniausios?
Žiemos sporto šakų mylėtojai – slidininkai, snieglentininkai – patenka į padidėjusios rizikos patirti traumas grupę. Pamėgusieji kalnus dažniausiai patiria galvos ir galūnių traumas. Krentant lūžta čiurnos, blauzdos kaulai, plyšta raiščiai. Dar dažnesnės yra kelio traumos – kryžminių ar šoninių raiščių nutraukimas, meniskų plyšimai. Krentant įprasta ištiesti ranką, tokiu atveju traumuojami riešai, peties, alkūnės sąnariai. Traumos gali būti ir labai sunkios, ir nedidelės, kurias galima gydyti patiems.
Žiema kartu su džiaugsmu pavojų kelia ne tik rizikingų sporto šakų gerbėjams, todėl atsargūs turėtume būti visi. Skaičiuojama, kad kas antra trauma patiriama nukritus. Po šlapdribos paspaudęs šaltukas, apledėjusios gatvės, laiptai, ledas, padengtas sniegu, – vienos dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių. Judriausi yra vaikai, ir tarsi jie daugiau rizikuoja patirti traumas, tačiau statistika skelbia, kad žiemos metu dėl sutrikusios smegenų kraujotakos ir koordinacijos dažniau griūva vyresnio amžiaus žmonės. Be to, jų kaulai yra retesni ir trapesni, ir tai didina traumų riziką.
Klaipėdos sveikatos biuro duomenimis, dažniausiai pasitaikančios traumos pagal kūno vietą yra:
- kelio – 22 proc.;
- pėdos – 13 proc.;
- nugaros – 10 proc.;
- kulkšnies – 8 proc.;
- peties – 6 proc.;
- klubo – 6 proc.
Traumą lydi skausmas
Skausmas – tai patyrimas, kurį sukelia protas ir kūnas, mėgindami interpretuoti pojūčius ir nustatyti, ar yra pavojus. Skausmo jutimas ne visada priklauso nuo to, kiek kūnas yra pažeistas, nesveikas ar susidėvėjęs. Įmanoma jausti skausmą, kai nėra pavojaus ir netgi kai nėra jutiminių pavojaus signalų, keliaujančių iš kūno į smegenis. Skausmą gali sukelti įvairios priežastys. Vienais atvejais skausmas atsiranda dėl traumos, kitais – dėl ligos. Dvi dažniausiai pasitaikančios skausmo lokalizacijos – galvos ir nugaros skausmas. Traumą visada lydi skausmas.
Ką turėtume žinoti apie traumų gydymą?
Pirmiausia traumą turėtų apžiūrėti ir įvertinti gydytojas. Aišku, išskyrus tuos atvejus, kai trauma yra nesunki, pavyzdžiui, nedidelis nubrozdinimas ar pan.
Gydant traumas siekiama sumažinti uždegimo požymius: skausmą, patinimą, kraujosruvas, taip pat atkurti pažeistos vietos funkcijas ir kuo greičiau grąžinti žmogų į aktyvų gyvenimą. Svarbu žinoti, kad uždegimas lydi ne tik skausmą, bet ir gijimo procesą. Todėl gydant traumas svarbu neužslopinti uždegimo visiškai, nes tai gali sulėtinti gijimo procesą. Tai turėtume žinoti rinkdamiesi priemones, skirtas traumoms gydyti.
Kaip homeopatiniai vaistiniai preparatai padeda gydyti traumas? Kuo jie naudingi?
Pagrindinė homeopatinių vaistinių preparatų vertė – kad jie padeda veiksmingai kontroliuoti ir valdyti sveikimo procesą: gydyti aktyviai, tačiau kartu kontroliuoti gijimo procesą ir nenuslopinti uždegimo.
