Mollers

Kaip galutinai pasveikti po užsitęsusių šaltojo sezono ligų?

Kaip galutinai pasveikti po užsitęsusių šaltojo sezono ligų?

Paprastai žiemą sergame daugiau, tačiau vargina ne vien ligos, bet ir tai, kad sunkiai sekasi pasveikti. Nemažai žmonių skundžiasi, kad jokie vaistai ar gydymo metodai nepadeda, o ligos užsitęsia. Kodėl dažnai taip sunku išbristi iš ligų? Kur slypi ligų šaknys ir kokius svarbius žingsnius turėtume žengti, kad po užsitęsusios ligos pasveiktume iš esmės?

Kalbamės su gydytoja homeopate psichologe Inesa Mintaučkiene.

Kuo gali baigtis tinkamai negydomos ar užleistos ligos?

Norėčiau pradėti nuo to, kad kiekvienas žmogus įvairiai vertina ribą tarp ligos ir sveikatos. Vieno kriterijai prilygsta aštuoniolikmečio sveikatos būklei, kitas mano esąs sveikas, jeigu, nepaisydamas skausmo ar kitų nemalonių pojūčių, gali judėti, dirbti, apsitarnauti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, sveikata yra ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir dvasinė bei fizinė gerovė. Kitaip tariant, turime nejausti organų (nes neretai sakoma širdies neskauda, bet ją jaučiu), būti kupini jėgų ir pakilios nuotaikos. Taigi sveikata susideda iš šių trijų dalių, tačiau kur padėti tašką, kiekvienas pasirenka pats. Jeigu žmogus neskiria laiko, pastangų ir lėšų sveikatai, vadinasi, pasąmoningai sutinka, kad ateityje juo kažkas rūpinsis. Jeigu nekreipiame dėmesio į simptomus, užsitęsusios ligos požymius, pasąmoningai atidarome duris gilėjančiai patologijai. Tai galima palyginti su automobiliu: jei neprisuksime varžto, gali išbyrėti visa sistemos grandis. Taip kosulys gali virsti bronchitu, astma arba lėtiniu obstrukciniu bronchitu. Pilvo pūtimas ar nedidelis jo skausmas – Krono liga, žarnyno, kepenų, kasos piktybinėmis ligomis.

Ką daryti, kad taip neįvyktų? Kokie mitai, susiję su sveikata, vis dar sklando?

Visų pirma, reikėtų suvokti motyvaciją: kodėl turėtume rūpintis sveikata? Motyvacijos pavyzdys gali būti noras netapti našta, išlikti kūrybingam, energingam, patraukliam irk t. Norėčiau paneigti tris mitus.

1 mitas – sveikata nemokama. Tai netiesa. Galbūt nemokame už gydytojų paslaugas, tačiau mokame savo laiku, pastangomis, pvz., sportuodami, domėdamiesi ligų profilaktika, atsisakydami nesveiko maisto ir pan. Mokami yra ir natūralūs gydymo būdai, nes jie nėra kompensuojami. Taigi sveikata mokama, ir į ją reikia investuoti ne tik pinigus, bet laiką bei pastangas.

2 mitas – dauguma vyrų mano, kad jiems nereikia gydytojo pagalbos, jie stiprūs ir su liga susidoros savarankiškai. Vyrai bijo pasirodyti silpni ir, paskaitę žurnalus ar pasisėmę žinių iš draugų, bando įveikti ligas. Džiugu, kad vyrai pasitiki savimi, tačiau jų mirtingumas didesnis nei moterų, o gyvenimo trukmė trumpesnė. Savigydai galima skirti ne daugiau kaip 10–14 dienų. Po to liga taps lėtine arba gilės. Būtų gerai, kad vyrai tai suprastų ir laiku kreiptųsi pagalbos.

3 mitas – gydytojo verdiktas galutinis ir neskundžiamas. Neretai pacientai būna nusivylę, kai gydytojas paskelbia – nepasveiksi, liga amžina, vaistų teks gerti visą likusį gyvenimą. Tai tiesa, tačiau tik iš to gydytojo lūpų. Jis taip dalijasi savo patirtimi. Žmogui svarbiausia tikėti ir ieškoti. Taigi nesustokite ties pirmu „ne“.

Kodėl neretai įvairūs vaistai ar gydymo metodai nepadeda ir liga užsitęsia?

Veiksnių, kurie lemia užsitęsusį sveikimo procesą, yra daug. Tai mikrobai, stresas, šlakai, senėjimas. Šlakai nėra vien tos šiukšlės, kurios, kaip žmonės įsivaizduoja, susikaupia organizme tarsi kambaryje, kuris ilgai nevalomas. Tai dar vienas mitas. Šlakų sąvoką turėtume suvokti plačiau.

Šlakai – tai laipsniškas žmogaus senėjimas arba ėjimas ligos link. Senėjimas – tai autoimuninės alerginės reakcijos, kurios turi būti labai atidžiai gydomos, ir ne kiekvienas gydytojas tai sugeba, nes paprastai senėjimas nėra laikomas liga.

Kada galime įtarti, kad organizmas užterštas?

Įtarti galima, kai jaučiame energijos stoką, prarandame spindesį, dingsta stimulas gyventi. Jeigu pastebime šiuos mažuosius simptomus, stabdome procesą, investuojame į ateitį. Nesirūpinant mažais simptomais, vieną dieną jie gali virsti didele bėda – lėtine ar ūmine liga.

Kaip homeopatai rekomenduoja sveikti po užsitęsusios ligos? Kokią vietą skiria organizmo valymui nuo toksinų?

Klasikiniai homeopatai skiria preparato vien tik iš apklausos. Savo praktikoje vertinu ne tik nusiskundimus, bet ir akupunktūrinės vega diagnostikos rezultatus. Todėl galiu tiksliai nustatyti problemą ir pagal ją parinkti individualų gydymą.

Svarbu žinoti, kad, norėdami kokybiškai išvalyti kūną, turėtume nustatyti pradžios ir pabaigos taškus. Tai reiškia, kad turime suvokti toksinų pobūdį, lygį, kiekį. Po to, atlikus valymo procedūrą ar pavartojus vaistų, reikėtų įvertinti efektyvumą. Tada valymas turėtų konkretesnį kontekstą. Daugumos žmonių klaida, kad jie neįvertina efektyvumo. Taigi patariu užsirašyti kaip jautėtės, kokie laboratorinių tyrimų rezultatai buvo prieš valymą ir po jo.

Kadangi, kaip jau sakiau, šlakai – tai ir senėjimo procesas, o senėjimo stabdymas – tai profesionalaus gydytojo prerogatyva, todėl patys žmonės, užsiimdami organizmo valymu, efektą pasiekia, tačiau neturėtų nusivilti, jei jis bus tik iš dalies. Tačiau valyti organizmą būtina.

TAIP PAT SKAITYKITE