Atsako Vytautas Vasiliauskas, gyvensenos medicinos specialistas, vaistininkas:
Kas yra peršalimas ir kokie pagrindiniai jo požymiai?
Peršalimas yra užkrečiamoji virusinė arba kitokių mikroorganizmų (bakterijų, mikoplazmų ir kt.) sukelta kvėpavimo takų (nosies ir gerklės) infekcinė liga, tačiau dažniausiai ją sukelia virusas. Peršalimą gali sukelti daugiau kaip 100 rūšių virusų. Į organizmą jie dažniausiai patenka per nosį ar akis ir nosiaryklėje pradeda sparčiai daugintis. Kiekvienas žmogus šia liga serga vidutiniškai 2—4 kartus per metus.
Pagrindiniai peršalimo požymiai pasireiškia praėjus 1—2 dienoms po apkrėtimo. Tai sloga, kosulys, gerklės, galvos skausmas ir bendrasis silpnumas. Gali atsirast ir karščiavimas. Taigi peršalimo metu pasireiškia apsauginės organizmo reakcijos: čiaudint, sloguojant ir kosint organizmas atsikrato dalimi virusų, kilęs uždegimas suaktyvina imunines ląsteles, pakilusi temperatūra suaktyvina imunitetą ir slopina virusų dauginimąsi, o bendrasis silpnumas ir apetito nebuvimas padeda visus organizmo rezervus (būtent energijos ir maistinių medžiagų) mobilizuoti imuninių ląstelių gamybai ir kovai su priešu – peršalimo sukėlėju.
Kodėl peršalus dažniausiai netinka antibiotikų grupės vaistai?
Tai vienas iš dažnų netinkamo peršalimo gydymo būdų.
Antibiotikai jokių virusų neveikia ir esant virusinės kilmės peršalimui jie dažniausiai netinka. Dar daugiau – jie dažnai pažeidžia žarnyno mikroflorą, t.y. užmuša gerąsias žarnyno bakterijas, kurios yra žarnyno barjerinės funkcijos sudedamoji dalis. Tuomet atveriami dar vieni „vartai“ svetimoms medžiagoms (mikrobams, toksinams, nevisiškai suvirškintoms maisto medžiagoms) patekti į organizmą ir organizmo imuninė sistema priverčiama kovoti dviem frontais. Taigi toks netinkamas antibiotikų vartojimas yra priešiška organizmui veikla.
Kodėl ne visuomet peršalimą reikėtų gydyti kitokiais cheminiais vaistais?
Turbūt dauguma iš mūsų atkreipė dėmesį į per televiziją reklamuojamus sudėtinius cheminius vaistus. Reklamoje akcentuojama, kad jie slopina įvairius peršalimo simptomus (tačiau reklamoje neteigiama, kad gydo peršalimą!). Pasvarstykime, kaip šių vaistų vartojimas gali paveikti peršalusį organizmą ir patį gijimą.
– Organizmo sukelto čiaudėjimo, kosulio ir slogos slopinimas – tai žinia, kad organizmas iš savęs pašalina mažiau virusų ir toksinų. Taigi pačiame organizme lieka daugiau priešų, pvz., virusų, ir tai reiškia, kad teks išnaudoti daugiau resursų, gaminti daugiau „ginklų“ (imuninių ląstelių, kitokių imuninės sistemos medžiagų) ir kova su priešu (ligos sukėlėju) bus sunkesnė bei ilgesnė.
– Saikingai pakilusios temperatūros mažinimas panašus į kariaujančios pusės nusiginklavimą karinio mūšio metu. Svarbu žinoti, kad pakilusi temperatūra naikina virusus ir skatina imuninės sistemos „ginklų“ gamybą organizme. Be abejo, toks temperatūros sumažinimas vaistais labai naudingas priešiškai pusei, tačiau ne pačiam sergančiajam.
– Peršalęs žmogus, „atsikratęs“ saikingai pakilusios temperatūros ir bendrojo silpnumo, tampa aktyvesnis, keliasi iš lovos, pradeda daugiau judėti, daugiau valgyti, daugiau stresuoti. Tuomet daugiau organizmo energijos resursų skiriama ne kovai su „įsibrovėliais“, o maisto virškinimui, raumenų veiklai ir pan. Čia vėlgi tinka dviejų frontų pavyzdys ir vėlgi tai nėra naudinga mūsų imunitetui. Beje, streso ir fizinio aktyvumo metu imuninės sistemos „ginklų“ gamyba organizme slopinama: imunitetas tarsi „išjungiamas“, kai žmogui reikia pabėgti nuo jį persekiojančio žvėries – organizmui tuo metu svarbiausias tikslas yra išsaugoti gyvybę, o ne „gydytis žaizdas“.
– Daugelio peršalimui skirtų kompleksinių vaistų sudėtyje esama didelės paracetamolio dozės. Be temperatūrą mažinančio poveikio, šis vaistas pasižymi ir neigiamu poveikiu kepenims. O būtent kepenys yra žmogaus organizmo „laboratorija ir gamykla“, kurioje gaminami imuninės sistemos „ginklai“. Taigi paracetamolio vartojimas šiuo atveju gali būti prilygintas ginklų gamybos mažinimui karo metu. Beje, pro organizmo „vartus“ į vidų prasibrovę virusai (kaip ir kitokie mikrobai) organizme išskiria toksines medžiagas, kurios nuodija visą organizmą. Tai viena iš galimų prastesnės bendrosios savijautos priežasčių. O kepenys yra ta organizmo „laboratorija“, kuri padaro nekenksmingas daugumą toksinių medžiagų, prieš jas pašalindama iš organizmo. Taigi tinkamai veikiančios kepenys ypač svarbios, kad ligonis greičiau pasveiktų.
Kodėl peršalimą geriau gydytis natūraliais būdais? Kaip peršalimą veikia natūralios priemonės?
Nuo seniausių laikų pirmoji gydymo priemonė buvo įvairi šilta arbata ir gulimas režimas. Arbata aprūpina organizmą vandeniu, kuris yra svarbus daugeliui procesų. Tai viena iš pagrindinių nosies išskyrų, ašarų ir skreplių dalis, su kuria iš organizmo šalinami virusai. Vanduo palaiko drėgną gleivinę, taigi sutvirtina organizmo „apsaugines sienas“ nuo papildomų „priešų“ įsiveržimo, skystina kraują, gerina kraujotaką ir kartu imuninės sistemos „ginklų“ pristatymą į „kovos lauką“, padeda neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo toksinus. Šilto skysčio šiluma padeda organizmui palaikyti reikiamą kūno temperatūrą. Jeigu temperatūra pernelyg aukšta, dėl šilto gėrimo stipriau išsiplečia kraujagyslės ir organizmas natūraliai vėsta, vadinasi, praranda daugiau šilumos.
Įrodyta, kad vaistiniuose augaluose esančios biologiškai aktyvios medžiagos pasižymi įvairiapusiu teigiamu poveikiu sveikatai. Šis poveikis dažnai būna švelnus, tačiau padeda organizmo imunitetui susitvarkyti su infekcijos sukėlėju. Be to, svarbu žinoti, kad viename augale dažniausiai būna kelios skirtingos aktyviosios medžiagos, todėl įprastai vaistinių augalų poveikis būna kompleksinis ir nukreiptas iš karto į kelis organizmo reguliacinius savigydos mechanizmus.
Eteriniai aliejai, esantys kai kurių vaistingųjų augalų (pvz., anyžių vaisių, česnako, čiobrelių žolės, melisų lapų, pušų pumpurų, pankolių vaisių, pipirinių mėtų lapų, raudonėlių žolės, šalavijų lapų, šeivamedžių žiedų ir kt.) sudėtyje, yra gamtoje stipriausiu priešmikrobiniu poveikiu pasižymintys junginiai, veikiantys ir virusus, ir kitokius peršalimo sukėlėjus. Be to, kai kurie eteriniai aliejai skatina ir sekreto išsiskyrimą, taigi saugo gleivinę ir padeda pašalinti dalį virusų iš organizmo.
Flavonoidus, t.y. augalų pigmentus, savyje kaupia dauguma vaistingųjų augalų. Šie junginiai yra natūralūs antioksidantai (padeda neutralizuoti „karo lauke“ susidariusių organizmui žalingų laisvųjų radikalų perteklių), pasižymintys priešvirusiniu, uždegimą mažinančiu, kraujagysles bei kapiliarus stiprinančiu ir kitokiu naudingu poveikiu, įskaitant imuninės sistemos stiprinimą. Šiuos junginius kaupia čiobrelių žolė, aviečių, gysločių ir melisų lapai, liepų, raktažolių ir šeivamedžių žiedai, kt. augalai.
Gleives kaupiantys vaistingieji augalai (pvz., gysločių lapai, liepų ir tūbių žiedai) saugo gleivinę ir skatina sekreto išsiskyrimą, taigi padeda pašalinti iš organizmo dalį virusų.
Saponinus kaupiantys vaistingieji augalai (pvz., raktažolių šaknys) mažina uždegimą, mikrobus (įskaitant virusus), skystina gleives ir pasižymi kitokiu poveikiu.
Dažnai vaistinėse galima įsigyti ir vaistinių augalų sudėtinių mišinių. Jų sudėtis parenkama siekiant išplėsti biologiškai aktyvių medžiagų sudėtį arbatoje ir taip sustiprinti pageidaujamą jos poveikį.
