Mollers

Kas trukdo ramiai miegoti?

Kas trukdo ramiai miegoti?

Miegas yra labais svarbus visų žmonių savijautai ir sveikatai. Sutrikus normaliam naktiniam miegui, pasirodo ir ligos simptomai dieną: nuovargis, dėmesio stoka, nuotaikos pokyčiai, sumažėjęs darbingumas. Prastai miegantys žmonės dažniau serga, dažniau miršta nuo lydinčių ligų.

Naktinis šlapinimasis – vienas iš dažnai pasitaikančių sutrikimų, neišvengiamai sutrikdantis normalų miegą. Atsikelti retkarčiais arba vieną kartą per naktį daugelio žmonių miegui netrukdo, tačiau pabudimams dažnėjant, atsiranda pavojus sveikatai. Vyresnio amžiaus žmonėms tokios daugkartinės kelionės į tualetą pavojingos ir tiesiogine prasme – dėl gresiančio pargriuvimo ir susižeidimo tamsiame kambaryje.

Dar visai neseniai kėlimasis naktį šlapintis buvo laikoma išskirtinai vyrų problema, susijusi su prostatos susirgimais. Prieš trisdešimt metų tokiam vyrui dažniausiai buvo pasiūloma prostatos operacija. Šiandien manoma, kad be papildomo ištyrimo tokia operacija yra potencialiai pavojingas naktinio šlapinimosi gydymo būdas. Laikui bėgant išaiškėjo, jog prostatos vaidmuo naktiniam šlapinimuisi nėra pagrindinis, nes naktį šlapintis atsikelia beveik tiek pat moterų.

Tyrimais nustatyta, kad naktį šlapintis nors kartą atsikelia apie 30 proc. 45 metų amžiaus barjerą įveikusių žmonių. Dauguma atsikeliančiųjų daugiau kaip du kartus per naktį atsikėlimą laiko varginančiu ir trukdančiu normaliam gyvenimui. Problema su amžiumi tik didėja. Tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių žmonių naktį šlapintis atsikelia 75 proc. vyrų ir 51 proc. moterų.

Kokios dažniausios priežastys sukelia naktinį šlapinimąsi?

Įprotis atsikelti naktį:

  • padidėjęs šlapimo kiekis visą parą (per daug geriama skysčių, cukraligė, necukrinis diabetas);
  • padidėjęs šlapimo kiekis naktį (skysčiai susikaupia audiniuose dieną dėl patinimų, širdies ligų, venų ligų);
  • raminamieji vaistai, kitos miegą sutrikdančios ligos;
  • šlapimo pūslės, inkstų ir šlapimo takų susirgimai.

Labai svarbu prieš apsilankant pas gydytoją atsakyti į kelis klausimus, kurie svarbūs ligos nustatymui:

  • Kiek iš tikrųjų yra šlapimo ne tik kiekvieną kartą, kai nueinate į tualetą, bet ir per visą parą. Nakties laiku laikome laiką nuo nuėjimo į lovą miegoti vakare iki pat atsikėlimo ryte. Šlapimo kiekis naktį turėtų būti daug mažesnis negu dieną. Jei taip nėra, vadinasi problema susijusi su šlapimo koncentracija. Ne viena inkstų liga sukelia šlapimo koncentracijos problemų, bet daugelis iš jų yra sėkmingai gydomos.
  • Ar būna stiprus noras šlapintis, kai einate į tualetą? Tai reiškia, kad tik atsiradus norui šlapintis jis būna toks stiprus, kad turite skubėti į tualetą ir negalite nė kiek pakentėti. Jei taip yra, tai greičiausiai kaltas per daug aktyvus šlapimo pūslės raumuo. Tokie susirgimai sėkmingai gydomi specialiomis treniruotėmis ir vaistais.
  • Ar pakankamai stipri, jūsų manymu, šlapimo srovė? Ar yra nevisiško pasišlapinimo jausmas? Gali būti, kad šlapimo pūslė nevisiškai ištuštėja šlapinimosi metu. Likęs šlapimo kiekis vadinamas liekamuoju šlapimu. Tai sukelia šlapimo ištekėjimą apsunkinanti kliūtis arba per silpnas šlapimo pūslės raumuo. Priežastis gali būti nustatyta tik urologui apžiūrėjus ir atlikus papildomus tyrimus.

Jei jokių urologinių problemų nepavyksta nustatyti ir jaučiate, jog šlapinatės pakankamai gerai, pagalvokite apie kitas problemas, jus prikeliančias naktį, nors ir atrodo, kad norite į tualetą. Jums gali trukdyti miegoti kvėpavimo problemos, stiprus knarkimas, sąnarių ar kitoks skausmas, nemiga ir panašiai. Atsakymai į minėtus klausimus padės paskirti tinkamą gydymą ir sugrąžins ramų miegą.

Autorius: Arūnas Želvys, gydytojas

TAIP PAT SKAITYKITE