Daugybė vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo alergijos sukeliamų nemalonių pojūčių – užgulusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, bėrimai. Kai tokia būsena skundžiamasi nuolat, tai vadinama nuolatine alergija, ji dažniausiai pasitaiko namų dulkų erkutėms. Sezoninė alergija pasireiškia tik tam tikru metu, dažniausiai pavasarį, kuomet pradeda žydėti augalai.
Alergija yra padidėjęs žmogaus apsauginės sistemos atsakas į aplinkos medžiagas, kurios įprastomis sąlygomis žmogui turėtų būti nekenksmingos. Alergija iššaukia organizmo atsaką susidūrus su žmogui įprastoje aplinkoje esančiomis dalelėmis, pvz., namų dulkių erkutėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis. Šios dalelės vadinamos alergenais, organizmo imuninė sistema juos atpažįsta kaip pavojingus įsibrovėlius ir, esant kontaktui su jomis, pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie, sąveikaudami su alergenais sukelia alerginį uždegimą.
Ypač svarbu identifikuoti alergeną. Žinant, kokiam alergenui žmogus sensibilizuotas, būtina jį perspėti apie pakartotinio poveikio padarinius.
Alergenai klasifikuojami į dvi grupes: egzogeninius, patenkančius į organizmą iš išorės, ir endogeninius, kurie tam tikromis sąlygomis susidaro pačiame organizme (pvz. autoimuninės ligos).
Egzogeniniai alergenai skirstomi į infekcinius (bakterinius, virusinius, grybelinius) ir neinfekcinius (maisto alergenus, žiedadulkių, cheminius, medikamentinius).
Infekciniai alergenai gali sukelti greito arba lėto tipo alerginę reakciją. Jų poveikis svarbus bronchinės astmos eigai. Esant virusinei infekcijai, organizmas tampa jautrus ne tik pačiam virusui, bet ir viruso pažeistiems audiniams. Tokia alerginė reakcija atsiranda sergant tymais, gripu, Adeno virusine infekcija, raudonuke, parotitu, erkiniu encefalitu ir kt. ligomis. Dauguma ūminių infekcinių ligų gali pasireikšti alerginėmis reakcijomis. Lėtinių ligų atveju (pvz. tuberkuliozė, grybelinės infekcijos) susiformavęs infekcijos židinys gali tapti nuolatiniu infekcinių alergenų šaltiniu, kuris ilgainiui padidina jautrumą kitiems faktoriams (vaistams, maisto alergenams).
Neinfekcinių alergenų didžiąją dalį sudaro augalinės kilmės alergenai, pvz. žiedadulkės. Alergenų savybės būdingos tik tų augalų žiedadulkėms, kurios yra gana mažos ir lengvai skraido ore. Žmogus gali būti jautrus ir kitoms augalų dalims, pvz. lapams. Iš gyvulinės kilmės alergenų žmogų dažniausiai sensibilizuoja plaukai, plunksnos, epidermio ląstelės. Namų dulkėse dažnai būna mažų erkučių, kurios gali sukelti bronchinę astmą.
Didžioji dalis vaistų ir cheminių medžiagų gali būti alergijos priežastis. Dažnai žmonės įsijautrina keliems preparatams, taip pat pasitaiko, kad pats vienas preparatas ir neturi alergenams būdingų savybių, bet organizme susijungęs su kraujo serumo ir audinių baltymais jau gali sukelti alerginę reakciją. Iš cheminių alergenų dažniausiai pasitaiko terpentinas, tirpikliai, chromas, nikelis, amoniakas, degutas smala ir kt. Alergenų savybėmis gali pasižymėti kosmetiniai dažai, losjonai, muilas, dezodorantai, sintetiniai skalbikliai ir minkštikliai ir kt.
Pagal alergijos sukėlėjo ir organizmo santykį, alergijos gali būti skirstytos į:
- Anafilaksinis šokas – tai ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė organizmo reakcija į pakartotinai patekusį alergeną; būtina skubi medicinos pagalba.
- Odos alerginė reakcija
- Kvėpavimo takų alerginė reakcija
- Alerginė reakcija maistui
- Alerginė reakcija gumai, lateksui
- Alerginė reakcija vaistams
- Alerginė reakcija vabzdžių įkandimui
Alergija sutrikdo normalų gyvenimo ritmą, sukelia daugybę nepatogumų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Prasidėjusi alerginė reakcija sukelia visą eilę rimtų sveikatos sutrikimų ar negalavimų, tokių kaip, pavyzdžiui, varvanti nosis, dusulys, čiaudulys, ašarojimas, bėrimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alergijos simptomai neigiamai veikia ligonio gyvenimo kokybę: sutrikdo miegą, aktyvią veiklą, žmogus tampa nedarbingas, sutrinka gebėjimas įsiminti.
Ar įmanoma išvengti alerginės reakcijos?
Jei galima identifikuoti ir eliminuoti iš aplinkos alerginę reakciją sukeliantį alergeną, galima ženkliai sumažinti alerginės reakcijos riziką. Dažniausiai galima išvengti alergijos maistui, vaistams, jei žinoma, kuriems produktams ar cheminėms medžiagoms organizmas jautrus, taip pat naminiams gyvūnams, jei šeima sutinka jų atsisakyti, pelėsiams. Alergiškiems žmonėms būtina prižiūrėti save ir kontroliuoti, kiek tai įmanoma, savo aplinką. Tačiau nereiktų „perlenkti lazdos“, ypač sveikiems vaikams. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, alergijas skatina per didelis mamų uolumas valant, skalbiant, virinant, lyginant. Gimus kūdikiui visi siekia sterilumo, todėl mažylių imuninė sistema nesusiduria su patogenais ir alergenais, nėra treniruojama. Mamoms patariama neauginti kūdikių steriliai, leisti jam susipažinti su aplinka.
Žmonėms turintiems sezoninę alergiją jos išvengti yra pakankamai sunku, nes dažniausiai alergiją sukeliančios žiedadulkės yra labai mažos ir prasiskverbia į patalpas.
Kaip kontroliuoti alerginę reakciją?
Alergijai kontroliuoti galima taikyti imunoterapiją, kai gydymo metu pacientui duodamas vis didėjančios koncentracijos alergenas, siekiant pripratinti paciento organizmą prie to alergeno, imunoterapija atliekama tik gydytojo priežiūroje. Skirtingai nuo vaistų, kurie gydo alergijos simptomus, imunoterapijos taikinys – specifinis alergenas, sukeliantis alergines reakcijas ir paciento imuninė sistema, per stipriai reaguojanti į alergeną. Šio gydymo metu veikiamos imuninės ląstelės, esančios visame organizme, todėl palengvinami alergijos simptomai, pasireiškiantys per kvėpavimo sistemą, odą ir gleivines.
Tačiau dažniausiai yra slopinami alerginės reakcijos simptomai. Tam naudojami antialerginiai vaistai slopinantys alerginę reakciją, kartais priešuždegiminiai vaistai, hormonai. Dažnai gydytojai rekomenduoja ir kitas pagalbines priemones – nosies lašus, odos tepalus.
Šienligė
Dažniausiai šiuo metų laiku pasitaikanti alerginė reakcija – kvėpavimo takų alerginė reakcija – šienligė. Šienligė yra viena iš dažniausių alerginių ligų apskritai, ji nėra išgydoma, tačiau tinkamas gydymas gali labai pagerinti ja sergančio asmens savijautą.
Jei sergate šienlige, esate jautrus vienam ar keliems įkvepiamiems alergenams. Nepriklausomai nuo to, kokia medžiaga išprovokuoja alerginę reakciją, jos esmė visada ta pati: imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus (imunoglobulinus E). Kitą kartą susidūrus su šiuo alergenu prasideda alerginė reakcija: imunoglobulinai E lemia uždegiminių medžiagų (tarp jų ir histamino) išsiskyrimą, kurios sukelia nosies, sinusų ir akių gleivinių patinimą, o tai lemia nosies tekėjimą, ašarojimą ir čiaudulį.
Dažnas veiksnys, lemiantis alergijų (tarp jų ir šienligės) atsiradimą yra paveldėjimas. Tikimybė susirgti šienlige yra žymiai didesnė, jei jūsų šeimos nariams būdingos alergijos ar astma. Šienlige gali susirgti įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai jos simptomai pasireiškia vaikystėje, o senstant jie palengva silpnėja ir gali net visiškai išnykti.
Šienligė gali prasidėti akių uždegimu – konjunktyvitu (niežti akių vokai, akys parausta, peršti, ašaroja, skauda, bijo šviesos). Vėliau atsiranda stipri sloga – rinitas: netikėtai, staiga atsiranda priepuolinis, daugkartinis čiaudulys, gausios, vandeningos išskyros iš nosies. Alergijai tęsiantis, nosis užgula, tampa sunku kvėpuoti per nosį.
Be vaistinėj įsigytų antialerginių vaistų, jūs galite sau padėti ir kitomis priemonėmis:
- Būtinai išplaukite nosyje esančius alergenus jūros vandeniu, jei nosis yra užgulusi, galite plauti hipertoniniu jūros vandeniu – jis ne tik išplauna nosies landas, bet ir mažina nosies gleivinės paburkimą.
- Jei nosis stipriai užgulusi, naudokite dekongestantus (pvz. Xylometazolinas), tačiau nepamirškite, kad juos galima naudoti ribotą laiką, kitaip jie gali sukelti atvirkštinę reakciją – medikamentinę slogą.
- Būtinai gerkite daug skysčių ir drėkinkite nosies gleivinę (taip pat akis, jei jos sausos). Esant šienligei, nosies gleivinė ypatingai sausėja ir todėl nosies gaureliai praranda galimybę sugauti dulkes ir alergenus. Ypatingai efektyviai nosį ir panosę drėkina Tonimer drėkinantis nosies gelis su hialurono r., pantenoliu ir vitaminu E.
