Randėjantis pemfigoidas
Randėjantis pemfigoidas (pemphigoides cicatricans) – tai lėtinė, recidyvuojanti, sąlygiškai gerybinė, dažniau pažeidžianti gleivinę ir sukelianti jos randėjimą liga. Epidemiologija. Serga abiejų lyčių asmenys, kiek dažniau – moterys, dažniausiai vyresnės nei 50 m. amžiaus. Etiologija. Etiologija nežinoma. IgG susikaupia išilgai pamatinės membranos taip pat kaip ir sergant pūsliniu pemfigoidu. Liga tikriausiai autoimuninės kilmės. Klinika. Akių pažeidimas […]
Nėščiųjų pūslelinė
Nėščiųjų pūslelinė (herpes gestationis) – tai niežtinti, daugiaformė, uždegiminė nėščiųjų dermatozė. Epidemiologija. Suserga 1 iš 10 000 gimdyvių. Prasideda 4-7 nėštumo mėnesį. Etiologija. Nežinoma. Priskiriama prie autoimuninių ligų. Klinika. Bėrimo elementai – papulės, papulės-pūslelės, pūkšlės ir net pūslės. Vėliau susidaro erozijos, šašai. Lengvesniais atvejais esti tik papulės ir pūkšlės (71 pav.). Lokalizacija. Pilvas, šonai. Išplitus […]
Pūslinis pemfigoidas
Pūslinis pemfigoidas (pemphigoides bullosus) – tai autoimuninė, lėtinė, poepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Serga vienodai dažnai ir vyrai, ir moterys, dažniausiai – 60–80 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Etiologija nežinoma. Tėra nustatyta, kad susidaro IgG klasės autoantikūnai prieš dviejų tipų antigenus. Pūslinio pemfigoido Ag1 yra 230 kad glikoproteinas ir susijęs su pusiau desmosomomis, o […]
Lakštinė ir raudonoji pūslinė
Lakštinė pūslinė (pemphigus foliaceus) – tai autoimuninė poraginėmis intraepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti liga. Klinika. Pūsles ar erozijas sunku pastebėti, nes jos sudžiūva, o dėmės pasidengia pleiskanomis, todėl pažeidimo židiniai atrodo tik kaip raudonos pleiskanojančios dėmės (65-66 pav.). Rečiau esti šašų, erozijų. Visa ligonio oda nės, yra ir raudonajai vilkligei būdingų tampa lengvai pažeidžiama, užgauta, ji lengai […]
Paprastoji ir vegetacinė pūslinė
Paprastoji ir vegetacinė pūslinė (pemphigus vulgaris et vegetans) – tai autoimuninė virš pamatinės membranos akantolizinėmis pūslėmis pasireiškianti odos ir gleivinių liga. Klinika. Iš pradžių ant neparaudusios ir nepatinusios gleivinės atsiranda įvairaus dydžio – nuo 5 iki 20-30 mm skersmens pūslių, pilnų skaidraus skysčio. Pūslės greitai trūksta ir susidaro skausmingų erozijų, apsuptų epidermio atplaišų (61-62 pav.). […]
Šalčio sukeltas panikulitas
Šalčio sukeltas panikulitas (panniculitis frigoris, sin. adiponecrosis e frigore) – tai mažų vaikų ir jaunų nutukusių moterų šalčio išprovokuotas lokalus odos sukietėjimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga maži vaikai ir jaunos nutukusios moterys. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai turi reikšmės šalčio sukelta anoksemija, netinkama riebalinio audinio struktūra. Klinika. Praėjus 48 val. po šalčio poveikio, staiga simetriškai abu skruostai tampa […]
Įgimta poikilodermija
Įgimta poikilodermija (poikilodermia congenita, sin. syndroma Rothmund-Thomson) – tai paveldėtas, pirmaisiais gyvenimo metais susidarantis labai specifinis veido, vėliau – galūnių ir sėdmenų kraujagyslių tinklas, paskiau atsirandanti hiper- ir hipopigmentacija ir atrofija bei padidėjęs jautrumas ultravioletiniams spinduliams. Kitos poikilodermijos: įgimta diskeratozė įgimta poikilodermija susidarant pūslėms įgimta poikilodermija ir katarakta įgimta poikilodermija ir karpiška hiperkeratozė Epidemiologija. Prasideda […]
Progresuojanti pusės veido atrofija
Progresuojanti pusės veido atrofija (hemiatrophia faciei progressiva, sin. syndroma Romberg) – tai nuo vaikystės prasidėjusi veido atrofija, kuri paveikia ne tik odą, bet ir raumenis bei kaulus. Epidemiologija. Susergama vaikystėje, serga abiejų lyčių asmenys. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiranda neuralginių vienos veido pusės skausmų, paskui viena veido pusė: oda, raumenys, kaulas, pamažu atrofuojasi. Pažeista […]
Sklerodermija (Sisteminė)
Sisteminė sklerodermija (sclerodermia systemica) – tai mirtina sisteminė odos, vidaus organų ir kraujagyslių liga, pasireiškianti uždegiminiais ir skleroziniais jungiamojo audinio pokyčiais. Skiriama: • Difuzinė S • Galūnių S
Sklerodermija (Išplitusi)
Išplitusi sklerodermija (sclerodermija generalisata) – tai daugybiniai sukietėjusios odos židiniai, apimantys didelius odos plotus (50 pav.). Lokalizacija. Liemuo. Gali būti visur. Eiga. Trunka 3-5 m., kartais net iki 25 metų. Histopatologija. Iš pradžių epidermis nepakitęs, vėliau – suplonėjęs. Epidermio ir dermos riba išsitiesinusi. Dermos edema, kolageninės skaidulos homogeninės ir eozinofilinės, limfocitų infiltratas. Elastinių skaidulų sumažėję. […]
Sklerodermija (Lokali)
Lokali sklerodermija (sclerodermia localsata, sin. sclerodermia circumscripta) – tai griežtai apsiribojęs sukietėjusios odos židinys. Skiriama: Apribota S (sclerodermia circumscripta) Linijinė S (sclerodermia linearis) Kardo kirčio S (sclerodermia ictus gladii) Apribota sklerodermija – tai griežtai apsiriboję sukitėjusios odos židinys ar židiniai. Epidemiologija. Serga 20-40 m. žmonės, moterys dažniau negu vyrai (4:1). 15 proc. sergančiųjų linijine sklerodermija […]
Gilioji raudonoji vilkligė
Gilioji raudonoji vilkligė, GRV (lupus erythematodes profundus, sin. lupus panniculitidis) – tai mazginė raudonosios vilkligės forma, kai židinys yra giliai poodyje. Epidemiologija. Prasideda kartu su lėtine odos raudonąja vilklige arba atsiranda iki jos. Klinika. Iš pradžių atsiranda mazgelis, vėliau – plokščias infiltratas be matomų epidermio pokyčių. Ilgainiui didėdamas mazgas iškyla virš odos, parausta, ima skaudėti […]
Lėtinė odos raudonoji vilkligė
Lėtinė odos raudonoji vilkligė, LORV (lupus erythematodes cutaneus chronicus, sin. lupus erythematodes discoides) – tai lėtinė uždegiminė dermatozė, kuri sukelia židininį odos paraudimą, infiltraciją, folikulinę keratozę ir kuriai išnykus lieka ryškūs randai. Epidemiologija. Moterys serga dažniau negu vyrai (2,5:1), dažniausiai susergama 20-40 m. amžiaus. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai paveldėta autoimuninė liga esant ryškiems provokuojantiems veiksniams: infekcijai, […]
Poūmė odos raudonoji vilkligė
Poūmė odos raudonoji vilkligė, PORV (lupus erythematodes cutaneus subacutus, sin. lupus erythematodes disseminatus) – tai poūmė, uždegiminė odos dermatozė, pasireiškianti žiediniais arba į žvynelinę panašiais, griežtai apsiribojusiais raudonais židiniais, kuriems yra nebūdinga folikulinė keratozė, ryškus odos randėjimas, o tik paviršinė atrofija. Epidemiologija. Serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Moterys dažniau negu vyrai. Etiologija. Nežinoma. Padidėjęs […]
Sisteminė raudonoji vilkligė
Sisteminė raudonoji vilkligė, SRV (lupus erythematodes systemicus, sin. lupus erythematodes visceralis) – tai daugelio organų ir sistemų jungiamojo audinio ir kraujagyslių uždegiminė liga. Epidemiologija. Moterys serga būdamos vidutiniškai 30 m., vyrai – 40 metų. Moterys serga dažniau negu vyrai (8:1). Etiologija. Nežinoma. Tai kompleksas genetiškai nulemtų veiksnių: hormonų, autoantigenų ir išorinių veiksnių – medikamentų, ultravioletinių […]
Varijuojančioji porfirija
Varijuojančioji porfirija (porphyria variegata) – tai paveldima porfirinų sintezės liga, kuriai būdingas odos pažeidimas, identiškas vėlyvajai odos porfirijai, ir padidėjusi porfirinų ekskrecija. Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys. Dažniausiai – 15-40 m. amžiaus, ypač vasaros viduryje ir pabaigoje. Etiologija. Paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Liga paūmėja vartojant barbitūratus, prieštraukulinius vaistus: fenitoiną, hidantoino darinius, karbamazepiną ir kitus; antimikrobinius […]
Vėlyvoji odos porfirija
Vėlyvoji odos porfirija (porphyria cutanea tarda) – tai įgytas ar paveldėtas porfirinų sintezės kepenyse sutrikimas, pasireiškiantis pūslių ar pūslelių susidarymu atvirose kūno vietose, padidėjusiu odos trapumu vos užgavus. Epidemiologija. Serga vyrai ir moterys, daž niausiai – 30-50 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Dažniausiai įgytą vėlyvąją odos porfirija sukelia alkoholis arba cheminės medžiagos, pvz., vaistai, iš […]
Pigmentinė kseroderma
Pigmentinė kseroderma (xeroderma pigmentosum) – tai paveldėta dermatozė, esant nepaprastai sumažėjusiam atsparumui saulei, kuri nuo vaikystės žaloja odą ir sukelia piktybinius odos auglius. Epidemiologija. Serga vaikai. Etiologija. Paveldėjimas autosominis-recesyvinis. Tėvai dažnai yra kraujo giminės. Veikiant UV-A ir UV-B spinduliams epidermio ląstelės praranda gebėjimą sukelti DRN reparaciją. Remiantis klinikiniais ir molekuliniais biologiniais požymiais pigmentinė kseroderma dalijama […]
Vakcininė hidroa
Vakcininė hidroa (hydroa vacciniformis) -tai reta, ūminė, pūslelėmis su kraujo priemaiša pasireiškianti ir panašiu į raupų randeliu sugyjanti saulės sukelta dermatozė. Epidemiologija. Serga vaikai. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai alergeno ir saulės spindulių sukelta dermatozė, panaši į pavasarinį niežulį, tačiau eiga yra sunkesnė, lieka randeliai. Klinika. Iš pradžių atsiranda raudonų dėmelių, ant jų iškilusios 3 mm skersmens […]
Vasarinis niežulys
Vasarinis niežulys (prurigo aestivalis, sin. angl. polymorphic light eruption) – tai įgyta, ūminė, recidyvuojanti saulės spindulių sukelta papulinė, papulinė-vezikulinė ar plokštelinė, niežtinti dermatozė. Epidemiologija. Serga bet kurio amžiaus vyrai ir moterys, dažniausiai kovo-birželio mėnesiais. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai fotokontaktinių ar fotohematogeninių alergenų ir ultravioletinių spindulių sąveikos rezultatas. Klinika. Po kelių valandų ar dienų staiga ant saulės […]
Saulinė dilgėlinė
Saulinė dilgėlinė (urticaria solaris) – tai saulės sukelta, atvirose kūno vietose po kelių minučių atsirandanti dilgėlinė. Epidemiologija. Serga suaugusieji. Etiologija. Neaiški. Klinika. Iš pradžių atsiranda dėmelė ir greitai virsta niežtinčia pūkšle. Jeigu saulės spindulių dozė didelė, pasireiškia bendrieji simptomai: tachikardija, hipertonija, širdies ir kraujagyslių nepakankamumas ar net šoko simptomai. Eiga. Kartojasi pavasarį. Trunka ne vienus […]
Demodekozė
Demodekozė (demodecosis) – tai erkių sukelta į aknę panaši veido dermatozė. Tikriausiai reta, visuotinai nepripažinta dermatozė. Epidemiologija. Dažniau serga vyrai negu moterys, ypač vyresnio amžiaus. Etiologija. Sukelia į plauko maišelį įsiskverbusios erkės: demodex folliculorum, rečiau -demodex brevis ir jų kiaušiniai bei ekskrementai. Klinika. Ant veido atsiranda folikulinių uždegiminių papulių, papulių-pūlinėlių, pleiskanojimas. Apatinis voko kraštas parausta, […]
Vilkligiškas perioralinis dermatitas
Vilkligiškas perioralinis dermatitas (dermatitis perioralis lupoidea) – tai išburkusių, padidėjusių ir susigrupavusių aplink burną papulių telkinys; diaskopijos rezultatai teigiami. Etiologija. Ilgalaikis vietinis gliukokortikoidų vartojimas gydant perioralinį dermatitą. Klinika. Skaisčiai raudonos 3-4 mm skersmens prasišviečiančios, glaudžiai viena prie kitos prigludusios papulės. Diaskopijos rezultatai teigiami. Sugijus nelieka randų ir milijų. Netinkamai gydant perioralinį dermatitą gliukokortikoidais, oda ilgainiui […]
Perioralinis dermatitas
Perioralinis dermatitas (dermatitis perioralis) – tai lėtinė, recidyvuojanti, į raudonį panaši, neaiškios etiologijos, dažniausiai jaunų moterų liga, kuriai būdinga lokalizuotis aplink burną, rečiau – aplink akis. Epidemiologija. Dažniausiai serga 25-35 m. moterys, kartais – vaikai, vyresni žmonės. Etiologija. Nežinoma, tikriausiai lemia daug veiksnių. Provokuojantys veiksniai. Kosmetikos priemonės, kai oda sausa, jautri, nuolat vartojami drėkinamieji kremai. […]