Ditel

Sklerodermija (Lokali)

Lokali sklerodermija (sclerodermia localsata, sin. sclerodermia circumscripta) – tai griežtai apsiribojęs sukietėjusios odos židinys.

Skiriama:

  • Apribota S (sclerodermia circumscripta)
  • Linijinė S (sclerodermia linearis)
  • Kardo kirčio S (sclerodermia ictus gladii)

Apribota sklerodermija – tai griežtai apsiriboję sukitėjusios odos židinys ar židiniai.

Epidemiologija. Serga 20-40 m. žmonės, moterys dažniau negu vyrai (4:1). 15 proc. sergančiųjų linijine sklerodermija sudaro vaikai.

Etiologija. Nežinoma. Provokuojantys veiksniai kartais yra akivaizdūs, pvz., mechaninė trauma, mažiau akivaizdus infekcijos vaidmuo, šeiminiai atvejai – reti. Dažniau suserga asmenys, turintys HLA B8 antigeną. Iš pradžių pažeidžiamos endotelio ląstelės: tada vystosi edema, o vėliau – fibrozė.

Klinika. Sergant apribota sklerodermija iš pradžių atsiranda eritema-edema, po kelių savaičių židinys tampa kietas, dramblio kaulo spalvos, rausvas, šviesiai violetinio atspalvio išlieka tik jo kelių milimetrų skersmens pakraštys (44 pav.). Sukietėjęs audinys tvirtai priglunda prie žemiau esančių audinių. Ilgainiui išnyksta odos piešinys, plaukai, riebalų liaukos. Vystosi odos atrofija, padidėjusi arba sumažėjusi pigmentacija. Atrofija esti paviršinė arba gili, net iki kaulų. Sukietėjęs vienas židinys arba keli židiniai yra ovalūs, apvalūs, netaisyklingi, 2-15 cm skersmens, nesimetriški ir neskausmingi.

Lokalizacija. Apribota sklerodermija dažniausiai pasireiškia ant liemens, gali būti ant veido, galūnių.