REXSAN

Vasarinis niežulys

Vasarinis niežulys (prurigo aestivalis, sin. angl. polymorphic light eruption) – tai įgyta, ūminė, recidyvuojanti saulės spindulių sukelta papulinė, papulinė-vezikulinė ar plokštelinė, niežtinti dermatozė.

Epidemiologija. Serga bet kurio amžiaus vyrai ir moterys, dažniausiai kovo-birželio mėnesiais.

Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai fotokontaktinių ar fotohematogeninių alergenų ir ultravioletinių spindulių sąveikos rezultatas.

Klinika. Po kelių valandų ar dienų staiga ant saulės apšviestų vietų atsiranda niežtinčių, rožinių ar raudonų pūkšlių, papulių, papulių-pūslelių. Vėliau bėrimai gali susilieti, labiau išburksta, jeigu insoliacija tęsiasi, klinikinis vaizdas darosi panašus į lėtinės egzemos ir tada vadinama užsitęsusia šviesos reakcija (angl.persistant light eruption) (30 pav.).

Lokalizacija. Dažniausiai veidas, išoriniai žastų paviršiai, kaklo iškirptė, plaštakos, rečiau – kitos vietos.

Eiga. Gali išnykti per kelias dienas, jeigu saulės poveikis baigiasi, tačiau eiga lėtinė, recidyvuojanti. Vasaros pabaigoje apnyksta ar visai išnyksta, kartais atsiranda tolerancija saulei, tačiau dažniausiai kiekvieną pavasarį kartojasi. Galimas spontaninis pagerėjimas po daugelio metų arba visiškas išnykimas.

Histopatologija. Epidermio edema ir spongiozė susidarant pūslelėms, neryškus pamatinio sluoksnio ląstelių suskystėjimas. Dermos edema, limfocitų infiltratas, kartais su neutrofilų priemaiša.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos. Reikia skirti nuo paprastojo niežulio, saulinės dilgėlinės, porfirijų, vabzdžių įgėlimų, daugiaformės eritemos, užsitęsusios šviesos reakcijos, raudonosios vilkligės.