Vaistai daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Estijoje, yra daug pigesni nei Lietuvoje, nors mūsų šalies Sveikatos apsaugos ministerija jų kainų mažinimo planą patvirtino dar vasarą.
Nuo peršalimo ligų
Vaistų kainomis jau stebisi ne tik pensininkai, bet ir dirbantys pasiturintys žmonės. Paskaičiuokime, kiek pinigėlių gali prireikti rudenį elementariai peršalus ar užpuolus gripui.
Pasiskundus sloga ir šaltkrėčiu vaistinėje pasiūlė oscilokoksino – pastaruoju metu aktyviai reklamuojamo homeopatinio preparato, kuris tinka pajutus pačius pirmuosius peršalimo simptomus. Tačiau šis vaistas brangsta kone kasdien.
„Vakar kainavo 22 litus, o šiandien gavome jau po 23″, – pasiteisino vaistininkė.
Tačiau oscilokoksinas nepadėjo. Teraflu kainavo 17 litų, ežiuolės preparatas organizmui stiprinti – 19 litų. Paūmėjus kosuliui ir pradėjus gargti plaučiams gydytoja paskyrė antibiotikų, kurie kainavo 39 litus, už papildą žarnyno florai atkurti teko pakloti 25 litus. Iš viso susidarė lygiai 100 litų. O gal iš karto vertėjo pirkti tamiflu, kurie, sakoma, gelbsti ir nuo kiaulių gripo? Jų kaina – 128 litai.
Kas dėl to kaltas
Etinių farmacijos kompanijų asociacija atliko tyrimą, lygindama vaistų kainas Lietuvoje ir Estijoje. Buvo analizuojama 100 receptinių nekompensuojamųjų vaistų, kuriems Lietuvos gyventojai išleidžia daugiausia pinigų. Iš jų 65 yra parduodami ir Estijoje.
Paaiškėjo, kad 9 atvejais iš 10 mažmeninė kaina Estijoje yra mažesnė nei Lietuvoje, o kainos skirtumas svyruoja nuo minimalių 3 proc. iki įspūdingų 43 proc., nors iš gamintojo vaistas perkamas už vienodą kainą. Dar labiau sukrečiantis faktas, kad net 6 atvejais iš 10-ies mažmeninė kaina Estijos vaistinėse yra mažesnė nei didmeninė kaina Lietuvoje. Visais atvejais kainos lyginamos be pridėtinės vertės mokesčio.
„Šis tyrimas galutinai įrodė, kad didžiausias kaltininkas dėl nemažų vaistų kainų yra ne užsienio farmacijos įmonės, kurios išrado ir pagamino vaistą, o prekybininkai, kurie, deja, taiko drakoniškus antkainius šioje visuomenei jautrioje srityje. Tikime, kad artimiausiu metu politikai imsis visų reikiamų priemonių apriboti pernelyg liberalią vaistų prekybos sistemą”, – piktinosi Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė J.Dičkutė.
Anot jos, Lietuvoje įsigalėjo kelios verslo grupės, kurios valdo apie 80–90 proc. ir mažmeninės, ir didmeninės vaistų prekybos rinkos. Mažmenininkai ir didmenininkai tarpusavyje yra susiję. Etinių farmacijos kompanijų asociacijos nariai nuogąstauja, kad esant tokiam liberaliam rinkos reguliavimui konkurencija vaistų prekyboje ir toliau silpnės, o vaistų kainos ne tik nekris, bet gal net ir augs.
Negalės parduoti brangiau
Sveikatos apsaugos ministerija vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo planą priėmė viduvasarį, bet konkrečių veiksmų vis dar nematyti.
„Priemonių plano punktai vykdomi pagal grafiką”, – kritiką atrėmė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.
Jis tikina, kad ministerija padarė viską, ką buvo užsibrėžusi iki šiol padaryti. Vienas svarbiausių veiksmų, padėsiantis pažaboti kainų augimą ir sumažinti dabartines – maksimalus antkainis receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.
Kompensuojamiesiems vaistams, kurių didžiąją sumos dalį apmoka valstybė, ankainis nustatytas jau seniai. Vadinasi, galima paveikti farmacininkus, saugant valstybės kišenę. O ligonių? Antkainis receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams buvo ribojamas iki 2002 m. Dabar, po beveik 8 metų pertraukos, ketinama grįžti prie šios praktikos, tikintis, kad ji leis apriboti nevaržomą kainų augimą vaistinėse, sumažins gyventojų nepasitenkinimą dėl nepagrįstai aukštų nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainų, kurios neretai labai viršija analogiškų vaistinių preparatų kainas kaimyninėse šalyse.
„Atlikus analizę akivaizdu, kad prekybininkų, ypač didmenininkų antkainiai tikrai nėra padorūs”, – pagaliau prabilo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Pataisomis taip pat siūloma nustatyti antkainius ir didmeninio nekompensuojamųjų receptinių vaistų platinimo įmonėms. Maksimalaus antkainio vaistininkai negalės peržengti ir vaistus parduoti brangiau. Šie reikalavimai nebūtų taikomi nekompensuojamiesiems receptiniams vardiniams vaistiniams preparatams, nes jų į Lietuvą atvežama labai mažai ir jie tiekiami ribotam pacientų skaičiui, tačiau yra nepakeičiami kitais registruotais vaistinių preparatų analogais. Nereceptinius vaistus ir nekompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones siūloma leisti parduoti rinkos kaina.
Laukiama Seimo verdikto
Tokios nuostatos numatytos naujuose kainodaros ir prekybos vaistais reikalavimuose.
Vien idėja jau provokuoja karą tarp vaistų gamintojų ir jų pardavėjų. Sumanymo autoriai tai vadina teigiamu poslinkiu: ginčuose gimsta tiesa.
„Karas – labai gerai. Jį laimės vaistų vartotojai”, – besimezgančia intriga džiaugiasi sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius.
Jis patikino, kad galvojama ir apie gamintojų kainos kontrolę.
Į klausimą, kada ligoniai pajaus šių veiksmų rezultatus, M.Marcinkevičius pabrėžė, kad Vyriausybė jau patvirtino ministerijos parengtas Farmacijos įstatymo pataisas.
„Seimui priėmus sprendimą šiuo klausimu sistema pradės veikti, vaistai atpigs ketvirtadaliu”, – džiūgauja ministro patarėjas M.Marcinkevičius.
