Mollers

Danijos ir Lietuvos ekspertai apie kovą su nutukimu: būtinas kompleksinis požiūris

Nutukimas

Antsvoris ir nutukimas tampa vis opesne sveikatos problema. Prognozuojama, kad 2035 metais šia liga sirgs apie pusė pasaulio žmonių, ir tai sukels rimtų iššūkių ir sveikatos apsaugos sistemai, ir šalių biudžetams. Kaip spręsti šią epidemija virstančią problemą, kokių  priemonių imtis – apie tai Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje kvietimu diskutavo Danijos ir Lietuvos ekspertai. 

„Imamės iniciatyvų, kurios aktualios konkrečiai šaliai. Čia, Lietuvoje, kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas bei jų prevenciją, apie nutukimą. Tam naudojame įvairias priemones, pavyzdžiui,  organizavome renginį dviratininkams. Norime propaguoti sveiką gyvenseną, taip pat – pristatyti kitoms šalims mūsų gyvenimo būdą, o tuo pačiu – pasidalyti patirtimi, kaip įveikti iššūkius“, – komentavo šios iniciatyvos motyvus Hans Brask, Danijos Karalystės Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje.

Pasak pašnekovo,  geriausias šio renginio rezultatas būtų – jei žmonės iš tiesų labiau susirūpintų savo sveikata, pradėtų sportuoti, atsikratytų antsvorio ir galėtų džiaugtis kokybiškesniu gyvenimu, būtų laimingesni. Iš kitos pusės, nutukimas – tai jau ne tik atskirų žmonių problema, bet rimtas iššūkis visai visuomenei.

Gali kainuoti brangiau nei šalies gynyba 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta – nutukimas yra sparčiai plintanti lėtinė liga.

Pasaulio nutukimo atlaso‘2023 (World Obesity Atlas) duomenimis,  2035 metais nutukimu gali sirgti daugiau nei 4 mlrd. žmonių (palyginimui – 2020 metais šis skaičius siekė 2,6 mlrd.), vadinasi, ji palies beveik pusę pasaulio gyventojų. Ši liga sparčiai plinta išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kamuoja visų rasių ir įvairaus amžiaus vyrus bei moteris.

Prognozuojama, kad 2035 metais Lietuvoje nutukę bus apie 38 proc. suaugusių šalies gyventojų, Danijoje šis skaičius gali pasiekti – 32 proc. Kova su nutukimu ir jo pasekmėmis gali brangiai kainuoti ir tiesiogine to žodžio prasme. Jau minėto Pasaulio nutukimo atlaso prognozėmis, nutukimo epidemijos pasekmės 2035 metais Lietuvai gali atsieiti apie 3,8 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tai būtų didesnė suma, nei šiemet skiriama šalies gynybai. 

200 ligų priežastis

Danijos Karališkojoje ambasadoje Vilniuje, jos ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos  sukviesti, į diskusiją susirinko Danijos ir Lietuvos ekspertai: Kopenhagos universiteto profesoriai  Signe Sørensen Torekov ir Christian Mølgaard;  LR SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė; LSMU ligoninės Kauno klinikos atstovai: Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė, gydytoja endokrinologė prof. Džilda Veličkienė, Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Jurgita Plisienė; Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius; VU ligoninės Santaros klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Į diskusiją įsijungė ir renginyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

Diskusijos tikslas – geriau suprasti nutukimo keliamas problemas ir aptarti, kaip jas spręsti.  Visi pašnekovai vieningai sutarė – nutukimas toli gražu nėra tik estetinė problema, o sunki lėtinė progresuojanti liga, kurią reikia gydyti. 

„Tikrai nėra taip, kad pradėjus mažiau valgyti ir daugiau sportuoti visos problemos išsispręs. Nutukimas reiškia, kad yra riebalinio audinio sankaupos, jos žaloja organizmą ir dėl to būtinas gydymas“, – sakė E. Gavelienė.

Prof. S. Sørensen Torekov pristatė Danijoje atlikto tyrimo rezultatus – daugeliu atveju tik mankšta ir dieta nutukimo įveikti neįmanoma, tam pradeda priešintis pats organizmas, siunčiantis signalą smegenims – būtina didinti alkio jausmą ir lėtinti medžiagų apykaitą, tad  sunkiai numesti kilogramai netrunka sugrįžti. Efektyvių rezultatų buvo pasiekta, tik dietą ir sportą derinant su medikamentiniu gydymu.

Gydyti nutukimą būtina, nes jis susijęs su daugiau kaip 200 ligų, tarp kurių širdies ir kraujagyslių ligos, antro tipo cukrinis diabetas, onkologinės ligos, depresija, nevaisingumas ir pan. Jis turi neigiamos įtakos gyvenimo trukmei ir kokybei, žmonių su nutukimu gyvenimas gali būti dešimtmečiu trumpesnis nei tų, kurių kūno masės indeksas (KMI) normalus.

Pokyčiai turi prasidėti nuo kūdikystės 

Su nutukimu Lietuvoje situacija dabar tokia – jis turi savo kaip ligos kodą, bet dažniausiai gydomas tik tada, kai pacientas kreipiasi dėl kitų jo sukeltų ligų – hipertenzijos, diabeto ir pan.

„Kaip gydyti nutukimą mes žinome, ruošiame rekomendacijas, bet vieni gydytojai nieko negali padaryti, reikia platesnio požiūrio, įvairių sričių atstovų bendradarbiavimo“, – įsitikinusi prof. D. Veličkienė.

Nutukimo gydymas turi būti kompleksinis, apimantis gyvensenos korekciją, elgesio terapiją, medikamentinį  ar chirurginį gydymą. Aštuoniems iš dešimtiems žmonių reikalingas medikamentinis gydymas siekiant išvengti ligos progresavimo ar svorio grįžimo.

Tiek lietuviai medikai, tiek svečiai iš Danijos tikino – nutukę pacientai teoriškai puikiausiai žino, kaip maitintis, kaip sportuoti, bet realybėje to nepritaiko. Danijoje atlikti tyrimai rodo – kad žmogus realiai imtųsi pokyčių, turi būti sudarytos sąlygos, jis turi sulaukti palaikymo iš visuomenės, šeimos. Turi būti bendra šalies strategija, nes nutukimo problemos prasideda nuo pirmųjų maisto gurkšnių, vos tik kūdikis vietoj mamos pieno gauna mišinėlių, kuriuose, pasirodo, per daug baltymų. Vaikai su antsvoriu, nutukimu, tikėtina, bus tokie ir suaugę, o jų sveikatos problemos prasidės dar neatšventus aštuoniolikto gimtadienio. 

„Girdint šiuos pranešimus ir diskusijas akivaizdu, kad reikėtų strategijos ar programos, kuri apimtų visus čia aptartus nutukimo prevencijos ir gydymo klausimus. Turime širdies ir kraujagyslių ir cukrinio diabeto profilaktikos programą, ją būtų nesudėtinga pritaikyti ir nutukimo prevencijai. Ir iš tiesų šią problemą reikėtų pradėti spręsti nuo gimimo, skatinant tinkamiausią kūdikių maitinimą – žindymą “, – kalbėjo SAM atstovė I. Gudanavičienė. 

Kova prieš nutukimą yra svarbus visuomenės sveikatos klausimas, reikalaujantis bendros strategijos, kuri apimtų sveikos mitybos įpročių ir aktyvesnio gyvenimo būdo skatinimą, taip pat užtikrintų tinkamą gydymą ir tolesnę priežiūrą. Nutukimo epidemiją galima suvaldyti tik sutelkus visuomenės, medikų, valstybės, sveikatos politikų pastangas. Ignoruoti jos nebegalima, nes ateityje kova su pasekmėmis pareikalaus kur kas didesnių išlaidų. 

TAIP PAT SKAITYKITE