Nobel biocare

Skrandžio ligų diagnostikai pasitelkia dirbtinį intelektą: pastebi, ko nemato žmogus

skrandžio ligų diagnostika

Skrandis – vienas jautriausių žmogaus kūno organų, kurio sveikatai didelę įtaką daro mitybos įpročiai, stresas, taip pat išorės veiksniai, pavyzdžiui, į organizmą patekusios bakterijos. Viena dažniausiai nustatomų skrandžio ligų – gastroezofaginis refliuksas (GERL), teigia klinikos „Biofirst“ gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys. Daugelį negalavimų, pasak jo, galima išspręsti pakoregavus gyvenimo būdo įpročius, tačiau į kai kuriuos simptomus reikia reaguoti greitai. Apie skrandžio problemas ir inovatyvius, išsamius jo tyrimus pasakoja specialistas.

Pacientus dažniausiai kamuoja rėmuo

Pasak gastroenterologo A. Kederio, dažnai į specialistą gastroenterologą kreipiamasi dėl akivaizdžių negalavimų: diskomforto ar skausmo viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, pykinimo ir vėmimo, sulėtėjusio virškinimo. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmogus jaučiasi nekaip, tačiau negali paaiškinti, kas tiksliai negerai.

„Neretai paaiškėja, kad žmogų kankina gastroezofaginio refliukso liga, kurios vienas dažniausių požymių – rėmuo, – dėsto gydytojas. – Visais atvejais būtina pacientą detaliai ištirti: ieškoti ligos priežasties, nustatyti diagnozę ir skirti tinkamą gydymą. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti atliekami ir kraujo tyrimai, echoskopija, o pats informatyviausias tyrimas – virškinimo trakto viršutinės dalies endoskopija, kuri šiandien jau gali būti atliekama ir pasitelkiant dirbtinį intelektą.“

A. Kederys pastebi, kad daugelis Lietuvos žmonių išties rūpinasi savo skrandžio sveikata – nelaukia, kol pasijus tikrai prastai ir paaštrins sveikatos problemą: „Su skundais pacientai šiandien stengiasi apsilankyti pas specialistą gana anksti – džiaugiuosi tuo ir manau, kad geriau pasikonsultuoti dėl nedidelių problemų, negu atvykti ligai, tokiai kaip skrandžio opaligė, jau progresuojant ar esant dar blogesniems pakitimams. Vis tik mūsų klinikos praktika rodo, kad apie 15 proc. žmonių dar nespėja pasitikrinti laiku – tai svarbus rodiklis kiekvienam delsiančiam.“

Viena galimų negalavimo priežasčių – organizme apsigyvenusi bakterija

Stresas ir netinkama mityba – dažniausios A. Kederio išskiriamos pablogėjusios skrandžio būklės priežastys. Skrandžio veiklai taip pat įtaką daro ir organinės kilmės priežastys, tokios kaip Helicobacter Pylori bakterija, turinti didelę reikšmę organo patologijai. Užsikrėtus šia bakterija gali būti jaučiamas skrandžio skausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, dažnas noras atsirūgti, apetito stoka ir bendras savijautos pablogėjimas. Helicobacter Pyloribakterija plinta itin paprastai – į žmogaus organizmą patenka per užkrėstą vandenį, maistą, seiles, teigiama, kad šią bakteriją turi maždaug 50 proc. visų pasaulio žmonių.

„Ši bakterija yra išgydoma, tačiau nesiimant veiksmų ji gali išprovokuoti skrandžio opaligės atsiradimą, o per ilgesnį laiką gali išsivystyti net onkologinė skrandžio liga“, – akcentuoja gastroenterologas.

Remiantis Lietuvos higienos instituto statistika, 2020 m. Lietuvoje užfiksuota beveik 15 tūkst. skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ir 3 tūkst. piktybinių skrandžio navikų atvejų. Skrandžio vėžys yra penktas pagal dažnumą vėžys pasaulyje, kuriuo dažniau serga vyrai.

Pastebi menkiausius pakitimus

Inesos Kriaučiūnienės, Kaune įsikūrusios klinikos „Biofirst“ vadovės, teigimu, siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų, investuoti į sveiką gyvenimo būdą ir inicijuoti profilaktinius tyrimus turi pats žmogus, o tuomet seka ir profesionalaus gydytojo bei įrangos indėlis. Svarbiausias metodas norint pasitikrinti skrandžio sveikatą yra endoskopinis tyrimas, o jei jis ir inovatyvus – jo ir profesionalaus gydytojo duetas yra efektyviausias būdas nustatant diagnozę.

„Progresas medicinos srityje vyksta nuolat, todėl siekiant efektyviau ir greičiau nustatyti diagnozę, investavome į modernią, dirbtiniu intelektu paremtą, kol kas vienintelę tokią pilnos komplektacijos endoskopinę įrangą Baltijos šalyse. Ši priemonė, skirta atlikti ir gastroskopiją, ir kolonoskopiją, leidžia pastebėti pakitimus net esant ankstyvai ligos stadijai – aparatas, aptikęs menkiausių pakitimų, iškart apie tai įspėja“, – sako ji.

A. Kederys įvardija kelis pavojingus simptomus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: tai stiprūs skausmai žemiau krūtinkaulio, skrandžio duobutėje. Ypač tuomet, jeigu skausmas jaučiamas pavalgius arba, priešingai, pavalgius jaučiamas palengvėjimas. Tokiu atveju būtinas išsamus endoskopinis ištyrimas. Taip pat pavojingi simptomai yra stiprūs pilvo skausmai, ypač jei kartu jaučiamas pykinimas, apetito stoka, vemiama.

„Šie simptomai galbūt reiškia, kad liga jau progresavusi ir į specialistą kreiptis būtina nedelsiant. Šių simptomų kaltininkas gali būti ūminė patologija, pavyzdžiui, uždegimas arba opaligė. Jeigu be priežasties krenta svoris, tuštinamasi juodos spalvos išmatomis – taip pat svarbu nebelaukti“, – perspėja gastroenterologas.

Jis akcentuoja, kad svarbiausia neignoruoti jokių jaučiamų nemalonių simptomų – anksti diagnozavus ligą, yra didelė tikimybė užkirsti kelią galimam ligos progresui ir didesnėms sveikatos problemoms.

TAIP PAT SKAITYKITE