Žmonės ėmė meluoti vieni kitiems kur kas dažniau nei prieš 10 metų, rodo tarptautinės kompanijos „GfK Custom Research” tyrimo, atlikto 19 šalių, rezultatai.
Norą apgauti kitus ekspertai aiškina pasirinkimu, iškilusiu kiekvienam vartotojiškos visuomenės atstovui: likti sąžiningu nevykėliu arba pasiekti materialios sėkmės bet kuriomis priemonėmis.
Daugiau nei pusė apklaustų respondentų iš 19 šalių įsitikinę, kad sukčiauja vis daugiau verslininkų, ypač išsisukinėdami nuo mokesčių. Daugiausiai (71-74%) tuo skundžiamasi Graikijoje, Vengrijoje ir Turkijoje, taip pat pastebima Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje.
Melo atvejų „meilės ir santykių” srityje, „mokykloje ir universitetuose” šių šalių respondentai pastebi rečiau.
Gyvenimo sričių reitingai apgaudinėjimo atžvilgiu tiek Rytų, tiek Vakarų Europoje daugmaž vienodi.
Beje, olandų psichologai, atlikę seriją tyrimų, priėjo prie išvados, jog labiau išsilavinę žmonės, kurių profesinė veikla nesusijusi su fiziniu darbu, dažniau tampa apgaulių aukomis.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad rizika būti apgautam internete didėja, jeigu žmogus yra patyręs sunkią asmeninę netektį. Psichologų žodžiais, priešingai nei susiklostė stereotipas, išsilavinę žmonės yra patiklesni, palyginti su mažiau kvalifikuotasi darbuotojais. Olandų tyrėjai pažymi, kad lengviausia apgauti medikus – jie dažnai perveda pinigus interneto sukčiams, manydami, kad padeda reikalingiems pagalbos. „Gydytojai dažnai patiki laiškais, kurie prasideda prašymu padėti nelaimėliams”, – rašoma „The Times” remiantis olandų psichologo Frenko Engelsmano žodžiais. Viena iš aukų, turinti mokslo daktaro laipsnį, dėl savo patiklumo prarado daugiau nei 500 tūkstančių dolerių septynerius metus siųsdama pinigus sukčiui, siunčiančiam pagalbos šauksmus internetu.
Pagal statistikos duomenis, tik per 2007 metus visame pasaulyje „virtualieji aferistai” išsiuntė daugiau negu 300 tūkst. elektroninių laiškų ir uždirbo daugiau kaip 4 milijardus dolerių.
