Medicinos žinios gydytojo Vytauto Gurausko neapsaugojo nuo sunkios akių ligos. Šiandien 77 metų vyras mato tik baltą miglą. Buvęs Lietuvos prezidento patarėjas sveikatos klausimais jau 25 metus serga glaukoma. Progresuojančios lėtinės akių ligos nesustabdė net daugybė operacijų.
Dvejinosi automobilio numeriai
Kas rytą V.Gurauską galima sutikti su mylimu šuneliu vaikštinėjantį prie Neries. Tiesa, čia beveik neregintis vyras vaikšto ne vienas. Jį lydi žmona Danutė.
„Ligos net neįtariau. Kad kažkas ne taip, supratau tik tuomet, kai vairuodamas automobilį pamačiau besidvejinančius priešais važiuojančios mašinos numerius”, – pirmuosius anuomet dar nepažįstamos ligos požymius prisiminė V.Gurauskas.
Skaityti mėgęs vidaus ligų gydytojas buvo trumparegis ir nešiojo akinius, todėl nuėjo pas pasitikrinti akių. Jis manė, kad paprasčiausiai teks pakeisti akinių lęšius. Tačiau padidėjęs akispūdis parodė, kad bėda kur kas didesnė, nei jis manė.
„Tuomet buvo madinga vykti gydytis akių į Maskvą. Ir aš taip padariau. Ten man buvo atlikta operacija lazeriu. Vėliau akys buvo operuotos ir skalpeliu. Tačiau operacijas vis tekdavo kartoti”, – pasakojo V.Gurauskas. Dešinė jo akis operuota devynis, o kairė – net trylika kartų. Po daugybės operacijų kilo komplikacijų – prasidėjo kairiosios akies ragenos uždegimas. Galiausiai rageną teko persodinti. „Tačiau donoro audinys neprigijo”, – palietęs kairiąją akį atsiduso V.Gurauskas.
Prieš dešimtmetį vyras įkūrė organizaciją, vienijančią sergančius glaukoma. Vienas svarbiausių tikslų – skleisti informaciją, raginti eiti pasitikrinti. „Žmonės bijo ir kitiems, ir sau prisipažinti, kad serga glaukoma. Tačiau ši liga užtrenkia duris – regėjimo nebeįmanoma sugrąžinti”, – Pasaulinės glaukomos dienos išvakarėse sakė V.Gurauskas.
Nėra jokių simptomų
Glaukoma – tai progresuojanti regos nervo liga, sukelianti negrįžtamą aklumą. „Tai liga, kuria gali susirgti kiekvienas, – nenustatyta, kad glaukomos išsivystymą lemtų pragyvenimo lygis, mityba, profesija ir kiti dalykai”, – teigė Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė Kauno medicinos universiteto gydytoja oftalmologė Ingrida Janulevičienė.
Dažniausiai šios ligos eiga lėtinė, be simptomų. Glaukoma neišgydoma, tačiau anksti diagnozavus ir paskyrus gydymą, galima sustabdyti jos progresavimą ir išsaugoti regėjimą.
Glaukoma yra klastinga liga: pradinės stadijos ji neturi ypatingų požymių – žmogui nei skauda, nei akis graužia, jis nejaučia jokių simptomų. „Neretai tik įvairūs subjektyvūs nusiskundimai, pavyzdžiui, ašarojimas, perštėjimas, blogi akiniai, dėl kurių pacientas kreipiasi į akių gydytoją, padeda laiku pastebėti pirmuosius glaukomos požymius”, – sakė I.Janulevičienė.
Sunku nustatyti diagnozę
Tiriant dėl glaukomos matuojamas akispūdis, atliekama regos nervo disko apžiūra, kompiuterinis akipločio tyrimas ir vertinama nervinio audinio struktūrinė analizė.
Ankstyvu laikotarpiu diagnozuoti glaukomą – gana sunki užduotis. Dažniausiai pagrindiniu kriterijumi tampa laikas: stebima, kas per tris-šešis mėnesius vyksta su pirmą kartą rastais pakitimais. Pacientas sekamas, dokumentuojami pakitimai ir po keletos konsultacijų, išryškėjus ankstyviems glaukominiams pakitimams, pradedamas gydymas, kuris trunka visą gyvenimą.
Pacientai, sergantys glaukoma, turi būti tikrinami reguliariai. Metams bėgant ligos eiga gali keistis – lėtai progresuoti ar stabilizuotis. Vaikui augant ar suaugusiam pacientui senstant, keičiasi ir akis, o su ja – ir glaukoma.
Nė dienos be akių lašų
Glaukomos gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimą. Šiuo metu svarbiausias gydymo būdas – mažinti akispūdį kaip vieną pagrindinių rizikos veiksnių ir taip stabdyti ligos progresą.
Ligoniui kasdien tenka lašinti akių lašus. Tai pagal gydytojo nustatytą režimą tenka daryti visą gyvenimą. Vieniems pacientams glaukoma greitai progresuoja, nepaisant gydymo režimo, kitiems pacientams – atvirkščiai, minimaliai gydant liga išlieka stabili. Gali būti, kad paskirtas gydymas po kurio laiko tampa neveiksmingas, todėl progresuojant glaukomai gresia apakti.
„Glaukomos kontrolei idealiausias būtų toks vaistas ar gydymas, kuris kartu mažintų akispūdį, gerintų akies kraujotaką ir apsaugotų regos nervą nuo žūties. Atradus, kaip sustabdyti tinklainės nervinių ląstelių žūtį, atsivertų nauja glaukomos gydymo perspektyva”, – aiškino oftalmologė.
Ne pagerina, bet stabilizuoja
Glaukomos gydymas lazeriu ir chirurginiu būdu taikomas, kai akių lašais nesiseka sustabdyti ligos progresavimo. Po šių operacijų glaukoma išlieka, tik jos progresavimas sustabdomas. Chirurginio gydymo esmė ne pagerinti, bet stengtis išsaugoti regą.
„Tai ir būna pagrindinis psichologinis smūgis pacientui: kaip gali būti operacija sėkminga, jei matymas nepagerėjo? Deja, šiuolaikinė medicina dar negali atlikti operacijų, per kurias dėl glaukomos prarastas regėjimas grįžtų”, – sakė I.Janulevičienė.
Nepaisant visų diagnostikos ir gydymo galimybių, daug žmonių dėl glaukomos apanka, nes į gydytojus kreipiasi tik 40-60 proc. visų šia liga susirgusių žmonių.
Organizuodami Pasaulinę glaukomos dieną, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį, kaip svarbu profilaktiškai tikrintis akis.
„Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Tačiau nepamirškite pasitikrinti. Anksti diagnozavus ligą, regėjimą galima išsaugoti”, – tikino gydytoja I.Janulevičienė.
Rizikos veiksniai:
didelis akispūdis,
amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų žmonės),
paveldimumas,
didelė trumparegystė,
cukrinis diabetas,
traumos arba akies operacija,
ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas,
aukštas kraujospūdis.
Glaukomos simptomai:
akies dugno pokyčiai,
akių nuovargis,
ašarojimas,
bukas skausmas akies viduje,
svetimkūnio pojūtis akyje,
regėjimo aštrumo sumažėjimas,
išsiplėtusios akies kraujagyslės.
Grėsmė apakti lydi visą gyvenimą
Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė I.Janulevičienė pripažino: nors galimybės ištirti ir gydyti dabar kur kas geresnės nei prieš du dešimtmečius, nėra garantijų, kad šia įgimta liga sergančio vaiko gyvenimas bus visavertis.
– Kada tėvams reikėtų susirūpinti atžalų regėjimu?
– Pirmoji apžiūra atliekama vos gimusiam kūdikiui. Vėliau iki metų dar būtina pasirodyti oftalmologui. Kitas vizitas – kai vaikui sukaks treji ketveri metai, dar vėliau vaikai tikrinami prieš pradėdami lankyti mokyklą. Tėvai turėtų būti budrūs ir nelaukti, kol regėjimas bus negrįžtamai pažeistas. Vaikas juk pats nepasakys, kad mato blogiau.
Vos pastebėjus, kad vaikas žvairuoja ar pakito vyzdžio spalva, būtina iš karto kreiptis į gydytoją. Tėvai neretai klaidingai mano, kad žvairumas su amžiumi savaime išnyks. Vaiko smegenys vis dar formuojasi, jis mokosi žiūrėti abiem akimis. Jeigu viena akis pažeista ir dėl ligos apanka, vaikui bus daug sunkiau gyventi.
– Kaip gydoma įgimta glaukoma?
– Gydymu pirmiausia siekiama sumažinti akispūdį. Į akis lašinami vaistai arba atliekama operacija. Nors šios ligos diagnostika gerėja itin sparčiai, pasaulis dar neišrado priemonių, kaip išsaugoti akies nervo ląsteles, kurias liga pamažu naikina. Tačiau po operacijos pagerėjimas neretai būna laikinas. Liga progresuoja, o akyje toliau kaupiasi skystis. Glaukomos operacijos mūsų šalyje atliekamos jau seniai, tačiau neseniai pradėti naudoti implantai, dėl kurių lengviau nuteka akies skystis. Šios operacijos labai brangios, o ligonių kasos jų nekompensuoja. Tai socialinė problema.
– Koks gyvenimas laukia įgimta glaukoma sergančių mažylių?
– Vertinant optimistiškai, jie gyvens normalų gyvenimą nuolat prižiūrimi medikų. Tačiau grėsmė apakti juos lydės visą gyvenimą. Baisiausia tai, kad aklumas – dar ne pabaiga. Liga ir toliau progresuoja, ima varginti nepakeliamas skausmas. Tada tenka pašalinti akį.
Įgimtos glaukomos požymiai:
akys staiga tampa jautrios šviesai,
ašaroja, rausta,
susidrumsčia ragena,
prastėja regėjimas,
siaurėja regėjimo laukas,
akis tampa dirgli, todėl vaikas linkęs ją trinti ir liesti.
Glaukoma ir skaičiai
Mūsų šalyje kasmet glaukoma suserga apie 10 tūkst. suaugusiųjų ir apie 300 vaikų. Apytikriais duomenimis, glaukoma ir akių hipertenzija (glaukomos rizikos veiksnys) nustatoma penkiolikai gyventojų iš tūkstančio.
Remiantis statistika, 2010 m. pasaulyje bus 60,5 mln. sergančių glaukoma. Nepaisant diagnostikos ir gydymo galimybių, aklumo dėl glaukomos skaičiai taip pat linkę didėti: 2000 m. pasaulyje buvo 6,7 mln. žmonių, dėl glaukomos apakusių abiem akimis, o 2010 m. – bus 8 mln.
Maisto produktai, kuriuose yra daug nuo akių ligų saugančių antioksidantų
Vitamino C: citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, pomidoruose, kopūstuose, brokoliuose.
Vitamino E: augaliniame aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, pieno riebaluose, svieste, mėsoje, riešutuose, jūros gėrybėse, avokadose.
Vitamino A: kepenyse, kiaušinio trynyje, piene, morkose, bulvėse, greipfrutuose, brokoliuose, abrikosuose.
Cinko: liesoje mėsoje, jūros gėrybėse, kiaušiniuose, žaliose lapinėse daržovėse, žemės riešutuose, sėlenose, sūryje.
Luteno: lapiniuose kopūstuose, špinatuose, petražolėse, salieruose, brokoliuose, salotose, žirniuose, žaliosiose alyvuogėse.
