Širdies ir kraujagyslių, skydliaukės ligos, II tipo diabetas, endometriozė ….
Širdies ir kraujagyslių ligos
Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių ligomis vis dažniau suserga jauni žmonės. Į rizikos grupę jau patenka ir nemaža dalis 30–35 metų moterų. Medikai teigia, kad širdį ypač alina nuolatinis skubėjimas, dažni stresai darbovietėje ir namuose – tai viena iš svarbiausių hipertonijos, per didelio kraujospūdžio, priežasčių.
Daugėja ir nėščiųjų hipertonijos atvejų. Tai, kad kraujo spaudimas nėštumo metu ir gimdant yra per didelis, rodo, jog rizika vėliau susirgti lėtine hipertonija ar patirti insultą arba infarktą smarkiai padidėja.
Širdies kraujagyslių būkle ypač susirūpinti reikia, jei dūstama, dažnai skauda galvą arba apatinį žandikaulį, jei gausiai pavalgius vargina skrandžio veiklos sutrikimai, maudimai ir kitokie nemalonūs pojūčiai krūtinės srityje.
Įprasti dažnai pasimatuoti kraujo spaudimą derėtų jau nuo 20 metų. Ypač svarbu tai daryti žmonėms, kurių artimieji yra sirgę širdies ligomis arba hipertonija, taip pat rūkantiesiems. Kraujospūdžio rodmenys 130/90 – tai jau beprasidedančios hipertonijos ženklas.
Be to, kasmet patartina tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje.
Skydliaukės ligos
Daugiau kaip 8 iš 10 žmonių, turinčių skydliaukės sutrikimų, yra moterys. Manoma, taip yra todėl, kad didelę įtaką skydliaukės būklei daro lytiniai hormonai.
Skydliaukė labai svarbi visuose organizmo veiklos procesuose. Jei dėl įvairių priežasčių ji ima gaminti per daug skydliaukės hormonų, žmogus suserga tireotoksikoze, medžiagų apykaita pernelyg paspartėja, o jei šių hormonų gaminama per mažai, įvairūs organizmo veiklos procesai sulėtėja, susergama hipotireoze.
Skydliaukės būklę patartina pasitikrinti visiems, ypač moterims, jei giminėje yra sirgusiųjų jos ligomis, taip pat pajutus nuolatinį nuovargį, ėmus kristi svoriui arba, atvirkščiai, pradėjus tukti, be paaiškinamos priežasties apėmus depresijai.
O jei didesnių skydliaukės sutrikimo požymių nejuntama, tikrintis vis tiek reikia bent kas penkerius metus. Gydytojas paprastai paskiria tireotropinio hormono bei tiroksino kiekio kraujyje tyrimą, pacientą apžiūri ir, jei prireikia, ištiria ultragarsu.
II tipo diabetas
Šia liga susergama dėl įvairių priežasčių: paveldimumo, netinkamos mitybos, nutukimo, nejudraus gyvenimo būdo, stresų.
Anksčiau buvo manoma, kad ši endokrininės sistemos liga būdinga vyresniems kaip 40 metų žmonėms, bet dėl pagreitėjusios gyvenimo tempo ir pakitusio visuomenės gyvenimo būdo ja vis dažniau suserga ir 20-mečiai, ir net vaikai. Todėl tikrinti gliukozės kiekį kraujyje būtina kasmet bent po kartą, o ypač atidūs turėtų būti asmenys, kurių artimieji serga diabetu, taip pat ėmus labai dažnai šlapintis, jei dažnokai kankina troškulys, taip pat sergantieji hipertonija.
II tipo diabeto požymiai – nutukimas, per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, kartais – staigus svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, regėjimo sutrikimai, lyties organų niežėjimas.
Atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus reikia ryte nevalgius.
Endometriozė
Tai liga, kai gimdos gleivinės ląstelės išplinta gretimuose organuose. Paprastai ja suserga 35–45 metų moterys, bet kartais ji užklumpa ir jaunesnes.
Šios ligos priežastys iki šiol nėra visai aiškios, bet specialistai mano, kad dažniausiai ją nulemia genetinis polinkis, kai kurie aplinkos veiksniai ir imuniteto susilpnėjimas, be to, gali turėti įtakos ir individuali kiaušintakių sandara.
Pasitikrinti pas ginekologą reikėtų bent kartą per metus nuo 20–25 metų, net ir nejaučiant jokių ligos simptomų. Būtina tikrintis vyresnėms nei 35 metų moterims, kurių estrogeno kiekis kraujyje padidėjęs. Sunerimti verčiantys simptomai – sutrikęs mėnesinių ciklas, pernelyg dažnos ir gausios mėnesinės, pilvo apačios skausmas prieš jas ir jų metu, taip pat šlapinantis, tuštinantis.
Krūties vėžys
Net žymiausi specialistai pripažįsta, kad šios grėsmingos ligos priežastys nežinomos. Vis dėlto manoma, kad riziką susirgti krūties vėžiu didina paveldimumas, ankstyvos (iki 11 metų) mėnesinės ir vėlyva menopauzė (po 55 metų), trumpas kūdikio žindymas, be to, hormonų pusiausvyros sutrikimas (per didelis kūno svoris, kontraceptinių vaistų vartojimas, endokrininės sistemos, ypač skydliaukės, ligos).
Teigiama, kad įtakos turi ir dideli emociniai sukrėtimai.
Tikrintis krūtis reikėtų pradėti sulaukus 20 metų. Pagal tyrimo rezultatus gydytojas nustatys, kas kiek laiko reikės tikrintis. Sulaukus 40-ies pas krūtų ligų specialistą reikia apsilankyti kartą per metus.
Jaunesnėms kaip 40 metų moterims krūtys tiriamos ultragarsu, o vyresnėms atliekama mamografija.
Akių ligos
Dirbantieji biure puikiai žino, kaip kenkia akims ilgas darbas kompiuteriu. O nešiojantieji kontaktinius lęšius, taip pat alergiški žmonės augalų žydėjimo laikotarpiu yra varginami alerginio konjunktyvito.
Vyresniems nei 55–60 metų asmenims padidėja tikimybė susirgti sunkia akių liga glaukoma, bet jei tarp artimų giminaičių yra ją sirgusiųjų, taip pat jei nustatytas padidėjęs akispūdis, sergama diabetu arba patyrus akių traumą, tai gali įvykti ir anksčiau.
Šiems žmonėms būtina reguliariai lankytis pas akių ligų gydytoją. Nesiskundžiantiesiems regėjimo sutrikimais jaunesniems nei 40 metų asmenims pasitikrinti akis rekomenduojama kas 5 metus, sulaukusiesiems 40-mečio – kas 2 metus, o po 65 metų – kasmet.
Osteopenija
Sumažėjęs kalcio keikis ir kaulų tankis – osteoporozės pranašas. Gydytojai teigia, kad šie požymiai jau būdingi ir nemažai daliai 30–35 metų moterų. Kaulų tankio mažėjimui turi įtakos paveldimumas (jei vyresniosios kartos giminės atstovai buvo patyrę šlaunikaulio kaklelio lūžius, jei jiems ne kartą buvo lūžę kaulai).
Kaulų audinių pokyčius gali lemti reumatinės, endokrininės, kraujodaros ligos. Kaulų tvirtumui kenkia ir kalcio trūkumas maiste bei mažas fizinis aktyvumas.
Taigi visiems, atsidūrusiesiems osteoporozės rizikos grupėje, ypač moterims, be to, jei jos dar ir smulkaus kūno sudėjimo, nepakankamo svorio, būtina išsitirti kaulinio audinio tankį. Tuo susirūpinti reikėtų jau sulaukus 25 metų. Jei jokių kaulų pokyčių nenustatoma ir jaučiamasi gerai, pakartotinai pasitikrinti būtina menopauzės laikotarpiu. Be to, reikia kasmet matuotis ūgį – jei jis sumažėja 3–4 cm, tai gali būti osteoporozės požymis.
