Vanduo, grynas oras ir saulės šviesa – pagrindiniai gyvybės šaltiniai. Tai taikytina tiek kalbant apie augalus, tiek apie žmones. Ir jei augalai pasikeitusia spalva, apdžiūvusiais lapais tuoj pat praneša apie netinkamas aplinkos sąlygas, žmonių sveikata apie jas signalizuoja gerokai lėčiau ir ne taip akivaizdžiai.
Atidžiai paieškoję, galime rasti augalų, kuriems reikia mažai šviesos. Tačiau patyrę kambarinių augalų augintojai nevengia priminti, kad nors kai kurie augalai gali išgyventi esant vidutiniam apšvietimui, visgi visiems žalumynams reikia šviesos, o tam tikras natūralios šviesos kiekis tiesiog būtinas, kad augalas ne tik išgyventų, bet ir klestėtų.
Jau seniai žinoma, kad augalai „vertina“ šviesos prieinamumą, kad optimizuotų ankstyvąjį daigų vystymąsi ir atitinkamai formuotų savo raidą[1]. Mokslas nustatė, kad daigai gali keisti savo spalvą ar formą, kad ištvertų nemalonias sąlygas, kol sulauks reikiamo saulės šviesos ir deguonies kiekio, tačiau, žinoma, viskam yra ribos: be šviesos ir gryno oro daigai, ir net užaugę augalai žus.
Kita vertus, ten, kur klesti ir žydi augalai, yra didelė tikimybė, kad ir žmonės jausis puikiai – ir ne tik todėl, kad žaluma teigiamai veikia mūsų nuotaiką ir psichinę sveikatą: išsamūs NASA tyrimai[2] atskleidė, kad kambariniai augalai per 24 valandas gali pašalinti iš oro iki 87 proc. toksinų, o žaluma ir gamta padeda mums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir ramesniems[3], o tai savo ruožtu gerina kasdienę nuotaiką.
Patalpų sąlygos, kurios džiugina augalus, labai tinka ir mums. Paaiškinimas gana paprastas: mūsų gerai savijautai ir nuotaikai labai svarbus hormonas serotoninas. Jis ne tik lemia laimės ir pasitenkinimo jausmą, bet ir padeda įveikti stresą. O mūsų serotonino kiekiui didelę įtaką daro šviesa, ypač – saulės. Šešerius metus trukęs 16 tūkst. žmonių tyrimas[4] parodė, kad iš visų oro sąlygų saulės šviesa turi didžiausią poveikį mūsų nuotaikai ir jaučiamam stresui. Natūrali šviesa veikia kaip nuotaiką gerinanti priemonė, padeda sušvelninti depresijos ir nerimo simptomus, nesvarbu, ar esame lauke ir mėgaujamės pavasario saule, ar namuose.
Taigi, padidinę natūralios šviesos ir gryno oro kiekį savo namuose, sudarysime ne tik geresnes sąlygas augalams, bet ir sau patiems. Ką daryti, kad galėtume į savo namus įsileisti kuo daugiau dienos šviesos?
„Projektuodami ar planuodami atnaujinti savo namus ar biurą patalpas, turėtume pagalvoti, kaip užtikrinti geriausią patalpų apšvietimą. Saulė yra ne tik šviesos, bet ir šilumos šaltinis, darantis įtaką patalpų temperatūrai. Tinkamas langų išdėstymas užtikrins optimalų dienos šviesos patekimą į patalpas ir pagerins pastato energinį efektyvumą. Akivaizdu, kad kuo daugiau namuose ar biure langų, tuo daugiau natūralios saulės šviesos patenka į patalpą, tačiau langų padėties įtaka į patalpą patenkančiam šviesos srautui nėra vienoda. Mažai kas žino, kad stoglangiai praleidžia dvigubai daugiau šviesos nei vertikalūs langai. Be to, esant stoglangiams šviesa patalpoje keičiasi palaikydama cirkadinį ritmą, kuris skatina geresnį miegą ir labai prisideda prie psichinės sveikatos”, – atkreipia dėmesį UAB VELUX Lietuva pardavimų vadovas Marius Vinclovas.