Maudynės vandens telkiniuose bet kokiu oru tampa savotiška mada – socialinėje erdvėje dažnai galima išvysti ledo eketėse besimaudančius ir tuo besididžiuojančius žinomus Lietuvos žmones. Viešojoje erdvėje taip pat nemažai kalbama ir apie kontrastinio dušo privalumus. Specialistai pritaria, jog grūdinimasis šaltu vandeniu gali stiprinti imunitetą bei atnešti apčiuopiamos naudos psichologinei ir fizinei žmogaus sveikatai. Vis tik pabrėžiama, kad tokį savęs stiprinimo būdą reikėtų įgyvendinti palaipsniui, taip siekiant sumažinti stresą organizmui, o sergant širdies ir kraujagyslių bei odos ligomis, šis grūdinimosi metodas apskritai gali būti nepatartinas.
Imuniteto stiprinimas neatsiejamas nuo grūdinimosi, sako Baltijos Amerikos klinikos šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė. Jos teigimu, šalto vandens šokas gali stimuliuoti leukocitus (kraujo ląsteles, kurios kovoja su infekcija), gerinti nuotaiką, sumažinti nerimą bei padėti kovoti su depresijos simptomais, nes skatina endorfinų, kurie vadinami „laimės“ hormonais, gamybą.
„Maudantis šaltame vandenyje taip pat suaktyvėja kraujotaka, audiniai geriau aprūpinami deguonimi, žmogus tampa energingesnis, aktyvesnis. Pagreitėja ir medžiagų apykaita, sparčiau deginamos kalorijos. Taip yra stimuliuojamas imunitetas, todėl didėja tikimybė rečiau sirgti ir infekcinėmis ligomis“, – aiškina gydytoja.
Nenorite šalto dušo? Rinkitės kontrastinį
Vis dėlto, anot A. Liepaitės, tai nereiškia, kad, tik sugalvojus, iškart galima šokti į eketę. Jeigu norima pradėti grūdintis šaltu vandeniu, tą rekomenduojama pradėti daryti ne nuo maudynių atviruose vandens telkiniuose, o nuo vadinamųjų kontrastinio arba šalto dušo procedūrų namuose.
„Grūdintis šaltu vandeniu reikėtų pradėti iš lėto: nuo 30 sekundžių po šalta srove, vėliau šį laiką ilginti iki minutės, kol galiausiai po šaltu dušu pavyks išbūti 2 ar 3 minutes. Kitas būdas yra praustis po šiltu dušu ir po truputį mažinti vandens temperatūrą, kol bus pasiekta minimali. Dažnai rekomenduojamas ir kontrastinis dušas: 3 minutės po karštu dušu, paskui minutė po šaltu. Šią procedūrą galima kartoti 3 kartus ir būtinai baigti šaltu dušu. Grūdintis šaltu vandeniu galima kasdien arba kelis kartus per savaitę, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus reakciją ir poreikį individualiai. Svarbu žinoti, jog vienos procedūros metu šaltame vandenyje nereikėtų užsibūti ilgiau nei 10–15 minučių“, – pabrėžia gydytoja.
A. Liepaitės teigimu, geriausia šalto vandens terapiją taikyti ryte, nes taip yra gerinama energetinė organizmo funkcija, stimuliuojamas aktyvumas visai dienai. Vis dėlto, gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, jog organizmas jautriausias šalčiui būna tik atsikėlus, tad jei labai sunku prisiversti grūdinimosi procedūras atlikti ryte, jas galima daryti ir po pietų.
Maudynės eketėje tinka ne visiems
Šeimos gydytoja akcentuoja, kad jei žmogus turi kokių nors sveikatos sutrikimų, prieš pradedant organizmo grūdinimą šalto vandens procedūromis geriau yra pasitarti su specialistais ar šeimos gydytoju.
„Šalčio šokas gali sukelti širdies ir kraujagyslių sutrikimų, todėl sergant šiomis, taip pat rimtomis odos ligomis, turint šalčio alergiją, apskritai reikėtų vengti maudymosi šaltame vandenyje. Vaikams tokios maudynės nerekomenduojamos dėl galimo didesnio jautrumo, peršalimo rizikos, o senyvo amžiaus žmonėms reikėtų būti atsargiems, ypač jei tokias procedūras planuojama atlikti pirmą kartą gyvenime“, – sako A. Liepaitė.
Šeimos gydytojai antrina ir BENU vaistininkė Laura Kairiūkštienė, pasak kurios, pradėti organizmo grūdinimą nuo lindimo į eketę gali būti per daug radikalus žingsnis, kurio pasekmės gali būti ir neigiamos, ypač jei organizmas nėra pratęs prie tokio stimuliavimo.
„Toks ekstremalus organizmo grūdinimas gali padidinti riziką susirgti peršalimo ligomis, sukelti sąnarių ir raumenų traumas, ypač jei žmogus per ilgai pasilieka šaltame vandenyje, taip pat gali sukelti stresą, nerimą ar net panikos priepuolius, nes ne kiekvienas organizmas yra pasirengęs priimti tokius drastiškus iššūkius. Žmonėms, kurie turi kraujotakos sutrikimų, serga hipertenzija arba odos ligomis, tokie ekstremalūs eksperimentai gali tik pabloginti esamas sveikatos problemas“, – pabrėžia L. Kairiūkštienė.
„Ledininės vonios“ gali padėti kovoti su stresu
Kita vertus, vaistininkės teigimu, jei žmogus atsakingai ir supratingai pasirengia, palaipsniui pripratina organizmą, maudynės atviruose vandens telkiniuose šaltuoju metų laiku gali teigiamai veikti žmogaus fizinę ir dvasinę sveikatą daugybe būdų.
„Maudynės eketėje gali suteikti fizinio atsipalaidavimo jausmą, vidinės ramybės ir savotišką meditacinį pojūtį, kuris padeda atsikratyti streso bei pagerina bendrą žmogaus emocinę būseną. Ledinis vanduo gali sumažinti ir raumenų įtampą, skausmą sąnariuose, paspartinti kraujotaką. Reguliarus maudymasis šaltame vandenyje taip pat gali sustiprinti imunitetą bei organizmo atsparumą įvairioms ligoms“, – sako L. Kairiūkštienė.
Vis dėlto žmonėms, ketinantiems išbandyti maudynes lediniame vandenyje, vaistininkė rekomenduoja būtinai dar kartą pasitikrinti sveikatą, išmokti tinkamai kvėpuoti bei nepiktnaudžiauti ilgu būvimu „ledo voniose“.
„Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl šiuo atveju labai svarbu įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus bei neskubėti. Kaip ilgai žmogus turi grūdintis prieš lįsdamas į ledinį vandenį, priklauso nuo jo individualių gebėjimų prisitaikyti prie šalčio, tačiau bendra rekomendacija – prieš tokias maudynes būtina labai gerai apšilti. Tam, kad būtų sumažintas streso lygis, taip pat reikėtų išmokti kontroliuoti kvėpavimą ir susitelkti į gilų, lėtą įkvėpimą ir iškvėpimą. Pradėti „ledo vonias“ reikėtų nuo trumpų, keleto sekundžių panirimų. Jeigu jaučiatės gerai – galite pakartoti ir palaipsniui didinti buvimo vandenyje laiką. Ir, žinoma, prieš pradėdami taip grūdinti kūną, būtinai pasitarkite su sveikatos specialistais“, – pabrėžia vaistininkė.
