Nobel biocare

Atsakingas požiūris ir šiuolaikinės odontologijos galimybės – raktas į natūralių dantų išsaugojimą

Šiuolaikinė odontologija

Ilgėjant mūsų gyvenimo trukmei ir didėjant estetiškos šypsenos bei komfortiško kramtymo poreikiui, svarbiausiu gydytojų odontologų uždaviniu tampa pacientų nuosavų dantų išsaugojimas kuo ilgesnį laiką. Vienbalsiai sutinkama, kad natūralių dantų anatomija, funkcija bei jutimas yra sunkiai atkuriami net pažangiausiomis priemonėmis ir medžiagomis. Būtent todėl šiuolaikinė odontologija didžiausią dėmesį skiria konservatyvumui visų gydymo procedūrų metu: tiek plombuojant, tiek gydant dantų šaknų kanalus, tiek atliekant chirurgines intervencijas, stengiamasi išsaugoti kuo daugiau sveikų danties audinių. Plačiau apie tai pasakoja „Mikroskopinės odontologijos klinikos“ gydytoja odontologė Jurgita Zubaitė-Maliuk ir gydytojas odontologas-implantologas Marek Maliuk.

Natūralūs dantys pasižymi unikaliomis savybėmis 

Pasak odontologų, natūralūs dantys ir juos supantys audiniai yra unikalūs. Net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, naudojant pažangiausias priemones bei metodus, idealiai atkartoti jų savybių neįmanoma. Vis labiau suvokiant natūralių dantų vertę, dauguma atvejų juos stengiamasi gydyti bei išsaugoti, o ne šalinti ir rinktis dantų implantaciją.

„Dantis susideda iš vainiko ir vienos ar keleto šaknų. Matoma danties dalis – vainikas – yra padengta baltu emaliu. Tai pats tvirčiausias audinys žmogaus kūne, ypač atsparus nusidėvėjimui. Dentinas yra vidurinysis danties sluoksnis, kuris mažiau mineralizuotas nei emalis ir savo struktūra artimesnis kauliniam audiniui. Tačiau dentinas, skirtingai nei emalis, yra jautrus audinys, nes jį suformuojančiuose kanalėliuose yra daugybė nervinių skaidulų, ateinančių iš danties centre esančios pulpos. Būtent dentino-pulpos komplekso dėka dantis gali reaguoti į terminius dirgiklius ar hipertoninius tirpalus (saldžius ar rūgščius maisto produktus, skysčius). Ši reakcija tampa ypatingai išreikšta, kai dėl ėduonies, traumos ar mineralizacijos sutrikimų pažeidžiamas emalio vientisumas. Dantų šaknys prie žandikaulio kaulo tvirtinasi periodonto raiščio skaidulų dėka. Raištis ne tik fiksuoja dantį, tačiau atlieka ir labai svarbią amortizacinę bei proprioreceptorinę fukciją – leidžia žmogui suvokti ir įvertinti sukandimo jėgos stiprumą. Tuo tarpu dantų implantai žandikaulyje fiksuojasi osteointegracijos būdu, aplink juos nėra raiščių, todėl žmogui tampa sunkiau kontroliuoti kramtymo jėgas“, – aiškina M. Maliuk.

Šiuolaikiniai metodai leidžia išsaugoti dantis ir tais atvejais, kai anksčiau jie buvo šalinami

Pašnekovai sako, kad vos prieš keletą dešimtmečių skaudančio danties pašalinimas buvo itin dažna procedūra, ypač jeigu pacientas į kliniką atvykdavo su mažesniu ar didesniu dantenų bei veido patinimu. Tuo tarpu šiuolaikinė odontologija yra neatpažįstamai pasikeitusi: gydytojai turi ne tik žymiai daugiau žinių apie infekcinius procesus ir jų gydymą, platesnį diagnostikos priemonių spektrą, tačiau ir daug naujų medžiagų bei technikų, padedančių išsaugoti natūralius dantis.

„Minimaliai invazyvios procedūros nebeįsivaizduojamos be tikslios diagnozės bei vaizdą didinančios įrangos – akinių ir mikroskopo. Ypač patobulėjo rentgenologinių tyrimų kokybė ir saugumas – išgaunami itin tikslūs, geros raiškos rentgeno vaizdai (kūginio pluošto kompiuterinė tomografija leidžia suformuoti trimatį dantų ir žandikaulių atvaizdą), o paciento apšvita ženkliai sumažėjo“, – apie odontologijos pažangą pasakoja J. Zubaitė-Maliuk.

Specialistų teigimu, pagrindinės priežastys, dėl kurių tenka gydyti dantis, yra ėduonis bei trauminiai dantų pažeidimai. Kai infekcija iš danties vainiko išplinta iki jo centre esančios pulpos, tenka atlikti šaknų kanalų gydymą. Jo metu iš danties kanalų yra šalinami infekcijos pažeisti pulpos audiniai (danties kraujagyslės bei nervai), kanalai formuojami, dezinfekuojami ir užpildomi biologiškai suderinamomis medžiagomis. Pasak gydytojų, pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas ne tik tradiciniam šaknų kanalų gydymui, bet ir gyvybingos pulpos terapijai. Jeigu infekcija nėra išplitusi į šakninę pulpą, įmanoma šalinti tik vainikinę jos dalį, visiškai neliečiant audinių danties šaknyse. Ši procedūra labai svarbi vaikams bei paaugliams, nes plombuojant tik vainikinę danties dalį ir išsaugant gyvybingą pulpą dantų šaknyse, sudaroma galimybė pilnai užaugti ir susiformuoti dantų šaknims.

Mikroskopinė odontologija pagerina gydymo kokybę ir užtikrina ilgaamžį rezultatą

J. Zubaitė-Maliuk sako, kad pagrindinis prietaisas, leidžiantis visas procedūras atlikti maksimaliai konservatyviai, yra dentalinis mikroskopas. Ryškus mikroskopo apšvietimas bei didinimas iki 24 kartų padeda itin tiksliai kontroliuoti odontologinių procedūrų eigą ir pašalinti tik pažeistus danties audinius bei senus nekokybiškus užpildus, neliečiant sveikos danties struktūros. Specialistės teigimu, dantų šaknų kanalų gydymas ir pergydymas be mikroskopo jau nebeįsivaizduojamas – padidinus vaizdą tampa žymiai lengviau atpažinti sudėtingą šaknų kanalų anatomiją, lokalizuoti itin siaurus ar stipriai kalcifikuotus kanalus, pašalinti senus nekokybiškus užpildus iš šaknų kanalų sistemos, tiksliai užplombuoti kanalus. O senų komplikacijų gydymas (šaknų perforacijų plombavimas, instrumentų fragmentų šalinimas) be didinimo net neįmanomas.

Mikroskopo dėka dantyse galima pastebėti labai smulkias ar giliai šaknyse esančias įtrūkimų bei skilimų linijas. Tokiais atvejais dėl prastos danties prognozės endodontinis gydymas nebeatliekamas – pacientui rekomenduojama dantį šalinti ir planuoti jo atkūrimą implantuojant. Laiku nustatyta diagnozė apsaugo pacientą nuo beprasmių išlaidų ir taupo jo laiką. Tuo tarpu, kai danties šaknies lūžis nustatomas pavėluotai, paprastai uždegimas jau būna stipriai išplitęs žandikaulyje, todėl danties implantacija tampa daug sudėtingesnė ir brangesnė, nes prireikia papildomų kaulo augmentacijos (priauginimo) procedūrų.

Pasak gydytojos odontologės, dažnai į kliniką pacientai kreipiasi teigdami, kad jiems jau prieš keletą metų buvo gydyti dantų šaknų kanalai, bet jie vis dar jaučia skausmą, kartais patinimą ar net pastebi pūlinius gydyto danties srityje. „Neretai tokios problemos nesudėtingai išsprendžiamos, patikrinus danties būklę mikroskopu. Dažniausiai nustatoma, kad ankstesnio gydymo metu nebuvo surasti ir gydyti visi kanalai, todėl dantyje išliko infekcija. Lokalizavus, paruošus ir dezinfekavus visus danties kanalus,  paciento skundai paprastai labai greitai baigiasi“, – teigia ji.

„Mikroskopinė odontologija padeda pasiekti ilgaamžiškų gydymo rezultatų. Tausojant sveikus danties kietuosius audinius tiek karieso, tiek šaknų kanalų gydymo metu, žymiai sumažinama gydytų dantų komplikacijų (skilimų, lūžių) rizika ateityje. Mikroskopas ženkliai pagerina plombavimo kokybę: plombos būna tiksliau adaptuotos prie danties audinių, taip pat išvengiama porų ir pralaidumo. Šalia tokių preciziškų plombų rečiau prasideda antrinis kariesas (pakartotinis ėduonis), jos ilgiau išlieka estetiškos, nes sugeria mažiau pigmentų iš maisto produktų. Tokius pat privalumus suteikia ir protezavimas su vaizdo didinimu: nušlifuojama mažiau danties audinio, atidžiau įvertinamas dirbtinio danties tikslumas. Kruopščiai pricementavus dirbtinius dantis, išvengiama dantenų uždegimo, gedimo po vainikėliu, spalvos pokyčių“, – gydymo su mikroskopu privalumus vardina J. Zubaitė-Maliuk.

Šalinti ar gelbėti pažeistą dantį kiekvienu atveju sprendžiama individualiai

Pasak M. Maliuk, nors šiuolaikinė odontologija leidžia išsaugoti vis daugiau dantų, danties likimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai. „Gelbstime dantis po traumų (net ir tada, kai dantys būna pilnai išmušti), stipriai ėduonies pažeistus dantis ir dantis dar nesubrendusiomis, nesusiformavusiomis šaknimis. Galime gydyti viską, ką matome, o mikroskopas leidžia matyti daugiau ir giliau. Jeigu danties prognozė yra bent jau patenkinama, daugeliu atvejų mėginame jį išsaugoti. Tačiau kiekviena situacija yra specifinė ir jos sprendimo būdai labai dažnai priklauso nuo paciento (amžiaus, norų, bendradarbiavimo, bendrinių ligų), gydytojo įgūdžių, patirties bei klinikos techninio pasirengimo“, – aiškina patyręs specialistas.

Gydytojo odontologo teigimu, išsaugoti galima bet kurį dantį, tačiau skirtingam laikui. Todėl visuomet tariamasi su pacientu, jam paaiškinami gydymo sėkmės bei rizikos veiksniai. „Nerekomenduojame investuoti į tų dantų, kurių prognozė yra trumpalaikė, gydymą (pvz., esant šaknies skilimui ar likus per mažai danties kietųjų audinių). Tokiais atvejais visgi siūlome dantį šalinti ir, siekiant išsaugoti sąkandžio vientisumą, atlikti implantaciją ir protezavimą“, – sako jis.

Raktas į sveikus dantis – šiuolaikinės priemonės ir atsakingas požiūris

Visgi, gydytojai vieningai sutaria, kad kiekvieno odontologo pareiga ir tikslas – padėti pacientui kuo  kuo ilgiau išsaugoti sveikus natūralius dantis. Todėl moderni odontologija itin didelį dėmesį skiria dantų bei burnos ligų profilaktikai ir aktyviai skatina prevencijos priemones. Nors vis dar klaidingai manoma, kad dantų sveikata nulemta genetiškai, moksliniais tyrimais įrodyta, jog didžiausią įtaką jai turi kasdieniai burnos higienos bei mitybos įpročiai.

„Esminis dantų išsaugojimo, o tuo pačiu ir gyvenimo kokybės užtikrinimo veiksnys – pacientų švietimas apie tinkamą burnos higieną, sveiką mitybą ir reguliarius apsilankymus pas burnos sveikatos priežiūros specialistus. Dantų ligų profilaktika turi prasidėti jau nuo vaikystės. Todėl mokome tėvus taisyklingai valyti jau pirmuosius vaikų dantukus, teisingai pasirinkti burnos priežiūros priemones. Priklausomai nuo vaiko amžiaus bei bendros burnos sveikatos būklės, rekomenduojamos pastos su skirtingu fluoro kiekiu ar visai be jo. Išdygus pirmiesiems krūminiams dantims, svarbu jų vageles padengti silantais. Ypatingas dėmesys skiriamas mitybai: skatinama rinktis mažiau saldžių gazuotų gėrimų, rečiau užkandžiauti cukraus turinčiais produktais, o pavalgius, dantis praskalauti vandeniu“, – sako J. Zubaitė-Maliuk.

Gydytojos odontologės teigimu, pastaruoju metu labai patobulėjo mechaniniai (garsiniai, ultragarsiniai, rotuojantys) dantų šepetėliai – jie tapo daug saugesni, mažiau agresyvūs dantenoms ir žymiai efektyvesni. Valymo mechaniniais dantų šepetėliais technika yra paprasta, todėl lengvai ją įvaldžius galima pastebimai pagerinti burnos sveikatos būklę. Keičiasi ir dantų pastų sudėtis – ne tik fluoridais, bet ir mineralais (hidroksiapatitu) įsotintos dantų pastos itin efektyviai atstato emalio struktūrą ir mažina dantų jautrumą.

Pasak pašnekovės, jeigu paciento burnoje jau gausu plombų, vainikėlių, dantų implantų, rekomenduojama papildoma dantų priežiūros priemonė – burnos irigatorius. Stipri jo vandens srovė pašalina minkštąjį apnašą iš tų sričių, kurias sunku išvalyti įprastu dantų šepetėliu ir tarpdančių valymo priemonėmis. Be to, kartu masažuojamos dantenos, atstatomas jų elastingumas ir sveika išvaizda.

Burnos priežiūros priemones individualiai parenka ir naudotis jomis išmoko burnos higienistės arba gydytojai odontologai. Todėl, siekiant išsaugoti sveikus dantis, labai svarbu kartą per pusmetį atvykti profesionaliai burnos higienai, kurios metu ne tik įvertinama paciento dantų išsivalymo kokybė, parenkamos ar  koreguojamos pacientui reikalingos dantų priežiūros priemonės, bet ir kruopščiai nuvalomas minkštasis apnašas ir dantų akmenys, pašalinamos pigmentinės dėmės.

Esant netaisyklingam sąkandžiui, kaip profilaktikos priemonė gali būti rekomenduojamas ir dantų tiesinimas. Kreivus dantis išvalyti yra sudėtinga, todėl jie lengviau pažeidžiami ėduonies, o dantenos neretai būna apimtos uždegimo – paburkusios ir kraujuojančios. Jeigu pacientas griežia dantimis, nuo patologinio dantų nusidėvėjimo geriausiai apsaugos individualiai jam pagaminta naktinė apsauginė kapa. Laiku pradėjus ją nešioti, išvengiama sąkandžio žemėjimo bei žandikaulio sąnario ligų, išsaugoma jaunatviška veido išvaizda.

„Šiuolaikinės odontologijos tikslas – akcentuojant burnos ligų prevencijos svarbą ir naudojant naujausius gydymo metodus, padėti žmogui kuo ilgiau išsaugoti natūralius dantis ir sveikus burnos audinius. Tačiau labai svarbus ir atsakingas mūsų pačių požiūris. Tik bendradarbiaujant su gydytojais odontologais ir nenumojant ranka į jų rekomendacijas, galima pasiekti trokštamą rezultatą – džiaugtis sveikais, estetiškai atrodančiais ir visavertę kramtymo funkciją atliekančiais dantimis visą gyvenimą“, – baigdami pokalbį pabrėžia Jurgita Zubaitė-Maliuk ir Marek Maliuk.

seraninas

TAIP PAT SKAITYKITE