Praėjo 34 metai po jojimo trenerės Zitos Žalensienės (55 m.) avarijos. Atviras kojos lūžis, nukraujavimas, du kartus sustojusi širdis ir gydytojų konsiliumas, sprendęs, ar amputuoti sunkiai sužeistą galūnę – tuomet jaunai merginai tai buvo baisi tragedija.
Šiandien, sėdėdama savojo augintinio Refo balne ji šypsosi. „Nors labai skaudėjo, mane, atvykusią į žirgyną su ramentais, sodindavo ant žirgo ir aš jojau. Žirgai ir pomėgis jodinėti, padėjo man vėl atsistoti ant kojų”, – sako moteris.
Ketvirtadienį Vilniaus universiteto botanikos sodui priklausančiame žirgyne Zita Žalensienė treniruoja vaikus ir jodinėja pati. Čia pat arklidėse ji laiko ir savo Holšteinų veislės žirgą vardu Refas. Moteris jodinėjo nuo penkių metukų. „Mano mama gimė ir užaugo šalia Žagarės žirgyno, ten dirbo paštininke ir raita išnešiodavo laiškus. Ji man ir perdavė šį pomėgį”. Profesionaliu jojimu taip pat užsiima 25-erių metų Zitos Žalensienės dukra Jurgita, kuri šiuo metu gyvena Danijoje ir savu žirgu sportuoja ten.
„Žirgynas – tai mano treniruoklių salė”, – sako ponia Zita, kuri neabejoja, kad meilė žirgams ir jodinėjimas prieš kelis dešimtmečius išgelbėjo nuo luošumo..
„Avarija įvyko 1974 vasarį. Mes su žirgais važiavome į stovyklą Maskvoje. Žiemą tik ten ir vykdavome treniruotis, nes Lietuvoje neturėjome maniežo treniruotėms, – prisimena trenerė. – Važiavome naktį, prieš tai buvo atlydys ir vėl staigiai pašalo. Ant kelio buvo grynas plikledis, net blizgėjo. Riedėjome tikrai negreitai, galima sakyti šliaužėme.
Buvo trečia valanda nakties. Artėjome prie viaduko, ties kuriuo stovėjo sugedęs MAZ‘as su priekaba. Jis nepasistatė jokių ženklų, nebuvo uždegęs šviesų. Aš mašiną pamačiau anksčiau negu vairuotojas, bet jam nieko nesakiau. Pagalvojau, jog ir jis mato. Buvo jau vėlu išvengti smūgio, kai jis griebėsi sukti į šoną. Laimė, kad avarijos metu niekas nežuvo, o pro šalį važiavo kažkokia veterinarų mašina ir sustojo padėti.
Nukraujavusią, su atviru šlaunikaulio lūžiu ir stipriu smegenų sutrenkimu išvežė mane į artimiausią Maskvos pakraštyje buvusią geležinkeliečių ligoninę”. Zitai buvo du kartus sustojusi širdis, medikai ją gaivino net 12 valandų. Po to ji pervežta gydymui į Centrinį traumatologijos institutą. Anot moters, gydytojai konsiliume sprendė, ar amputuoti gana stipriai sužalotą koją. Tačiau nutarė nuo invalidumo gelbėti jauną merginą. „Pasakė, kad negalėsiu normaliai vaikščioti, o ką jau bekalbėti apie jojimą. Tačiau aš po šešis mėnesius trukusio gydymo grįžau namo ir dar po mėnesio sėdėjau ant žirgo. Mane nuveždavo su ramentais į jojimo mokyklą, užsodindavo ir paleisdavo. Nors skaudėjo, aš stengiausi joti ir išsilaikyti balne”.
Jojimo trenerė teigia anuomet atsisakiusi reabilitacijos ir dabar mano, jog ją puikiausiai pakeitė jodinėjimas. „Po mėnesio be ramentų grįžau į Institutą užpildyti dokumentų, kad išsigydžiau. Prisimenu, kaip visi daktarai tada galvas kraipė, stebėjosi”, – šypteli ji. Šiandien ji aktyviai tebejodinėja, meiliai glosto devynerius metus auginamą draugą Refą ir teigia, kad tai geriausias vaistas.
Įdomūs faktai:
Lietuvoje nėra nei vieno gyvūnų terapijos metodo, apmokamo Ligonių kasų. Taip pat nėra savanoriu centrų bei vykdomų apmokymų, kurių metu galėtų būti parengiami žmonės bei gyvūnai bendravimui su pacientais ligoninėse. Programiniai Delfinų terapijos seansai nuo 2003 m. vykdomi Klaipėdos delfinariume. Mokslininkai sutaria, kad gyvūnų terapija jokiu būdu negali pakeisti įprastinio gydymo, bet tik prie jo prisideda.
Floridoje, Grassy Key „Dolphin Research Center” atlikti tyrimai patvirtino teigiamą delfinų poveikį vaikų, sergančių autizmu ir Dauno sindromu, psichikai. Patvirtintas teigiamas delfinų siunčiamų aukšto dažnio bangų poveikis vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžium, taip pat kai kurioms neurologinėms suaugusiųjų ligoms.
Hipoterapija arba kitaip žirgų terapija pasaulyje sėkmingai naudojama smegenų pažeidimus patyrusių ligonių reabilitacinėse programose. Ji padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegenų sužeidimo.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad naminių gyvūnų turėtojai gyvena 4-5 metais ilgiau už tuos, kurie jų neturi. Šuns glaustymasis sumažina kraujospūdį. O kai žmogus pats glosto augintinį, sulėtėja jo širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas tampa tolygus, sumažėja raumenų įtampa, pagerėja virškinimas. Gyvūnų terapija naudinga depresija sergantiems žmonėms.
Specialistai teigia, jog kačių terapija veiksmingiausia sergant sąnarių ir ginekologinėmis ligomis. Manoma, kad gydomasis poveikis pasireiškia tuomet, kai žmogus glosto gyvūną: gyvūno šeriai trinasi vienas su kitu, ir rezultatas tas, kad atsiranda stiprus elektros laukas. Dar kiti sako, kad katės gydo ultragarsu. 27–47 hercų dažnio garsai (tokiems priskiriamas katės murkimas) gerai veikia nervų sistemą, gerina kraujotaką, normalizuoja kraujospūdį, stabilizuoja širdies ritmą.
Svetur:
Princess Margaret ligoninėje Toronte, kaip ir daugelyje kitų gydymo įstaigų pasaulyje vykdoma gyvūnų terapija. Dažniausiai tokia užsiima apmokyti savanoriai, kurie su augintiniais reguliariai lanko pacientus. Kiekvieną savaitę auksaspalvis retriveris Le Roy lydimas šeimininkės aplanko pacientus, kuriems pasireiškia demencija. Terapeutė Laura Haslam teigia, kad toks paciento ir šuns bendravimas leidžia žmogui atkurti prisiminimus, ypač jei jis vaikystėje yra turėjęs augintinį.
Viename judriausių pasaulio miestų, Tokijuje žmonėms įveikti stresą padeda bendravimas su katėmis. Čia netgi įkurti specialūs kačių terapijos centrai, kur visi norintieji gali už nedidelę sumą pažaisti su šiais draugiškai nusiteikusiais gyvūnais, juos glostyti ir taip patirti gerų emocijų. Būtent gyventojų atsipalaidavimui skirtas verslas, į kurį įeina ir savotiška gyvūnų terapija, Japonijoje duoda 30 milijardų pelno per metus.
Travelodge viešbučių tinklas Jungtinėje Karalystėje siūlo klientams atsipalaiduoti kambariuose su akvariumu. Tai auksinių žuvelių terapija. Tyrimai rodo, kad 63 proc. šalies gyventojų prastai miega dėl patirtų stresų, o 58 procentai patvirtino, kad žiūrėjimas į akvariume plaukiojančias žuvytes prieš miegą padeda šią problemą išspręsti. Daktaras Mugfordas sako, kad ji teigiamai veikia žmogaus emocijas ir padeda atsipalaiduoti.
