TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI: Šiaulių centre, ant gyvenamojo devynaukščio stogo, styro dešimtys mobiliojo ryšio teikėjų, interneto tinklo ir kitų ryšių bendrovių antenų. Naktimis, kai nutyla gatvės triukšmas, antenų gausmas ir sklindanti vibracija neleidžia gyventojams užmigti. Žmonės sako tapę „gyvais lavonais” ir kaltina, kad antenos pastatytos be jų sutikimo.
Antenų pilnas stogas
Šiaulių centre, Tilžės gatvėje, esantis devynių aukštų gyvenamasis namas — vienas iš seniausių ir aukščiausių pastatų miesto centre.
Ant jo stogo — įvairaus dydžio ir formų antenos, laidai ištempti driekiasi į kitus namus. Pastato devintajį aukštą nuo kitų namo aukštų skiria specialios rakinamos durys.
Po stogu yra įsikūrusios įvairios ryšių bendrovės: LR Ryšių reguliavimo tarnyba, UAB „Bitė GSM”, interneto tinklas „Erdvės”, kiti operatoriai — ant šio stogo iškeltų siųstuvų ir imtuvų savininkai.
Gyventojų kvietimu apsilankėme devynaukštyje. Atsitiktinai tarp aštuntojo ir devintojo aukštų sutikti Ryšių reguliavimo tarnybos specialistai Vaclovas Starkutis ir Egidijus Norkus pakvietė į savo kabinetą ir papasakojo antenų atsiradimo istoriją.
Specialistai pažymėjo, kad Ryšių reguliavimo tarnyba naudoja tiktai imtuvines antenas, kurios, į eterį neva nieko nespinduliuoja.
Užlipome ant stogo. Dideli ir maži strypai, „lėkštės” ir „bliūdai”, kai kurie panašūs į milžiniškas konservų dėžes, taip tankiai aplipę stogą, kad laisvos vietos beveik nebelikę. Nuo jų kitų pastatų link driekiasi ištempti laidai.
Kaimynystėje yra vidurinė mokykla, vaikų darželis, autobusų stotis, prekybos centras.
Specialistai išsisuko nuo klausimo apie vienoje vietoje sukoncentruotų antenų pavojų žmonių sveikatai. Bet pripažino, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, statyti antenas ant gyvenamųjų namų stogų draudžiama. Antenos statomos ant specialių tam skirtų bokštų.
„O čia visi ir pasistatė, nes niekas jokių leidimų neprašė ir nereikalavo. Taip ir išsiplėtė”, — paklaustas, ar tarnyba turi gyventojų sutikimą antenoms statyti, sakė V. Starkutis.
Antenų gausmas neleidžia miegoti
Nuo stogo nusileidome į aštuntąjį aukštą. Šio aukšto gyventojai vienbalsiai skundėsi, kad antenų gausmas ir keista vibracija naktimis neleidžia miegoti.
Pavietusi į savo butą, ponia Eugenija parodė prie lovos laikomą radijo imtuvą, kurį prieš miegą įsijungia specialiai, „kad nuo to ūžesio neišeitų iš proto”.
— Va ten, viršuje, tiesiai virš mūsų, matot, koks „bliūdas”, — parodė į didelę anteną, pakabintą virš virtuvės lango. — Čia kiekvieną dieną vis po naujieną: pamatytumėt, kaip liftu į viršų veža ir veža tonas metalo. Tos antenos iš mūsų padarė gyvus lavonus.
Kalbinti gyventojai su antenomis sieja įvairius sveikatos negalavimus: daugeliui be priežasties dažnai skauda ir svaigsta galvą, šokinėja kraujospūdis, kamuoja nemiga, kitiems slenka plaukai.
Jos kaimynė Jovita, auginanti pusės metų kūdikį, guodėsi, kad vaikas gerai miega tiktai išvežtas į kaimą, pas senelius.
Namo gyventojai kreipęsi į miesto Savivaldybę ir namą administruojančią šiauliškę bendrovę „Ūkvedys”. Norėta išsiaiškinti, kas davė leidimą statyti antenas ant gyvenamojo namo stogo?
Tačiau vietoje atsakymo sužinoję, kad prakiuro stogas, o jiems teks dėtis pinigų jo remontui.
Stogas už dyką?
„Šiaulių kraštui” aiškinantis, paaiškėjo, kad antenas už dyką stato, kas nori ir kada nori, o leidimus gyventojų vardu išduoda namą administruojanti bendrovė „Ūkvedys”.
Roma Janušonienė, „Ūkvedžio” direktorė, tikino, neva patys gyventojai prieš daugiau kaip dešimt metų davė sutikimą statyti antenas. O dabar tą sutikimą pamiršo. Kokiai antenai davė sutikimą ir kuriam laikui? Prašoma atsakyti į klausimus, direktorė akivaizdžiai pyko ir reikalavo, kad „interviu su ja nebūtų spausdinamas”.
„Patys gyventojai kalti: stogą padovanojo, o sutikimo niekas neatšaukė. Aš negaliu pasakyti, kieno jos, ant kiekvienos neparašyta, ar ji Jonaičio, ar Petraičio. O kai kažkas paleido antis dėl tų antenų kenksmingumo, dabar jau susirūpino”, — anot R. Janušonienės, norint atšaukti sutikimą, būtina, kad už tai raštu pasisakytų 51 procentas butų savininkų.
Gyventojai — stogo bendrasavininkiai, todėl pagal įstatymus tik jie gali leisti ar drausti iškelti kažkokias antenas. Nustatyti sąlygas ar mokestį — taip pat jų teisė. O gal mokestį kažkas ima?
UAB „Bitė GSM” atstovė spaudai Rūta Latinytė, paklausta, ar kam nors moka už stogo nuomą ir kiek, žadėjo į šį klausimą atsakyti. Bet atsakymo per kelias dienas taip ir nesulaukėme. Į „Šiaulių krašto” skambutį vėliau neatsiliepinėjo.
Romualdas Leonavičius, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tikino, kad tarnyba ant šiauliečių stogo turi tiktai vieną anteną, kuri nėra žalinga ir atitinka visus techninius bei sanitarinius reikalavimus.
Į klausimą, ar iš tikrųjų už stogo nuomą gyventojams nemokama, vadovas išsisuko: „Galbūt galėtume padėti gyventojams išspręsti kai kurias problemas. Pavyzdžiui, padėti suremontuoti stogą.”
KOMENTARAS
Elektromagnetinis smogas trumpina gyvenimą
Alfredas LANKAUSKAS, radiofizikas, Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas:
— Gyventojų nerimas nėra be pagrindo: elektromagnetinės spinduliuotės neigiamas poveikis šimtus kartų įrodytas.
Nuo elektromagnetinio smogo intensyvumo priklauso net žmogaus kūno temperatūra. Žinoma, kad gama spinduliai ir rentgeno spinduliai sunaikina gyvąsias ląsteles. Užfiksuota, kad seno modelio radiololokacinių stočių operatoriai, jauni vyrai, po kelių metų tarnybos kariuomenėje nuplikdavo.
Ypač klastingos yra silpnos elektromagnetinės spinduliuotės, kurių poveikį žmogus pajunta tiktai po tam tikro laiko. Didesnės galios spinduliuotės sukelia netiesinius poliarizacijos reiškinius, kitaip tariant, kūno ląstelės iškraipomos. Poveikis priklauso nuo dažnio, nuo pastarojo — spinduliuotės prasiskverbimo gylis.
Elektromagnetiniai laukai labiau veikia besiformuojančias ląsteles ir augančius organizmus, todėl jie pavojingesni vaikams. Daugiausia spinduliuotės sugeria jautriausios ir gyvybiškai svarbiausios kūno dalys: galva, pilvas, lytiniai organai.
Apšvitinus gyvūnų sėklides, sumažėja kai kurių fermentų aktyvumas, sutrinka vaisiaus vystymasis, sumažėja galimybė turėti palikuonių. Atliekami tyrimai, ar elektromagnetinės spinduliuotė gali sukelti vėžinius susirgimus.
Elektromagnetinės bangos eina kaip lazeris. Imtuvai taip pat nėra nepavojingi, jie aplinkui save sukuria elektromagnetinį lauką. O mobiliojo ryšio siųstuvų spinduliuotė sklida plačiai, gaublio pavidalu. Kuo arčiau antenos, tuo spinduliavimas stipresnis.
Sigita STONKIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. Vieno iš seniausių Šiauliuose devynaukščio stogas tankiai nusėtas mobiliojo ryšio perdavimo teikėjų, interneto tinklo bei kitų ryšių operatorių siųstuvais bei imtuvais, kurių gausmas gyventojams naktimis neleidžia miegoti.
