Neramuolius gydo tėvų ramybė
Manote, nerimas pažįstamas tik suaugusiems? Jie jaudinasi dėl ateities, dėl darbų, dėl vaikų… O mažylis gali jaudintis dėl to, kad išeisite ir negrįšite! Ir jaudintis taip, kad jam gali prireikti vaistų. Emocijos ir jausmai – tai kiekvieno žmogaus santykio su savimi ir aplinka išgyvenimai, kurie kyla tuomet, kai daiktai ar reiškiniai tenkina arba netenkina jų poreikių. Naujagimis negeba sąmoningai reguliuoti savo emocinės būklės, ir tik augdamas vaikas pamažu išmoksta derinti kylančias emocijas ir sparčiai besivystantį mąstymą bei kalbą. Kol mažylis nemoka kalbėti, visas emocijas išreiškia kūnu: verkia arba juokiasi, juda, spardosi, rangosi, tuo metu greitėja jo širdutės plakimas, kvėpavimas.
Pietų poguliukas – poilsis ar bausmė?
„Vis sunkiau priversti dukrytę miegoti pietų miego. Jai tai tarsi bausmė. O gal tokio amžiaus vaikams dienos miegas jau nebėra būtinas?” – klausia trejų metukų Dominykos mama Aistė. Nors visi vaikai skirtingi, trimetinukai yra labai judrūs, tad pavargsta tiek fiziškai, tiek emociškai. Todėl jiems rekomenduojama dieną pamiegoti. Geriausia, kad mažylis tą darytų iki penktojo savo gimtadienio. Tačiau jei jis atsisako, versti taip pat nereikėtų. Gali būti, kad vaikas reikalingą miego dozę atsiima naktį arba jam to miegelio tik tiek ir tereikia. Nebent dieną mažylis buvo labai aktyvus, patyrė daug emocijų, blogai miegojo naktį, o nepamiegojęs dieną vakare būna piktas ir irzlus.
Parodyk liežuvį – pasakysiu kuo sergi
Tik gydytojo kabinete parodęs liežuvį mažylis bus… pagirtas už tai. Mat šeimos gydytojas iš liežuvio gali spręsti apie įvairias ligas. Susirgusį vaiką gydytojas iš pradžių nuodugniai apžiūri – jo burną, gerklę, nosytę, odą, paklauso plaučiukus. Nepamiršta žvilgtelėti ir į liežuvį. Sveiko vaiko liežuvis yra rausvos spalvos, blizgantis, nes jį pastoviai vilgo seilės. Liežuvio paviršius labai pažeidžiamas, tad mažyliui netyčia jį įsikandus atsiranda žaizdelė, kuri ilgai neužgyja. Kartais vaikas gali dažniau įsikąsti į liežuvį dėl blogo sąkandžio. Tokiu atveju reikia kreiptis į odontologą.
Kiek kas sveria
Ikimokyklinuką pats laikas supažindinti su įvairių daiktų svoriu, kad jis bent apytiksliai žinotų, ką reiškia „sunku” ar „lengva”. Prieš smalsumo kamuojamą mažylį supažindinant su svorių pasauliu, reikėtų įsigyti įvairių svarstyklių. Taip ne tik išmokysite vaiką su jomis elgtis, bet ir pasitelkę įvairių žaidimų ir eksperimentų padėsite jam suvokti, ką reiškia gramas ar kilogramas.
Ar gali būti per ramus?
Kartais susirūpinimas neturi pagrindo, nes dažniausiai ramus vaikas yra tiesiog Dievo dovana. Ramūs vaikučiai noriai valgo, valgydami nesimuisto, o pavalgę užmiega. Jų miegas saldus, pertraukiamas tik alkio jausmo, apie kurį santūriai pranešama mamai. Prabudę jie dairosi aplinkui ir ramiai laukia, kol mama baigs ruošti pietus. Jie netriukšmauja be reikalo ir nereikalauja paimami ant rankų. Tokiu atveju sakoma, kad kažkam iš tiesų labai pasisekė…
Jūros liga sausumoje
„Net trumpa išvyka mašina dukrytei tampa tikra kančia – jai būna bloga. Kaip to išvengti?” – klausia trimetės Mildos mama Aušra. Nesvarbu, ar susiruošėte keliauti mašina, traukiniu, laivu ar lėktuvu – kelionę gali apkartinti vadinamoji supimo liga, sukelianti pykinimą ar net vėmimą. Terminas „supimo liga” nėra visai tikslus, nes supimas nėra jokia liga – tai visiškai natūrali 2–12 metų vaikų reakcija į supimą, nes jiems dar nėra galutinai susiformavę pusiausvyros aparato organai.
Induose tykantys pavojai
Jeigu mažylis jau pasiruošęs rimtai pradėti mokytis valgymo meno, laikas įsigyti pirmąjį „servizą”. Pirkdami didžiausią dėmesį skirkite medžiagai, iš kurios vaikiški indai pagaminti. Įvairiuose maistui laikyti skirtuose induose yra grėsmingų medžiagų (chromo, gyvsidabrio, kadmio, švino, fluoro, arseno ir kt.). Jų gali būti pačioje medžiagoje, iš kurios pagamintas indas, arba dažuose, kuriais indas dekoruotas. Bet kol tos medžiagos ramiai sau tūno, t.y. yra surištos, jos
Napatogūs klausimėliai remia prie sienos…
Kad ir kiek žadame sau nenusukti akių, kai vaikas užduos keblų klausimėlį, o atsakyti tiesiai šviesiai, vis dėlto dažnai suglumstame. Į klausimą, kodėl televizoriuje jis bučiuoja jai užpakalį, juk baisiai nesmagu atsakyt: „Todėl, kad jai gera…” Ir mama arba tėtis atsako: „Todėl, kad… todėl!” ir nesivelia į tolesnes diskusijas. O kodėl? Iš kur atsiranda vaikelis? Tretieji metai. Maždaug tada iškyla pirmieji klausimai. Tėvus dažnai tai net šokiruoja – jiems vaikas atrodo dar belytė būtybė. Tačiau atsakymas turėtų būti teisingas – iš pilvuko, o ne pasaka apie gandrus ir kopūstus. Tokios informacijos mažyliui paprastai pakanka.
Mažylio svorio ir ūgio metamorfozės
Pirmaisiais metais svarbiausi mažylio vertinimo rodikliai, pagal kuriuos gydytojai sprendžia apie jo vystymąsi, yra svoris, ūgis ir galvytės apimtis. Kokie jie turėtų būti ir ką reiškia nukrypimai nuo normos? Viena pirmųjų žinių, kurias gimdymo namuose gydytojai praneša tėveliams, – tai gimusio kūdikio svoris ir ūgis. Šie duomenys svarbūs tiek gydytojui, kuris vertina gimusio mažylio būklę, tiek tėveliams, skubantiems pranešti šią naujieną giminėms ir draugams. Optimalus naujagimio svoris laikomas nuo 3000 iki 4000 g. Mažesni nei 3 kg vadinami mažo svorio, o didesni nei 4 kg – stambūs naujagimiai.
Kai pasigirsta dantukų simfonija
„Jau nebe pirmą naktį girdžiu sūnų griežiant dantimis. Kodėl? Ar dantukams tai nekenkia?” – klausia penkiamečio Patriko mama Silvija. Pastebėta, kad šis nemalonus garsas iš vaikų miegamojo dažniausiai sklinda, kai mažųjų burnytę padabina pieniniai dantukai, arba jau sulaukus penkerių, kai pradeda dygti nuolatiniai dantys. Griežimas jais – nesąmoningas elgesys miego metu, kai pats griežėjas to net nejaučia. Beje, tai labiau būdinga berniukams nei mergaitėms.
Metinukas – stichinė nelaimė namuose
Kartais metinukų ar dvimetukų mamos net nebando nuodugniai tvarkyti namų, nes žino: tai paprasčiausiai beviltiška. Vos pakeli žaislą nuo žemės ar išvalai palietą balutę, o už nugaros tau stebuklingai atsiranda kita… Kartais net ima atrodyti, kad tas pasiutėlis tyčia mėgina išvaryti iš proto. Tačiau metinukai tiesiog tyrinėja pasaulį vieninteliu jiems žinomu būdu – su pasigardžiavimu knaisiodamiesi aplinkoje ir versdami viską aplinkui aukštyn kojomis. Žinoma, pasaulio tyrinėjimas palieka pėdsaką…
Traukuliai vaikui – panika mamai
Motinos širdžiai nėra liūdnesnio vaizdo už blizgančias karščiuojančio vaiko akutes. Bet liūdesys, atvirai sakant, dar pusė bėdos, palyginti su siaubu, kai pakilus temperatūrai mažiuką ima tampyti traukuliai. Ramiau, mamos širdie! Pasirodo, šie traukuliai didelio pavojaus vaikui nekelia. Febriliniai traukuliai – tai kūdikių ar vaikų traukuliai, kuriuos sukelia aukštesnė kūno temperatūra. Beje, šie traukuliai yra dažniausia vaikų traukulių rūšis, jie nėra pavojingi ir nesukelia smegenų pažeidimo. Jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki 15 minučių, paprastai 1–2 minutės. Dažniausiai febriliniai traukuliai kyla pirmą vaiko karščiavimo dieną.
Pirmasis apsilankymas poliklinikoje
Gimus kūdikiui iš pradžių gydytojas ir slaugytoja jį lankys namie, o paskui tėveliai turės patys išsiruošti į polikliniką. Grįžę su naujagimiu iš ligoninės, kurioje buvote rūpestingai prižiūrėti medikų, pasijutote nesaugiai? Bijoti nereikia, nes į namus parsivežtą naujagimį jau po kelių dienų aplankys slaugytoja, gydytoja. Dažniausiai gydymo įstaiga, kurioje gimdėte, perduoda informaciją poliklinikai pagal jūsų gyvenamąją vietą. Jeigu renkatės gydymo įstaigą ne pagal gyvenamąją vietą, apie tai reikėtų pranešti ligoninės personalui ir iš anksto pasidomėti, ar gydytojas bei slaugytoja galės jus aplankyti namie.
Apie sauskelnių „turtus”
Neslėpkime, kad nusegę sauskelnes dažnai visai neraukydami nosies įdėmiai ištyrinėjame jose esantį turinį. Kartais jis mums gražus, kartais – patinka mažiau… Kaip atpažinti nesveikus viduriukus, o kada jaudintis neverta? Kokie viduriukai yra normalūs X Mekonijus. Pirmomis dienomis naujagimis tuštinasi mekonijumi – tamsiai žalios spalvos išmatomis, kurios susikaupia mažylio žarnyne per visus devynerius buvimo mamos pilvelyje mėnesius.
Dideli rūpesčiai dėl mažų drabužėlių
Šių laikų baubas – alergija, pasireiškianti odos uždegimu, neretai užklumpa net pačius mažiausiuosius. Norėdami jos išvengti, tėveliai turi žinoti ne tik kokiais drabužėliais mažylį rengti, bet ir kaip juos prižiūrėti. Anksčiau pagrindinis naujagimio drabužėlis būdavo medvilniniai vystyklai. Tačiau pasikeitus požiūriui į vystymą, medikai rekomenduoja mažylius rengti vadinamaisiais smėlinukais, šliaužtinukais ar marškinėliais ir kelnytėmis. Jie turi būti pritaikyti pagal vaikučio amžių. Ne bėda, jeigu bus truputį didoki: sumažės užlenkus rankovių kraštelius ar ant šliaužtinukų užmovus kojinaites. Tačiau jokiu būdu negali būti per maži – jie mažyliui spaus ir trikdys normalų augimą.
AR reikia bijoti… baimės
„Nebegalime nuvažiuoti į sodybą – dukrytė negali ten miegoti, mat bijo pelių. Rudeniop, padaugėjus vorų, ji nė kojos nekelia į mišką, nesuvilios jokie baravykai. Nežinome, kaip su tomis jos baimėmis ir kovoti. Gal nekreipti į jas dėmesio?” – rašo ketverių metų Gretos tėveliai. Pradėdama rašyti straipsnį apie vaikų baimes pagalvojau, kad geriausiai apie tai žino…vaikai. Taigi savo dukterų paklausiau, ko jos bijo. Štai atsakymai. 8-erių Luka bijo, kai yra labai tamsu, kai galime kur nors pavėluoti, vagių, didelių šešėlių, vakare viena eiti į lauką, važiuoti viena vakare troleibusu. 6-erių Toma bijo šunų, pabaisų, vaiduoklių, girtuoklių, viena miegoti naktį, gaisro. Beje, daugelis tėvų klaidingai įsitikinę, jog visos baimės iki mokyklos išaugamos. Visai ne, pagrįstos ar nepagrįstos baimės kartais persekioja juos net iki dešimties.
Jei keturmečiui nesimiega…
„Ketverių sūnelis nebeužmiega vienas – nori, kad būtume šalia. O per miegus kažką kalba, juokiasi, kartais griežia dantimis. Ar reikėtų sunerimti?” – klausia Rapolo mama Rūta. Pirmaisiais gyvenimo metais mažylis dažniausiai užmiega glausdamas prie savęs pliušinį draugą. Tačiau atšventęs ketvirtąjį gimtadienį jis nori, kad šalia būtų tėtis arba mama, – juk miegas, nors ir neilgas, yra išsiskyrimas su jais.
Ar reikia šalinti mažyliui polipus?
Vasara – polipų šienavimo metas, mat daugelis tėvų tuomet nusprendžia „sutvarkyti” vaikus, prieš išleisdami juos į kolektyvus. Tačiau kiti, nors ir liepti gydytojų, dvejoja ir nesiryžta… Adenoidai – tai dvi padidėjusios nosiaryklės limfinio audinio išaugos, populiariai dar vadinami polipais. Jie yra ten, kur pasibaigia nosies angos, t.y. nosiaryklėje. Mažylio adenoidai visiškai susiformuoja septintą nėštumo mėnesį ir auga iki 5–7 gyvenimo metų. Tuo metu jie būna patys didžiausi, o iki 20 metų paprastai išnyksta. Adenoidų, kaip ir viso limfinio audinio, paskirtis –
Trijų dienų karštinė
Nors šia liga vaikai sirgo ir anksčiau, bet ji įvardyta gana neseniai. Anglai ją vadina šeštąja liga, o lietuviai tiesiog tridiene karštine. Trijų dienų karštinę mažiesiems sukelia vadinamasis šeštasis žmogaus herpes virusas (HV6), todėl ji dar vadinama šeštąja vaikiška liga (kitos penkios vaikiškos ligos: vėjaraupiai, skarlatina, raudoniukė, tymai, kiaulytė). Bet šia liga mažyliai dažniausiai suserga pirmiausiai. Laikotarpis nuo tridienės karštinės užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių – apie 10 dienų. Virusu vaikelis dažniausiai
Šepetėliu per… dantenas
Dvimečiai užsidega valytis dantukus patys. Išnaudokite šį entuziazmą taisyklingiems burnos higienos įgūdžiams formuoti. Žinoma, tokio amžiaus mažylis taisyklingai išsivalyti dantukų dar nemoka, nes nėra išsivystę jo rankų riešų judesiai. Tad kol kas juos pabaigti valyti teks jums. ● Biologiškai aktyvūs taškai. Jie turi grįžtamąjį ryšį su kuriuo nors organu. Pagal tam tikrą teoriją burnoje „prasideda” svarbūs vidaus organai, tokie kaip širdis, plaučiai, skrandis, kepenys, inkstai. Tarp jų – dantų ir liežuvio yra bioenergetiniai tarpusavio ryšiai. Todėl vaikui ilgėliau pasidarbavus dantų šepetėliu minkštais šereliais galima paveikti ir minėtus vidaus organus. Be to, nuolat
Nesveiki inkstukai: ką valgyti?
Kai mažylio nesveiki inkstukai, labai svarbu tinkamai maitintis. Kaip sudaryti valgiaraštį? Kai kurie mažyliai linkę sirgti šlapimo takų ligomis. Šlapimo takus dažniausiai pažeidžia infekcija ir sukelia įvairias ligas: šlapimo pūslės, takų ar net inkstų uždegimus. Kita vertus, „silpnus” inkstukus turintys vaikai dažniau kenčia nuo medžiagų apykaitos sutrikimo, kai su šlapimu išsiskiria per daug druskų (oksalatų, uratų, fosfatų).
Karpos – kolektyvo liga
„Pastebėjusi, kad sūnus pradėjo šlubčioti, apžiūrėjau jo koją. Ant pado pamačiau šiek tiek tamsesnių už odą suragėjusių spuogelių. Apsilankius pas gydytoją paaiškėjo, kad tai karpos. Kaip jų galėjo atsirasti?” – klausia trejų metukų Dovydo mama Danguolė. Karpos – tai virusinės kilmės darinėliai. Jų būna pačių įvairiausių formų: suragėjusių mazgelių, panašių į nuospaudas, pailgų siūlinių, nuo mažyčio taškelio iki žirnio didumo. Dažniausiai tai kietas, pilkas arba rusvas neskausmingas apvalios formos mazgelis. Tik padų karpos būna skausmingos ir
Ypač jautrus ir nervingas
Būsimi tėveliai artimą ateitį dažnai įsivaizduoja kaip reklamose matytą vaizdelį – mielas papūstžandis visiems tik šypsosis arba saldžiai miega… Deja, kartais realybė pasirodo kitokia. Mažylis zirzia, užmiega tik ant rankų, krūpčioja nuo kiekvieno garso, o valgydamas staiga spjauna krūtį ir nei iš šio, nei iš to pradeda garsiai rėkti, piktai spardosi kojomis. „Mūsų vaikas serga!” – nusprendžia tėvai ir kreipiasi pagalbos į specialistus.
Miežis atakuoja silpnuosius
„Pastebėjau, kad dukrytės akies vokas paburkęs, o po kelių dienų tarp blakstienų susidarė raudonas skausmingas spuogelis, panašus į miežį. Iš kur jis ir ką daryti?” – klausia dvejų metukų Godos mama Irma. Dažniausiai miežis „išdygsta” patrynus akytes nešvariomis rankomis ir patekus infekcijai, sergant ar persirgus infekcinėmis ligomis ar nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ir tik tuomet, kai šis akių negalavimas pradeda varginti pernelyg dažnai, verta sunerimti, ar tai nėra ženklas apie kitą, labai klastingą ligą – cukraligę. Paprastai miežis būna trejopas: vidinis, išorinis ir šaltasis.