Kad ir kiek žadame sau nenusukti akių, kai vaikas užduos keblų klausimėlį, o atsakyti tiesiai šviesiai, vis dėlto dažnai suglumstame. Į klausimą, kodėl televizoriuje jis bučiuoja jai užpakalį, juk baisiai nesmagu atsakyt: „Todėl, kad jai gera…” Ir mama arba tėtis atsako: „Todėl, kad… todėl!” ir nesivelia į tolesnes diskusijas. O kodėl?
Iš kur atsiranda vaikelis?
Tretieji metai. Maždaug tada iškyla pirmieji klausimai. Tėvus dažnai tai net šokiruoja – jiems vaikas atrodo dar belytė būtybė. Tačiau atsakymas turėtų būti teisingas – iš pilvuko, o ne pasaka apie gandrus ir kopūstus. Tokios informacijos mažyliui paprastai pakanka.
Penktieji metai. Vaikas susidomi, kaip jis iš to pilvuko išlenda. Reikėtų kalbėti apie makštį, apie dvi skylutes – šlapimo ir gimdymo. Labai techniškai ir aiškiai, tik pasistengti kuo vaikiškiau. Paskui vaikai dažniausiai pasižiūri ir pasitikrina – būtinai reikia leisti tuos dalykus daryti. Jei prašo parodyti mamos, pradėkite mokyti, kad kai kurios kūno dalys yra tokios intymios, jog niekam nerodomos. Būna, mergaitės išsigąsta, kaip per tokią mažą skylutę gims vaikutis. Reikia nuraminti, kad jis bus labai mažas, o skylutė išsiplės. Be to, gimimas atneš didelį džiaugsmą. Šioje vietoje galima įpinti ir šeimos pažiūras – galbūt palengvinti bus leidžiami vaistukai, galbūt padės Dievulis, o gal šalia esantis tėtis ar namų sienos.
Šeštieji septintieji metai. Vienas po kito pasipila daugybė klausimų apie tai, kaip kūdikis atsirado pilve, kas jį ten įkišo. Paprastai vaikai to klausia jau kur nors su tuo susidūrę – nebūtinai užtikę tėvus, galbūt matę per televizorių, o gal išgirdę iš vyresniųjų. Prakalbus apie lytinį aktą svarbu nesakyti: „Fu, kaip negražu, kas čia per klausimas…” Jei taip pasielgsite, gali būti, kad daugiau jums tokių klausimų niekas ir neužduos, bet, žinoma, domėjimosi tai nesumažins, tiesiog vaikas susiras kitų šaltinių.
Tad kalbėkite tiesiai, pabrėždami meilę kaip vertybę – vaikai gimsta iš meilės, kai mama ir tėtė bučiuojasi, glaudžiasi. Tėtės spermatozoidas patenka į mamytės gimdą („namelį”) ir užsimezga vaikutis. Kelius, kuriais patenka, irgi reikėtų paaiškinti. Pasirinkite, kaip vadinti organus. Psichologai rekomenduoja vadinti tikraisiais vardais – varpa, peniu, vagina. Tačiau jei jums patiems šie žodžiai nuo liežuvio nesprūsta, pasirinkite tokį variantą, kurį tiesiog galėsite vartoti – pimpalas ir pan. Tai geriau, nei neapibrėžtai sakyti „ta vieta ten”.
Klausimai apie mylėjimąsi
Visų pirma labai gerai, kad klausia, vadinasi, jums dar pavyko nesusimauti ir neprarasti pasitikėjimo.
Kodėl žmonės mylisi? Ne tik dėl to, kad turėtų vaikučių. Tai daryti norisi iš meilės, o veiksmas – labai malonus. Tik atrodyti gali nei šiaip, nei taip – būna, kad tuo metu labai garsiai kvėpuoji. Na, pavyzdžiui, kaip ir tu, kai šokinėji per virvutę.
Jei taip gera mylėtis, kodėl žmonės to nedaro visąlaik? Į šį „topinį” vaikų klausimą reikėtų atsakyti be didelių filosofijų: „Žmonės labai pavargsta – juk kad ir kaip mėgsti maudytis, vis tiek neplaukioji visą dieną, o jei mėgsti tortą – irgi šimto nesuvalgai”.
O kodėl vaikučių tėtis ir mama turi tik vieną (du)? Todėl, kad spermatozoidai ne visi yra labai stiprūs ir ne visi pasiekia kiaušinėlį. Toliau vėl galimos įvairios variacijos pagal šeimos pažiūras – Dievulis turi vaikutį atsiųsti ir pan.
O kodėl aš pats to daryti negaliu? Jei aiškinsite, kad pats būdamas vaikas jis negalės vaikučio prižiūrėti, šimtu procentų įsivelsite į ginčą – aišku, kad galės! Tad geriau aiškinti pasitelkus anatomiją – mergaitei dar nesusiformavo „namelis” ir kūdikis ten paprasčiausiai netilps. Berniukui irgi nesigamina spermatozoidai.
! Kalbėdami apie mylėjimąsi nevartokite žodžių „barškintis”, „daryti din-din” ir pan. Formuojame neteisingą supratimą apie dalykus, kurie iš tiesų yra gražūs ir kurių nereikia dangstyti nerimtais ar nepadoriais vardais. Tada paaugliai ir norės būtent mylėtis, o ne „išdulkinti”, „pasikočioti”… Jaučiate skirtumą? Požiūris į seksą, kaip ir bet kurį kitą dalyką, priklauso nuo šeimoje įdiegtų vertybių.
Jei nežinote, ką atsakyti
Jei lygioje vietoje jus užgriūva, jūsų nuomone, aštrus klausimas (pvz., kas yra orgazmas ar kodėl ekrane dėdė lenda prie krūties, nori pienuko?), į jį vis tiek atsakykite, nenumuilinkite. Palengvės, jei įvardysite savo jausmus: „Na, ir gilus klausimėlis, net nepatogu pasidarė…” Tai daug naudingiau, nes moko vaikus ateityje žodžiais reikšti jausmus. Jei žiūrint filmą prasideda rimtesnės glamonės, kvailai netylėkite, o sakykite: „Oho, nieko sau, ar ne? Man dabar kažkaip net nejauku prie tavęs…”
Jei nežinote, ką atsakyti į keblius klausimus, mažylio visada klauskite: „O kaip tu pats manai?” Gali paaiškėti, kad vaikas viską teisingai ir galvoja, reikia nebent papildyti, kitąsyk – pataisyti. Užtat iškart susiorientuosite, kurioje suvokimo fazėje jis yra ir „nenugrybausite”.
O jei jie neklausia…
Svarbiausia nepraleisti momento, kai paklausiama, mat klausimas gali būti ir netiesioginis. Jei vaikas paklausė, ką čia daro šunys, neatsakykime, kad „žaidžia”, o paaiškinkime, jog taip atsiranda šuniukai. Ir tokiu pat tonu, kokiu aiškintumėte apie žadintuvo sandarą, kuri, beje, jam ne mažiau įdomi.
Jei iki penkerių metų nesulaukėte klausimo, vadinasi, kažką jau praleidote ir žinių jie jau kažkur susigraibę patys. Reikėtų prabilti patiems. Geriausia, suradus dingstį. Paprasčiausia tai padaryti, aišku, jei pati laukiatės, o jei ne – aplink gausu kitų nėščiųjų. Kalbą reikiama linkme galime pakreipti ir po pažįstamų vestuvių: „Kaip gerai, dabar Ingai išaugs pilvas ir gims vaikiukas…”
Jei laukdama momento pratempėte kone iki paauglystės, ilgiau nebelaukite. Juk jūs suprantate, kad iki vestuvių jo interesai vien automobiliukų kolekcija neapsiribos… Žinoma, nepratęs tokiomis temomis kalbėti vaikas staiga turbūt neatsivers ir pokalbis labiau primins monologą, o ne dialogą, vis dėlto išgirdus tėvų tiesos versiją, jiems palengvėja.
Ojojoj, ką ten tėveliai veikė!
Užklupę tėvus mylintis, vaikai dažnai užsidaro ir nusisuka nuo jų. Pirmiausia reikėtų žinoti, ką vaikas jaučia. Tik nemanykime, kad jam gėda mus užtikus. Tai tėvams gėda! Vaikas nesidrovi (nebent vyresnis ir jau nemažai žinantis), jis išgąsdintas, o gal net ir rimtai traumuotas. Tad būtina su juo pasikalbėti.
Klauskite, ką pamatė, kaip įsivaizduoja, ką ten su tėčiu veikėte? Nenustebkite, jei atsakymas bus: „Nieko!” Net pats atviriausias vaikas gali ne tik išsigąsti, bet ir supykti. Mes, mamos, turime neatsitraukti, o rasti plyšelį į vaiko širdutę. Pavyzdžiui, jei mergaitė tirpsta dėl kūdikių, kalbėkite apie gimimą: „Mes mylėjomės, o dėl to ir gimsta vaikai”. „Tikrai, tai jūs turėsite vaikiuką?” – svarbu, kad vaikas atsisuktų, prabiltų, paklaustų. Kitiems vaikams svarbu meilė, ją ir reikia akcentuoti: „Vaikus suaugusieji myli vienaip – apkabina, bučiuoja, dovanoja dovanas. O kūniška meilė tarp suaugusiųjų kitokia”. Palyginkite miegamojo garsus su vaikišku pasauliu: „Ką darai, kai džiaugiesi – šokinėji, juokiesi? Ir kuo linksmiau, tuo garsiau?”
Išlukštenkite, kas labiausiai vaiką prislėgė: „Ar tu galvoji, kad mes tavęs taip nemylime, jei mylime vienas kitą? Gal tau baisu, kad man skauda ar mums kažkas atsitiks?” Į kažkurį iš jūsų užduotų klausimų vaikas atsilieps. O tada beliks išsklaidyti jo baimes.
Laisvas tėvelių elgesys namie
Yra tėvų, kurie prie vaikų kalba apie mylėjimąsi, pvz., sako, kad dabar eina to daryti, kaišioja viens kitam rankas po marškinėliais, vaikšto namie nuogi ir pan. Tuo jie nepalieka nė kiek erdvės intymumui, meilei ir seksui – asmeniškumui. Jei mylėjimasis yra tas pats, kas valgymas, būtent taip vaikas užaugęs ir manys. O jei nuogas kūnas yra tai, ką gali visiems rodyti, iš kur tuomet atsiras vaiko savisauga? Juk jis nuogumą priima natūraliai, o ne sąmoningai – kaip tai darėte jūs.
Ypač nuogumo nereikėtų demonstruoti priešingos lyties vaikams ir neskatinti Edipo ar (rečiau) Elektros komplekso. Jei nuoga švytruosite berniuko panosėje, pati to nenorėdama pabloginsite jo santykius su tėvu, o svarbiausia, provokuodama pakenksite jam pačiam – nukreipęs į jus visą savo meilę vėliau jis ieškos ir niekaip neras tokios kaip jūs. Tad jei norite paplepėti su sūnumi gulėdama vonioje, puikiausiai galite įlįsti į maudymosi kostiumėlį ar sukurti intymią aplinką kitur su žvakėmis, bet be nuogumo.
