Nors šia liga vaikai sirgo ir anksčiau, bet ji įvardyta gana neseniai. Anglai ją vadina šeštąja liga, o lietuviai tiesiog tridiene karštine.
Trijų dienų karštinę mažiesiems sukelia vadinamasis šeštasis žmogaus herpes virusas (HV6), todėl ji dar vadinama šeštąja vaikiška liga (kitos penkios vaikiškos ligos: vėjaraupiai, skarlatina, raudoniukė, tymai, kiaulytė). Bet šia liga mažyliai dažniausiai suserga pirmiausiai. Laikotarpis nuo tridienės karštinės užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių – apie 10 dienų. Virusu vaikelis dažniausiai užsikrečia oro lašiniu būdu, t.y. per kvėpavimo takų sekretą, seiles, kai čiaudi ar kosi. Mažasis ligoniukas gali užkrėsti kitus tol, kol karščiuoja, o atsiradus bėrimui tampa nepavojingas ir kitų užkrėsti negali.
Mokslininkai įrodė, kad apie 90 proc. naujagimių turi imunitetą, įgytą iš motinos, kuris sulaukus pusės metų pradeda nykti. Todėl tridiene karštine dažniausiai serga vyresni nei pusės metų vaikai (nors pavieniais atvejais suserga ir jaunesni nei šešių mėnesių vaikai), o iki 3–5 metų šia liga perserga visi, nors kartais ji taip ir lieka neatpažinta. Dažniausiai 3–5 metų mažylių organizme yra antikūnų, kovojančių su šiuo virusu.
Kaip pasireiškia karštinė
Ligos pradžioje mažyliui staiga pakyla aukšta temperatūra (39–40,5°C), kuri tęsiasi tris keturias dienas. Kartais karščiuojančiam mažyliui gali prasidėti traukuliai, kurie trunka apie 1–2 min.
Sergant tridiene karštine būna šiek tiek paraudusi mažylio gerklytė, silpna sloga, nedidelis kosulys, nedaug padidėję pakaušio, užpakaliniai už ausų esantys kaklo limfmazgiai. Trumpai šią ligą galima apibūdinti taip – aukšta temperatūra ir vos pastebimi kiti negalavimo požymiai. Ir dar tridienė karštinė įdomi tuo, kad aukštą temperatūrą numušus vaistais, mažylis jaučiasi žvalus, linksmas, žaidžia ir neblogai valgo, t.y. nėra kitoms infekcijoms būdingų intoksikacijos požymių.
Nustojus karščiuoti, ant odelės atsiranda rausvų dėmelių. Jeigu raudoną dėmelę paspausite pirštu ir atleisite, ji trumpam pabals, vėliau vėl prisipildys kraujo ir paraus. Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus: kaktos, krūtinės, rankų, vėliau leidžiasi žemyn. Vieni vaikai išberti būna keletą parų, kitiems bėrimas būna neryškus, išlieka keletą valandų, todėl jo galima ir nepastebėti. Bėrimas yra kraujagyslinis, mažyliui odelės neniežti. Išbertas vaikutis iš karto pasijunta gerai ir jaučiasi sveikas.
Kaip gydyti
Tridienei karštinei specialaus gydymo dažniausiai nereikia, bėrimas išnyksta savaime. Svarbiausia šios ligos metu – karščiuojančiam vaikui numušti temperatūrą, nes gali kilti traukulių pavojus. Tam tiks paracetamolio, ibuprofeno preparatai (žvakutės ar sirupai). Būtina, jog vaikas gertų daug skysčių. Išbertų vietų tepti nereikia, nes bėrimas yra kraujagyslinis. O paraudusių kraujagyslių neįmanoma patepti.
Karščiuojantį vaiką visuomet turėtų apžiūrėti pediatras, kad atmestų panašiai pasireiškiančias, bet daug rimtesnes ligas. Kadangi dažnai ši liga būna pirmoji, kai smarkiai karščiuojama, tėveliai neretai ima panikuoti. Daroma daug tyrimų, nemažai vaikų net patenka į ligoninę, ir tik išbėrus paaiškėja, kokia tai liga.
Jolanta Kristanaitytė, konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė
