Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto priedais kuria produktus, kurių žmogui norėtųsi dar ir dar, o mokslininkai čia įžvelgia narkotikams prilygstančią priklausomybę.
Greitosios pagalbos reforma turėtų būti baigta jau šį mėnesį

Ketverius metus rengta greitosios pagalbos reforma eina į pabaigą. Greitosios pagalbos automobilių dispečerinių stambinimas turėtų būti baigtas jau šį mėnesį ir nuo rugpjūčio 1-osios Lietuvoje vietoj 58 smulkių greitosios pagalbos dispečerinių turėtų atsirasti 10 sustambintų punktų.
Kokią užkrečiamąją ligą galime parsivežti iš svečios šalies?

kelionės, turizmas, ligų profilaktika keliautojams, sveikatos draudimas
Saugesnis biocidinių produktų reglamentavimas

Įsigalioja biocidams taikomos naujos taisyklės. Jomis bus gerokai sustiprinta žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Biocidiniais produktais yra kontroliuojami žmonėms arba gyvūnų sveikatai kenksmingi arba medžiagoms galintys pakenkti organizmai. Dėl savo savybių jie taip pat gali kelti pavojų žmonėms, gyvūnams ir aplinkai, todėl juos būtina tinkamai reglamentuoti. Naujuoju Biocidinių produktų reglamentu bus padidintas šių cheminių medžiagų saugumas ir supaprastinta jų autorizacija ES rinkoje, taip pagerės jų laisvas judėjimas vidaus rinkoje.
Kaip išvengti susidūrimo su širšėmis, vapsvomis ir kitais vabzdžiais?

Bičių, vapsvų ar širšių įgėlimas gali būti mirtinas. Vasarą tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t.t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, sąlyginai galima juos suskirstyti į dvi kategorijas – nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, musės, blakės, utėlės.
Gyvenimui grąžinti šizofrenija sergantys pacientai turi ateitį

Kiekvienas šizofrenija sergantis ligonis brangiai kainuoja valstybei. Statistiškai per metus šizofrenija Lietuvoje serga 1 iš 100 gyventojų. Dažniausiai visai jauni: 15–24 metų vyrai, kiek vyresnės, 25–34 metų moterys. Kiekvienas šių pacientų esant tinkamam gydymui, gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti bei kurti pridėtinę vertę. Vis dėlto dažnai tokie ligoniai visuomenės izoliuojami, atstumiami, dienas leidžia psichiatrinėse ligoninėse.
Deginimasis soliariumuose Europoje kasmet nusineša 800 gyvybių

Soliariumų klientams gresia 20 proc. didesnė rizika susirgti odos vėžiu, teigiama pranešime, kuriame taip pat nurodoma, jog dėl melanomos, sukeltos deginimosi soliariumuose, Europoje kasmet miršta apie 800 žmonių. Apie 3 400 arba daugiau nei 5 proc. iš maždaug 64 tūkst. naujų susirgimo melanoma atvejų, kasmet užfiksuojamų 18 Europos šalių, yra susiję su naudojimusi soliariumais, sakoma straipsnyje, paskelbtame medicinos žurnale BMJ.
Vilniuje liepą užfiksuoti trys salmoneliozės protrūkiai

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, liepos mėnesį sostinėje jau užregistruoti trys salmoneliozės protrūkiai. Anot pranešimo, centro specialistus neramina, kad protrūkiai kilo dėl parduotuvėse pirktų salmonelėmis užkrėstų kiaušinių.
Gimdymas ne ligoninėje: žingsnis į priekį ar atgal?

„Gimimas LT“ jau kuris laikas į viešumą kelia gimdymo ne ligoninėje klausimą. Taip, daugelis mūsų, priskaitę lietuvių klasikos ar net paklausę senelių pasakojimų, gali papasakoti, kad dažniausiai tokie gimdymai baigdavosi nesėkme: motinos, ar naujagimio mirtimi. Tačiau gimdymo namuose taip stigmatizuoti šiuo metu jau nereikia, tvirtina iniciatyvos „Gimimas LT“ iniciatyvinės grupės kūrėjai.
Jurga Lūžaitė. Močiutės fenomenas

Labai daug pasakų prasideda žodžiais „seniai seniai gyveno močiutė ir senelis…“ Seneliai pasakose labai svarbūs: saugo, padeda, išsiunčia į svarbiausią gyvenimo nuotykį, išbando, pataria… Labai panašiai ir realiame gyvenime – šeimoje gimus kūdikiui, ypatingi tampa močiutės ir senelio vaidmenys. Reta (ypač, jauna) šeima išsiverčia be jų pagalbos ir patarimų. Beje, ar pastebėjote, kad kalbant apie senelius, dažniau tariamas močiutės vardas, nors juo dažnai suvokiami abu seneliai? (Pavyzdžiui, važiuosime pas močiutę, močiutė atvažiuos į gimtadienį, skaniausios močiutės braškės – nors visame tame kontekste šiek tiek slypi ir senelio.) Šiaip ar taip, manau sutiksite, kad visgi daugiau visur ir visada afišuojama būtent močiutė… Kuo gi ji tokia ypatinga?
Kuo skiriasi alergija ir maisto netoleravimas?

Daugelis esame patyrę, kad kartais tam tikri maisto produktai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pažymi, kad imuninės reakcijos būdingos maisto medžiagų sukeltoms alergijoms, tuo tarpu nepageidaujamos neimuninės reakcijos į tam tikrus maisto produktus gali pasireikšti dėl maisto netoleravimo (pvz., laktozės netoleravimas), farmakologinio efekto (pvz., migrena, sukelta cheminių medžiagų, tokių kaip aspartamas, mononatrio glutamatas, nitratai/nitritai, alkoholis, kava ir šokoladas) arba toksinio efekto (apsinuodijimas maistu).
Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje gyventojai priimami ir šeštadieniais

Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje (Liauksmino g. 6, Vilnius) gyventojai jau aptarnaujami ir šeštadieniais. Tądien Gyventojų aptarnavimo skyrius dirba nuo 9 iki 13 val. Gyventojų aptarnavimo skyriuje išduodamos pažymos dėl reabilitacinio gydymo, tvirtinamas asmenų draustumas privalomuoju sveikatos draudimu, priimami
Vaikų sveikatingumo renginys – krepšinio turnyas „Kai mūsų širdys plaka išvien”

Liepos 19 dieną Vilniuje prie Baltojo tilto visą dieną skambėjo linksmi vaikų balsai ir į žemę bumbsėjo kamuoliai. Jau antrą kartą vyko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas vaikų sveikatingumo renginys – krepšinio turnyras skambiu pavadinimu „Kai mūsų širdys plaka išvien“. Šį sveikatinimo renginį organizavo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Rūpintis sveikata kviečia ir „Facebook”

Stresas, greitas gyvenimo tempas, mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba kiekvienam iš mūsų gresia įvairiais sveikatos sutrikimais ar net sunkiomis ligomis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro iniciatyva populiariausiame socialiniame tinkle Lietuvoje „Facebook“ sukurta svetainė „Rūpinkimės sveikata“ – vienas bendrovės socialinės atsakomybės politikoje numatytų projektų.
Jautrios odos priežiūra

Kokia oda yra vadinama jautria? Jautri veido oda pasireiškia skaidrumu, plonumu, jautrumu, sausėjimu bei yra peršviečiama. Jautrios odos epidermis yra plonesnis nei vidutinis, tad turi mažesnę paviršutinių odos sluoksnių apsaugą. Turint jautrią odą reikia labai atsakingai rinktis veido odos priemones, nes pasirinkus netinkamas priemones odoje iššaukiama alerginė reakcija. Oda yra greitai
Jurga Lūžaitė. Vasaros poilsis ir kiti darbai

Vasara įsibėgėja, dienos ilgos ir vis šiltesnės. Norisi kuo daugiau tos vasaros į save įkvėpti, patirti, užuosti, pamatyti… Dabar pats braškių metas, tuoj prasidės mėlynės, avietės, jau ir ežeruose galima maudytis, kaime – gėrėtis gėlėmis ir drugeliais… Norisi pailsėti… Bene kiekvienas sutiks, kad ilsėtis visada malonu. Bet kaip tai padaryti kuo geriau ir kokybiškiau? Visą žiemą ir pavasarį svajojom apie tai, ką veiksim vasarą, kaip
Diskusijų klubas „Sveikas, gyvenime“ kviečia į pokalbį – „Visuomenė (ne)prieš ŽIV žmogų“

Kai kuriems kelia gailestį, užuojautą, pasipiktinimą, priekaištavimą, teisimą „taip ir reikia“, net išgirstama nuomonė „bijau prisiliesti“. Šį kartą norime kalbėti apie itin pažeidžiamus žmones, nuo kurių daugelis nusisuka, kuriuos mūsų visuomenė linkusi stigmatizuoti ir diskriminuoti, tai pokalbis apie ŽIV žmogų.
Respublikinė konferencija „Ligonių sielovada: ką galime nuveikti daugiau?“

Gegužės 19 d. Kaune, pranciškonų svečių namų konferencijų salėje, vyko konferencija „Ligonių sielovada: ką galime nuveikti daugiau?“, kurią surengė Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė. Dalyvavo įvairių sričių specialistai, savanoriai ir šiai temai neabejingi žmonės iš įvairių Lietuvos miestų.
Vilniuje nusidriekė eisena „Už gyvybę“

Penktadienį Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupija kartu su kitomis krikščionių konfesijomis Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga surengė sankcionuotas eitynes „Už gyvybę“. Kaip „Bernardinai.lt“ sakė kunigas Vladimiras, šios antrą kartą rengiamos eitynės buvo proga žmonėms išreikšti, „jog gerbia net ir dar negimusio kūdikio gyvybę, gerbia šeimą ir nori, kad ji būtų stipri.”
Jurga Misevičienė . Šlapimo nelaikymas nebūtinai sukelia depresiją

Kovojant su šlapimo nelaikymu iškyla sunkumų ne tik dėl gydymo būdų ir priemonių. Ypač sunku kovoti ir su šlapimo nelaikymo sutrikimą lydinčia emocine ir psichologine būsena. Šlapimo nelaikymas pažeidžia žmogaus orumą, skatina užsidaryti namuose. Toks kasdienybę nuolatos lydintis stresas gali paskatintib depresiją, todėl labai svarbu laiku, tik pastebėjus šio sutrikimo požymius, apsilankyti pas gydytoją.
Pasveikinti Pasaulinę dieną be tabako gimę mažyliai ir jų mamos

Birželio 1 dieną visoje Lietuvoje rengiama akcija „Gimiau nerūkanti/is”, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į rūkančių tėvų įtaką savo ir savo vaikų sveikatai bei paraginti visuomenę atsisakyti šio žalingo įpročio. Akcijos metu, marškinėliais su užrašu „Gimiau nerūkantis” ar „Gimiau nerūkanti” visoje Lietuvoje apdovanojami gegužės 31 dieną, Pasaulinę dieną be tabako, gimę naujagimiai.
Ar mėgstame valgyti sūriai?

Ar mėgstame valgyti sūriai? Daugelis atsakytų – ne. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną. Tai mažiau nei 1 arbatinis šaukštelis. Į šį kiekį įeina visa druska, kurią suvalgome tiek gamindami maistą namuose, tiek valgydami jau pagamintus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių
Nauju sveikatinimo projektu siekiama ne gydyti, bet padėti žmonėms nesusirgti

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti 23,4 mln. litų sveikatinimo projektas, kuriuo siekiama ne gydyti, o padėti žmonėms nesusirgti. Iš Europos regioninio paramos fondo šiam projektui skirta 9,6 mln. litų. Ekspertine veikla užsiimančios Tarptautinės skubiosios medicinos agentūros direktorius Nedas Jašinskas BNS sakė, kad projekto tikslas – rasti priemonių ir
Šeimų diena: keisk mąstymą – pakeisi vaiko ateitį

Visą sekmadienį Europos parke šurmuliavo daugiau nei pusė tūkstančio puikiai nusiteikusių žmonių. Ten juos sukvietė projekto „Drąsinkime ateitį“ iniciatyva surengtas aktyvių tėvų forumas „Šeimų diena“. Neeilinio renginio, skirto vaikų švietimu besirūpinantiems tėveliams, nesugadino net ir popietę prapliupęs lietus.
