Žodis skoliozė yra kilęs iš graikiško žodžio “scolios”, kuris reiškia kreivas. Dažniausiai skoliozės terminas naudojamas apibūdinti stuburo iškrypimą į šoną, tačiau dabartinis apibrėžimas apibūdina erdvinę stuburo deformaciją su didesniu nei dešimties laipsnių iškrypimu į šoną kartu su skankstelių sukimusi aplink savo ašį ar pasvirimu.
Iškrypimo vietoje sumažėja stuburo paslankumas. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą stubure atsiranda antriniai iškrypimai, netaisyklingas pečių bei galvos poslinkis, krūtinės ląstos ir dubens srities iškrypimai. Kūno formoje atsiranda šonkaulinė kuprelė ir liemens asimetrijos kurios yra asocijuojamos su skolioze. Šie požymiai pasireiškia ne tik kūnui esant ramioje padėtyje, tačiau ir atliekant įvairias funkcines veiklas, tokias kaip atsisėdimas, vaikščiojimas, nešimas, siekimas, lenkimasis, taip pat kvėpuojant ir atliekant kitokius veiksmus.
Skoliozės terminas dažniausiai asocijuojamas su idiopatine* skolioze. Šiame tekste bus pateikiama informacija apie paauglių idiopatinę skoliozę (jei nebus nurodyta kitaip).
*(Idopatinė – nežinoma atsiradimo priežastis)
Kas sukelia skoliozę?
Tik labai retais atvejais yra žinoma skoliozės atsiradimo priežastis. Dažniausiai skoliozė yra nustatoma vaikams (nežinant tikslių atsiradimo priežasčių) kurie neturi jokių kitų sveikatos sutrikimų. Tokio pobūdžio skoliozė ir vadinama idiopatine arba kitaip tariant atsiradusi dėl nežinomų priežasčių (tokia diagnozė sudaro apie 80% visų skoliozės atvejų).
Skoliozė gali pasireikšti tam tikrame amžiuje. Jei liga atsiranda iki trijų metų amžiau, ji yra vadinama kūdikių (idiopatine) skolioze. Jeigu liga pasireiškia vaikams vyresniems nei trejų metų iki brendimo pradžios, tuomet ji vadinama ankstyvąja (idiopatine) skolioze. O jeigu liga pasireiškia brendimo laikotarpiu – ji yra vadinama paauglių (idiopatine) skolioze. Toks skirstymas yra nenuoseklus, nes ne visuomet pavyksta nustatyti skoliozės atsiradimo laiką. Dažniausiai liga yra diagnozuojama paauglystėje, nes būtent šiuo brendimo laikotarpiu liga progresuoja stipriausiai.
Skolioze daug dažniau serga mergaitės (apie 80%) nei berniukai (20%). Vidutiniškai 2 – 3% paauglių turi šį sutrikimą, tačiau vos 0,3 – 0,5% išlinkimas yra didesnis nei 20 laipsnių. Tačiau dėl to, kad neįmanoma įvardinti atsiradimo priežasties turi būti apsvarstyti daugelis galimų variantų, tokių kaip genetiniai faktoriai bei paveldimumas. Skoliozė neatsiranda dėl prastos laikysenos, dietos, ar netaisyklingo sunkių daiktų nešiojimo.
Dėmesio, tėveliai!
Kuo ankščiau yra nustatoma skoliozė, tuo mažesnė yra jos progresavimo rizika. Labai svarbu gydyti šią ligą iki ji pradės progresuoti.
Medikai stengiasi ištirti stuburą, tačiau tėvai taip pat turėtų tikrinti savo atžalų nugaras ir stebėti ar neatsiranda asimetriškų požymių. Lengviausia šiuos ženklus pastebėti vaikui pasilenkus į priekį. Paprašykite vaiko pasilenkti į priekį ir stebėkite ar stuburo srityje nėra šonkaulinės kuprelės. Jei Jūsų atžala yra 10 – 14 metų amžiaus mergaitė, tuomet tokią patikrą derėtų atlikti reguliariai.
Skoliozės raida
Pagrindinis skoliozės rizikos faktorius yra ligos progresavimas. Tikslios atsiradimo priežastys dažniausiai nėra žinomos, o po kurio laiko jos gali visai išnykti. Tačiau kai tik deformacijos tampa aiškiai pastebimos, progresavimas yra asocijuojamas su biomechaninių jėgų daroma įtaka.
Kartais skoliozė gali progresuoti greičiau. Stiprios deformacijos gali pasireikšti kelių mėnesių bėgyje. Visgi yra žinomi vos keletas faktorių, kurie skatiną greitą ligos progresą. Tokiu atveju yra reikalingas ypatingas dėmesys.
Jei vaikui buvo diagnozuota skoliozė, buvo padaryta rentgeno nuotrauka, tuomet labai svarbu pradėti gydymą. Dėl stubure atsirandančių pakitimų gali atsirasti ir kitų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo problemos, neigiama įtaka širdies darbui, o jeigu skoliozė ypač stipriai pažengusi, gali atsirasti neurologinių sutrikimų. Vis dėlto skoliozė labiausiai paveikia paciento gyvenimo kokybės lygį psichologiniais bei kosmetiniais (išvaizdos) aspektais.
Skoliozės progresavimo rizika
Skoliozė ne visuomet progresuoja vienodu greičiu. Prognozei nustatyti svarbūs faktoriai yra tokie kaip:
- Išlinkimo struktūra bei sudėtingumas;
- Vaiko lytis;
- Kaulinio audinio branda.
Ligos progresavimo tikimybė priklauso ir nuo vaiko amžiaus – kuo vaikas jaunesnis, tuo daugiau šansų, jog liga progresuos. Brendimo laikotarpis yra laikomas kritiniu tarpsniu skoliozei progresuoti, nes būtent šiuo organizmo brendimo periodu stuburas auga sparčiausiai. (Vidutiniškai, apie 8 centimetrus stuburas paauga mergaitėms esant 11 – 13 metų amžiuje ir berniukams esantiems 13 – 15 metų amžiaus tarpsnyje). Šiame brendimo etape skoliozė dažniausiai progresuoja stipriausiai, tad yra ypatingai svarbu nuolat tikrinti nugarą. Praėjus brendimo laikotarpiui skoliozės progreso tikimybė sumažėja. Suaugusiems ši liga dažniausiai progresuoja itin mažai.
Skirtingi skoliozės progreso lygmenys yra asocijuojami ir su išlinkimo kreive. Dvigubos didžiausios kreivės (2 pagrindinės kreivės, viena krūtinės srityje, kita juosmens srityje) tikėtina, jog progresuos labiau nei viena pagrindinė kreivė krūtinės srityje. Vis dėlto šio tipo iškrypimai linkę progresuoti labiau nei juosmens srityje esantys iškrypimai Progresavimo rizika didėja, jeigu krūtinės stuburo dalies linkis yra išlygintas. Vis dėlto, vis dar yra neįmanoma tiksliai nuspėti kurie skoliozės sukelti iškrypimai progresuos, o kurie ne.
Skoliozės tyrimų kryptys
Mokslininkams skoliozė vis dar yra neįminta mįslė. Nors šioje srityje yra atliekama itin daug tyrimų, deja, tačiau, dar nėra tvirtų įrodymų kas sukelia šią ligą. Nuolat vykdomais tyrimais siekiama išaiškinti skoliozės priežastis ir mechanizmus kurie yra asocijojami su ligos progresavimu. Pagrindinė jų kryptis yra biologinių ir biomechaninių faktorių daroma įtaka šios ligos atsiradimui bei progresavimui. Augimo faktoriai, centrinės nervų sistemos daroma įtaka, melatonino reikšmė raumenų tonusui, brendimo lėtėjimas, kaulų tankio pokyčiai, jungiamojo audinio elastingumas, asimetriškas skeleto augimas ir genetiniai faktoriai – visi šie aspektai yra tyrinėjimų objektai. Iki šiol nėra vienos bendros teorijos idiopatinės skoliozės atsiradimui pagrįsti.
Tyrimais siekiama išsiaiškinti mechanizmus siejamus su ligos progresavimu, taip pat labai didelę reikšme bei svarbą turi biomechaniniai faktoriai. Supaprastintas biomechaninis progresavimo modelis yra vadinamas „užburto rato koncepcija“ kuriame nežinomas faktorius sukelia išlinkimą į šoną, tai vėliau turi įtakos asimetriškam stuburo augimui, o tai tampa tolesnių deformacijų, nevienodo augimo bei vis didėjančio išlinkimo priežastimi. Vis dėlto, šiuo tyrimu nepavyko pilnai išsiaiškinti stuburo krypimo raidos bei slankstelių sukimosi priežasties.
Skoliozės prognozė
Siekiant nustatyti ligos progresavimo riziką būtina apsvartstyti keletą faktorių, galinčių turėti įtakos progresui:
* Iškrypimų skaičius: kuo daugiau išlinkimų tuo labiau tikėtinos prastos prognozės.
* Amžius: Kuo jaunesniame amžiuje vaikui nustatoma skoliozė, tuo labiau tikėtinos prastos prognozės.
* Slankstelių pasisukimas: kuo didesnis Cobb kampas ir slankstelių pasisukimas, tuo prastesnė prognozė.
* Lytis: Mergaitėms skoliozė progresuoja sparčiau nei berniukams, todėl ir prognozė yra blogesnė. Brendimo ženklai: mergaitėms, kurioms skoliozė yra nustatoma iki menstruacijų pradžios, labiau tikėtina blogesnė prognozė.
* Skeleto brandos lygis: jaunuoliai, kurių skeletas yra vis dar augantis, gresia didesnė pakitimų rizika.
* Sagitaliniai stuburo linkiai: sumažėję arba išsitiesinę stuburo linkiai (plokščia nugara) lemia didesnę tikimybę slankstelių sukimuisi ir stuburo krypimui.
Rentgeno nuotrauka
Rentgeno nuotraukos yra naudojamos siekiant įvertinti ir nuosekliai sekti pasikeitimus stubure. Nuotrauka turėtų būti atliekamai stovint bei joje turėtų matytis visas stuburo vaizdas. Nebūtina nuotraukos daryti gulimoje padėtyje, nes ji nesuteikia pakankamai naudingos informacijos. Rentgeno nuotraukoje, atliekamoje is nugaros ar priekio turėtų matytis abu stuburo linkiai – tiek krūtininis, tiek ir juosmeninis. Atliekant atskirų stuburo iškrypimų rentgenogramas, gaunami iškreipti ir neobjektyvūs duomenys. Jeigu vaikas per didelis vienai nuotraukai, tuomet gali būti atliekamos atskirų stuburo dalių nuotraukos. Nuotrauka daroma iš šono taip pat yra labai naudinga. Tačiau labai svarbu, kad rentgeno apimtis būtų pakankamai plati, jog padarius nuotrauką matytųsi šonkauliai ir dubuo.
Rentgeno nuotraukos yra asocijuojamos su radiacija, todėl nerekomenduojama nesant būtinybei keletą kartų daryti pakartotines nuotraukas. Vis dėlto, būtų netikslinga vengti pakartotinės rentgenogramos jei yra didelė skoliozės progreso rizika. Moderniu rentgeno aparatu gaunamas radiaciojis kiekis yra nedidelis ir mažiau žalingas nei dėl informacijos stokos pritaikytas netinkamas gydymas.
Palyginimas: gaunamas radiacijos kiekis skrendant iš Europos į Ameriką dažniausiai nėra laikomas pavojingu, o būtent tokį pat kiekį radiacijos organizmas gauna atlikus tris rentgeno nuotraukas.
Medikai pateikia skirtingas nuomones apie tai kaip dažnai turėtų būti atliekami pakarotiniai rentgeno tyrimai. Aktyviu skoliozės progresavimo etapu rentgenogramos gali būti atliekamos kas tris mėnesius. Vis dėl to, kai pakitimai stabilizuojasi, pakanka vienos nuotraukos per metus.
Rentgeno nuotraukoje matomo iškrypimo laipsnis yra matuojamas remiantis Cobb‘o metodu. Siekiant išmatuoti tikslų kampą, būtina susirasti labiausiai nukrypusius nuo vidurio linijos slankstelius, iš jų išvesti linijas. Linijų susikirtimo vieta ir kampas tarp linijų parodo Cobb‘o kampą ir skoliozės sunkumo laipsnį.
Daugiau informacijos: http://sveikatosgama.lt/skolioze-iskrypes-stuburas/
Jei norite pasikonsultuoti dėl skoliozės gydymo kreikitės į kineziterapijos kliniką “Sveikatos gama” telefonu +370 673 04464 arba www.sveikatosgama.lt