Tretinis sifilis
Tretinis sifilis (syphilis tertiaria) – tai ilgai negydytiems nuo sifilio žmonės po 3-7 ar daugiau metų pasireiškiantis sifilis. Esti apie 20-30 proc. negydytų pacientų. Skiriama: • Gumozinis S (syphilis gummosa) • Gumburėlinis S (syphilis tubercularis) Gumozinis sifilis (syphilis gummosa) – tai apvalus, ovalus, giliai poodyje susidaręs graikinio riešuto dydžio neskausmingas mazgas. Iš pradžių oda virš […]
Latentinis sifilis
Latentinis sifilis (syphilis latens) – tai sifilitinė infekcija be klinikinių požymių, diagnozuojama iš teigiamų serologinių reakcijų. Slaptojo sifilio laikotarpis gali būti tarp bėrimų, tačiau neretai apie 20-30 proc. pacientų nepavyksta nustatyti kada nors buvus bėrimų. Tokiems pacientams gali atsirasti tik tretiniam sifiliui būdingų požymių arba išsivystyti vėlyvas nervų sistemos ar vidaus organų pažeidimas. Sergant latentiniu […]
Plaukų ir odos pigmento pažeidimas
Sifilitinė alopecija (alopecia syphilitica) -tai difuzinis ir laukelinis plaukų iškritimas. Lokalizacija. Plaukuotoji galvos dalis, barzda, antakiai, blakstienos. Sifilitinė leukoderma (leucoderma syphiliticum) – tai tinklelis hipopigmentinių dėmelių, apsuptų hiperpigmentiniu lankeliu. Bendrieji požymiai. Karščiavimas, poliadenitas, padidėjusi blužnis, galvos skausmas, nemiga, irzlumas (slapto meningito požymiai). Galimas kaulų, vidaus organų ir širdies pažeidimas. Laboratorinė diagnostika Histopatologija. Epidermis suplonėjęs ar […]
Pulinelinis sifilis
Pulinelinis sifilis (syphilis pustulosa )– tai reta antrinio sifilio forma pasireiškianti į pūlinėlines ligas panašiu bėrimu. Esti apie 2 proc. sergančiųjų sifiliu, dažniausiai esant imuniteto nepakankamumui (ŽIV infekuotiems, iškamuotiems ligų ar alkoholizmo žmonėms). Bėrimai panašūs į kitų ligų: aknės, impetigos, vėjaraupių, ektimos, tačiau kieto pagrindo, nėra subjektyvių požymių, nesusilieja tarpusavyje. Lokalizacija. Veidas, plaukuotoji galvos dalis, […]
Papulinis sifilis
Papulinis sifilis (syphilis papulosa)-tai dažna (70-80 proc. ligonių) antrinio sifilio forma, pasireiškianti odoje ar gleivinėse. Miliarinės papulės (papulae miliares) – tai plaukų maišelių žiotyse susidariusios soros grūdo dydžio papulės. Esti retai. Lentikulinės papulės (papulae lenticulares) – tai lęšio dydžio, gelsvai rausvos, vėliau melsvai rausvos, kietos, lygiu, blizgančiu, vėliau pleiskanojančiu paviršiumi papulės, pleiskanoms nusilupus apsuptos išlikusių […]
Dėmelinis sifilis
Rozeolė (roseola) – tai lašelio didumo, netaisyklingai apvali, šviežia – blyškiai rausva, senesnė – melsvai rausva, nepleiskanojanti, sukėlus anemiją išnykstanti dėmelė. Kartais esti paburkusi. Nesukelia subjektyvių požymių. Tuojau po pirminio sifilio jų esti gausiai, jos smulkesnės, blyškesnės, vėl išbėrus – mažiau gausios, stambesnės, susigrupavusios. Viena su kita rozeolės nesusilieja, tačiau po pirmosios penicilino injekcijos padidėja, […]
Antrinis sifilis
Antrinis sifilis (syphilis secundaria) – tai hematogeniniu ir limfogeniniu keliu išsisėjusios po visą organizmą infekcijos rezultatas, pasireiškiantis dėmelėmis, papulėmis ar pulinėliais, vadinamaisiais sifilidais, ir poliadenitu. Trunka savaites, gali recidyvuoti. Skiriama: • Dėmelinis S (rozeola, eritema) • Papulinis S (soros, lęšio pavidalo, monetiškos, pleiskanojančios, šlapiuojančios ir vegetuojančios papulės) • Pūlinėlinis S (aknės, vėjaraupių, impetigos ir ektimos […]
Pirminis sifilis (syphilis primaria)
Pirminis sifilis (syphilis primaria) – tai infekcijos patekimo vietoje susidaręs infiltratas, vadinamas kietuoju šankeriu (ulcus durum). Klinika. Infekcijos patekimo vietoje susidaro vienas ar keli 0,5-20 mm skersmens infiltratai. Iš pradžių jie šviežios mėsos raudonumo, vėliau melsvai raudoni, apvalūs, ovalūs ar pusmėnulio formos. Kraštai kiek pakilę, centras įdubęs (dubenėlio forma). Paviršius lygus, blizga arba pasidengęs difteroidiniu […]
Gleivinių tuberkuliozė
Gleivinių tuberkuliozė (tuberculosis orificialis) – tai tuberkulinui negatyvių žmonių, užsikrėtusių autoinokuliacijos būdu, gleivinių tuberkuliozė. Klinika. Iš pradžių atsiranda nedidelis gelsvas mazgelis, jis išopėja, greta atsiranda kitas, vėl išopėja ir šitaip pamažu opa padidėja, yra netaisyklingos formos, neskausminga. Aplinkinė oda paraudusi, patinusi. Erozijų dugnas pasidengęs fibrinoidine plėvele arba kraujingu ar pūlingu sekretu. Lokalizacija. Burnos, žiočių, lūpų […]
Micobacterium marinum infekcija
Micobacterium marinum infekcija (angl. Mycobacterium marinum infection) – tai potrauminis užsikrėtimas, pasireiškiantis granulominiu uždegimu, kurio židinio paviršius karpiškas. Epidemiologija. Reta liga. Vyrai serga dažniau. Etiologija. Sukelia Mycobacterium marinum. Užsikrečiama baseinuose, tvarkant akvariumą, kai šiltame vandenyje veisiasi bakterija. Klinika. Ten, kur patekusi infekcija, atsiranda papulių, jos pamažu didėja ir susidaro 1-4 cm skersmens raudonas arba rudai […]
Ūminė miliarinė tuberkuliozė
Ūminė miliarinė tuberkuliozė (tuberculosis miliaris acuta) – tai ūminė, išsisėjusi odos tuberkuliozė, kuriai būdinga soros grūdo dydžio bėrimai, sugyjantys įdubusiu, į raupų panašiu randeliu. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, pasižymintys imuniteto nepakankamumu. Etiologija. Hematogeninė odos tuberkuliozės diseminacija, kai tuberkulino mėginys – neigiamas. Klinika. Staiga atsiranda raudonai melsvų ar raudonai rudų papulių ar hemoraginių papulių, papulių-pūslelių, […]
Metastazinis tuberkuliozinis abscesas
Metastazinis tuberkuliozinis abscesas (abscessus tuberculosis metastaticus) – tai vadinamoji tuberkuliozinė guma, pasireiškianti poodiniu nekietu, „šaltu” fliuktuojančiu abscesu, kuris atsiveria fistulėmis ir opomis. Klinika. Iš pradžių giliai poodyje atsiranda mazgas. Oda virš jo nėra pakitusi, vėliau mazgas pamažu didėja, iškyla virš odos paviršiaus, oda virš jo parausta arba tampa raudonai violetinė. Dar vėliau mazgas suminkštėja ir […]
Skrofuloderma
Skrofuloderma (scrophuloderma, sin. tuberculosis cutis colliquativa) – tai poodinė, mazginė, išsivysčiusi po pirminio tuberkuliozinio komplekso arba patekus infekcijai hematogeniniu keliu, išopėjanti, sudaranti fistules, paliekanti gilius įtrauktus randus odos tuberkuliozė. Epidemiologija. Serga visi: vaikai, jauni ir vyresnio amžiaus žmonės. Etiologija. Dažniausiai išsivysto po pirminio tonzilių ir kaklo limfmazgių komplekso arba infekcija patenka limfogeniniu ir hematogeniniu keliu […]
Paprastoji vilkligė
Paprastoji vilkligė (lupus vulgaris, sin. tuberculosis cutis luposa) – tai dažniausia lėtinė, ardanti ir naikinanti tuberkulinui pozityvių žmonių pažeistas kūno vietas odos tuberkuliozė. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, dažniau – moterys. Etiologija. Sukelia Mycobacterium tuberculosis. Pusei ligonių tuberkuliozė yra ir vidaus organų. Infekcija į odą patenka hematogeniniu ar limfogeniniu keliu, autoinokuliacijos būdu ar iš poodinio […]
Karpinė odos tuberkuliozė
Karpinė odos tuberkuliozė (tuberculosis verrucosa cutis, sin. verruca necrogenica) -tai tuberkulinui pozityviems žmonėms egzogeniniu būdu patekusios infekcijos sukelta odos tuberkuliozė. Epidemiologija. Serga gyvulių augintojai, veterinarai, patologinės anatomijos specialistai, visi, kurie gali užsikrėsti nuo gyvulio ar lavono, kuriems infekcija tiesiogiai patenka pro pažeistą odą. Klinika. Infekcijos patekimo vietoje atsiranda neskausminga, kietoka, apsupta raudonai violetiniu uždegiminės odos […]
BCG skiepų sukelta tuberkuliozė
BCG skiepų sukelta tuberkuliozė (angl. tuberculosis due to BCG imunisation) – tai virulentiškų Mycobacterium bovis štamų (Bacillus Calmette-Guerin) sukelta specifinė alerginė reakcija. Tada BCG skiepai tuberkulinui negatyviems asmenims sukelia reakciją, panašią į pirminį tuberkuliozinį kompleksą. Po 2-6 savaičių skiepo vietoje atsiranda raudonas mazgelis, vėliau jis virsta raudonai violetiniu infiltratu, kuris vėliau išopėja. Sugijus lieka randas. […]
Pirminis tuberkuliozinis kompleksas
Pirminis tuberkuliozinis kompleksas (tuberculosis primaria cutis) – tai infekcijos patekimo vietoje susidariusi opa ir padidėję artimiausi limfmazgiai pirmą kartą patekus infekcijai į organizmą. Klinika. Inkubacinis laikotarpis – 3-4 savaitės. Iš pradžių atsiranda nedidelė uždegiminė papulė, ji išopėja ir ilgai negyja. Artimiausi limfmazgiai taip pat padidėja, kartais suminkštėja, išopėja ir sugijus lieka randas. Lokalizacija. Veidas, galūnės […]
Gangreninė ektima
Gangreninė ektima (ecthyma gangraenosum) – tai infekcinė odos liga, sukelta žaliamėlės pseudomonos, rečiau – kitų bakterijų. Epidemiologija. Dažniausiai susergama dėl imuniteto nepakankamumo ir kaip hospitalinė infekcija, ypač esant neutropenijai. Etiologija. Dažniausia sukelia žaliamėlė pseudomona, neretai prisideda auksinis stafilokokas, gaubtinės žarnos ešerichija, meningito neiserija,pelėsiai ar kitos bakterijos ir grybeliai. Turi reikšmės mikrotraumos, operacijos, neutropenija. Klinika. Iš […]
Šankeriškoji piodermija
Šankeriškoji piodermija (pyodermia chancriformis) – tai piodermija, panaši į sifilio sukeltą kietąjį šankerį. Epidemiologija. Reta infekcinė liga. Serga suaugusieji. Etiologija. Sukėlėjas – Staphylococcus aureus. Klinika. Tai 0,5-1 cm skersmens aiškiai atsiribojęs nuo sveikos odos ar gleivinės ir iškilęs kelis milimetrus virš jos lygio infiltrata . Jo centras griūva, todėl paviršius tampa erozinis, išopėja ar pasidengia […]
Šunvotė, piktvotė, abscesas
Šunvotė (furunculus) – tai plauko maišelio ir aplinkinės narvelienos uždegimas. Piktvotė (carbunculus) – tai kelių plauko maišelių ir aplinkinės narvelienos uždegimas. Abscesas (abscessus) – tai apsiribojęs pūlių telkinys ir minkštųjų audinių destrukcija, nesusijusi su plauko maišeliu. Epidemiologija. Serga vaikai, paaugliai ir jaunuoliai. Dažniau berniukai. Etiologija. Sukelia Staphylococcus aureus, dažnai – bloga odos priežiūra. Predisponuojantys veiksniai. […]
Folikulitas
Folikulitas (folliculitis) – tai plauko maišelio žiočių bakterinis uždegimas, apimantis ir plauko maišelį. Esti ūminis ir lėtinis. Epidemiologija. Dažniausiai serga suaugusieji. Etiologija. Dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus, rečiau – Pityrosporum ovale, Candida albicans, Pseudomonas aeruginosa ir kiti. Predisponuojantys veiksniai. Gliukokortikoidų vartojimas į vidų ir vietiškai, imuniteto nepakankamumas, cukrinis diabetas, plaukų ekstrakcija, okliuzinis tvarstis, barzdos ir pažastų […]
Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas
Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas, SNOS (angl. staphylococcal scalded skin syndrom, SSSS) – tai užkrečiamas, stafilokokinių toksinų sukeltas paviršinių odos sluoksnių pažeidimas, panašus į II laipsnio nudegimą. Epidemiologija. Dažniausiai serga naujagimiai, rečiau – vaikai iki 6 m. amžiaus, rečiausiai – suaugusieji. Pastarieji suserga esant imuniteto, inkstų nepakankamumui, vartodami imunosupresantus. Etiologija ir patogenezė. Sukėlėjas – Staphylococcus aureus, […]
Stafilokokinė impetiga
Stafilokokinė impetiga (impetigo staphylogenes) ir pūslinė impetiga (impetigo bullosa) – tai stafilokokų sukelta pūslinė-šašinė odos liga. Epidemiologija. Užsikrečiama vaikų darželyje, mokykloje, šeimoje. Dažniausiai serga vaikai. Etiologija. Sukėlėjas – auksinis stafilokokas, 60 proc. sukelia Staphylococcus aureus, II grupės, fagotipas 71. Jis gamina ir išskiria epidermolizinį arba eksfoliacinį A ir B egzotoksinus. Klinika. Iš pradžių ant neparaudusios […]
Skarlatina (scarlatina)
Skarlatina (scarlatina) – tai ūminė infekcinė, streptokokų sukelta liga, pasireiškianti enantema ir egzantema bei poliadenitu. Epidemiologija. Dažniausiai serga 2-10 metų vaikai. Etiologija. Sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis strpetokokas. Enantema ir egzantemą dažniausiai (iki 80 proc.) lemia vienas iš trijų eritrogeninių toksinų. Užsikrečia žmogus nuo žmogaus. Inkubacinis laikotarpis – 2-4 dienos. Klinika. Liga prasideda staiga […]