Skrofuloderma (scrophuloderma, sin. tuberculosis cutis colliquativa) – tai poodinė, mazginė, išsivysčiusi po pirminio tuberkuliozinio komplekso arba patekus infekcijai hematogeniniu keliu, išopėjanti, sudaranti fistules, paliekanti gilius įtrauktus randus odos tuberkuliozė.
Epidemiologija. Serga visi: vaikai, jauni ir vyresnio amžiaus žmonės.
Etiologija. Dažniausiai išsivysto po pirminio tonzilių ir kaklo limfmazgių komplekso arba infekcija patenka limfogeniniu ir hematogeniniu keliu ar iš pirminio tuberkuliozės židinio.
Klinika. Iš pradžių giliai poodyje atsiranda kietas mazgas, vėliau pamažu didėja, iškyla virš odos, oda virš jo tampa raudonai violetinė ar raudonai ruda, suminkštėja, prakiūra ir atsiveria fistulės arba opos. Opos yra neskausmingos, netaisyklingos formos, kraštai raudonai melsvi, minkšti, parausti. Ilgai negyja. Iš fistulių išsiskiria varškinė medžiaga, kurioje gausu tuberkuliozės bacilų. Autoinokuliacijos būdu patekus infekcijai į odą gali išsivystyti paprastoji vilkligė. Sugyja giliai įtrauktais išsišakojusiais randais (239 pav.).
Lokalizacija. Pažandinė, poraktikaulinė sritys, kaklo šonai, prieš galvos sukamąjį raumenį, rečiau – kitos vietos.
Eiga. Trunka ne vienus metus.
Laboratoriniai tyrimai
Tepinėlis. Nudažius rūgštims atspariais dažais, galima nustatyti sukėlėją.
Bakteriologija. Specialiose terpėse išauga sukėlėjas.
Histopatologija. Centre – nespecifinė, į abscesą panaši uždegiminė reakcija, pakraštyje – tuberkuloidinė granuloma ir varškinė nekrozė.
PGR. Identifikuojama specifinė DNR.
Tuberkulino mėginys. Teigiamas.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos ir laboratorinių tyrimų duomenų. Reikia skirti nuo sifilio, aktinomikozės.
