Temporalinis arteritas
Temporalinis arteritas (arteriitis temporalis, sin. arteriitis cranialis, angl. gigant cell arteritis) – tai sisteminis granulominis vidutinių ir didžiųjų ne tik temporalinių arterijų, bet ir bronchų bei kitų organų vaskulitas. Epidemiologija. Serga vyresni negu 55 m. žmonės. Moterys dažniau negu vyrai. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių smilkininės arterijos išburksta, pasidaro vingiuotos, sustorėja. Palpuojant kartais grublėtos. Vėliau […]
Poūmė odos raudonoji vilkligė
Poūmė odos raudonoji vilkligė, PORV (lupus erythematodes cutaneus subacutus, sin. lupus erythematodes disseminatus) – tai poūmė, uždegiminė odos dermatozė, pasireiškianti žiediniais arba į žvynelinę panašiais, griežtai apsiribojusiais raudonais židiniais, kuriems yra nebūdinga folikulinė keratozė, ryškus odos randėjimas, o tik paviršinė atrofija. Epidemiologija. Serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Moterys dažniau negu vyrai. Etiologija. Nežinoma. Padidėjęs […]
Diuringo pūslelinis dermatitas
Diuringo pūslelinis dermatitas (dermatitis herpetiformis Duhring) – tai gerybinė, lėtinė, recidyvuojanti, stiprų niežėjimą sukelianti, polimorfiniais bėrimais ir poepiderminėmis pūslelėmis pasireiškianti odos liga, susijusi su padidėjusiu jautrumu gliuteninui. Epidemiologija. Dažniau serga vyrai. Dažniausiai suserga 20-40 m. amžiaus žmonės. Etiologija ir patogenezė. Diuringo pūslelinio dermatito išsivystymas siejamas su HLA-B8 ir HLA-DR3 antigenais, kaip ir sergant celiakija. Tai […]
Blusų sukelta odos reakcija
Kačių ar šunų blusų sukelta odos reakcija (angl. cutaneus reaction to flea bites) – tai niežtintis urtikarinis-papulinis ir papulinis-pūslelinis ar net pūslinis bėrimas, atsirandantis po kelių valandų ar dienų blusos įkandimo vietoje ir trunkantis kelias dienas ar savaites. Epidemiologija. Serga vaikai. Etiologija. Sukelia kačių blusos (catenocephalides felis), šunų (catenocephalides canis), žmonių – (Pulex) ir kitos. […]
Lėtinė odos raudonoji vilkligė
Lėtinė odos raudonoji vilkligė, LORV (lupus erythematodes cutaneus chronicus, sin. lupus erythematodes discoides) – tai lėtinė uždegiminė dermatozė, kuri sukelia židininį odos paraudimą, infiltraciją, folikulinę keratozę ir kuriai išnykus lieka ryškūs randai. Epidemiologija. Moterys serga dažniau negu vyrai (2,5:1), dažniausiai susergama 20-40 m. amžiaus. Etiologija. Nežinoma. Tikriausiai paveldėta autoimuninė liga esant ryškiems provokuojantiems veiksniams: infekcijai, […]
Poraginė pūlinėlinė dermatozė
Poraginė pūlinėlinė dermatozė (dermatosis pustulosa subcornealis) – tai lėtinė, gerybinė, steriliais poraginiais pūlinėliais pasireiškianti odos liga. Epidemiologija. Dažniau (2-3 kartus) serga moterys, dažniausiai – 40-50 m. amžiaus. Etiologija ir patogenezė. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiradusi 3-4 mm skersmens pūslelė greitai virsta pūlinėliu, vėliau – sudžiūvusia pleiskana arba šašeliu, o galiausiai – pigmentine dėmele. Bėrimo elementai […]
Blakių sukelta odos reakcija
Blakių sukelta odos reakcija (cimicosis) -tai niežtintis papulinis, papulinis-pūslelinis bėrimas, sukeltas blakių įgėlimo. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai po pirmųjų įgėlimų. Vėliau priprantama. Etiologija. Sukelia patalų blakės (cimex lectularius). Klinika. Grupės papulių su taškine kraujosruva centre (įgėlimo vieta). Kartais pastebima tik stikline mentele sukėlus anemiją. Rečiau gali atsirasti pūslelių. Vėliau bėrimai virsta labai niežtinčiomis […]
Gilioji raudonoji vilkligė
Gilioji raudonoji vilkligė, GRV (lupus erythematodes profundus, sin. lupus panniculitidis) – tai mazginė raudonosios vilkligės forma, kai židinys yra giliai poodyje. Epidemiologija. Prasideda kartu su lėtine odos raudonąja vilklige arba atsiranda iki jos. Klinika. Iš pradžių atsiranda mazgelis, vėliau – plokščias infiltratas be matomų epidermio pokyčių. Ilgainiui didėdamas mazgas iškyla virš odos, parausta, ima skaudėti […]
Praeinančioji akantolizinė dermatozė
Praeinančioji (Groverio) akantolizinė dermatozė (dermatosis acantholytica transiens (Grover) – tai nepaveldima, gerybinė, niežtinti, papulinė-pūslelinė liga su židinine epidermio akantolize. Epidemiologija. Dažniau serga vidutinio amžiaus vyrai. Etiologija ir patogenezė. Nežinoma. Klinika. Beria 1-3 mm skersmens rausvomis ir rausvai rudomis, pavienėmis išsisėjusiomis ir grupelėmis išsidėsčiusiomis papulėmis-pūslelėmis (89 pav.). Papulių paviršius apragėjęs. Dėl stipraus niežėjimo išbertos vietos nudraskomos. […]
Musės kandikės sukelta odos reakcija
Musės kandikės sukelta odos reakcija (stomoxys calcitrans) – tai musės kandikės (blauzdų kandikės) įgėlimo sukelta alerginė odos reakcija. Epidemiologija. Dažniausiai patiria moterys nuo pavasario iki rudens. Etiologija. Įgėlus į odą patekusios medžiagos. Klinika. Įgėlimo nejuntama, dažnai net nepastebima. Iš pradžių įgėlimo vietoje atsiranda papulė-pūslelė, o po kelių valandų oda aplink ją parausta, patinsta, reakcija pamažu […]
Sklerodermija (Lokali)
Lokali sklerodermija (sclerodermia localsata, sin. sclerodermia circumscripta) – tai griežtai apsiribojęs sukietėjusios odos židinys. Skiriama: Apribota S (sclerodermia circumscripta) Linijinė S (sclerodermia linearis) Kardo kirčio S (sclerodermia ictus gladii) Apribota sklerodermija – tai griežtai apsiriboję sukitėjusios odos židinys ar židiniai. Epidemiologija. Serga 20-40 m. žmonės, moterys dažniau negu vyrai (4:1). 15 proc. sergančiųjų linijine sklerodermija […]
Ūminis nealerginis kontaktinis dermatitas
Ūminis nealerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta non allergica acuta, sin. dermatitis toxica) – tai ūminė uždegiminė odos reakcija, sukelta dirginančių medžiagų, veikiančių tiesiogiai iš išorės. Epidemiologija. Serga suaugusieji, retai – vaikai. Etiologija ir patogenezė. Sukelia rūgštys, šarmai, skalbimo, valymo priemonės, toksiškai veikiantys augalai ir kita.Šios medžiagos sunaikina arba sužaloja epidermio ląsteles. Lengviausiais atvejais netenkama daug […]
Niežai
Niežai (scabies) – tai niežtinti, užkrečiama parazitų sukelta odos liga. Epidemiologija. Serga visi: vaikai ir suaugusieji, vyrai ir moterys. Etiologija. Sukelia niežų erkė (sarcoptes scabiei). Užsikrečia tiesiogiai žmogus nuo žmogaus, ypač seksualiniai partneriai, vaikai, ligoniai ir seneliai nuo slaugytojų, taip pat nuo užkrėstų daiktų. Klinika. Prasideda beveik nepastebimomis, negausiomis papulėmis. Pradeda niežėti tik po 30-40 […]
Sklerodermija (Išplitusi)
Išplitusi sklerodermija (sclerodermija generalisata) – tai daugybiniai sukietėjusios odos židiniai, apimantys didelius odos plotus (50 pav.). Lokalizacija. Liemuo. Gali būti visur. Eiga. Trunka 3-5 m., kartais net iki 25 metų. Histopatologija. Iš pradžių epidermis nepakitęs, vėliau – suplonėjęs. Epidermio ir dermos riba išsitiesinusi. Dermos edema, kolageninės skaidulos homogeninės ir eozinofilinės, limfocitų infiltratas. Elastinių skaidulų sumažėję. […]
Lėtinis nealerginis kontaktinis dermatitas
Lėtinis nealerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta non allergica chronica) -tai kumuliacinis, nedidelės koncentracijos erzinančių medžiagų, bet ilgalaikio ar nuolat pasikartojančio poveikio rezultatas. Epidemiologija. Dažniausiai serga tam tikrų profesijų žmonės, kurie nuolat ar dažnai kontaktuoja su odą dirginančiomis medžiagomis, pvz., kirpėjos, valytojos, statybininkai ir kiti. Etiologija ir patogenezė. Nedidelės koncentracijos rūgštys ir šarmai, skalbimo, valymo priemonės […]
Fiksuotasis medikamentinis bėrimas
Fiksuotasis medikamentinis bėrimas (eruptio medicamentosa fixata) – tai unikalus vaistų sukeltas odos pažeidimas, kaskart pavartojus vaisto pasikartojantis toje pačioje vietoje. Etiologija. Sukelia įvairūs vaistai. Antimikrobiniai preparatai: sulfonamidai, antibiotikai ir kiti; analgetikai ir antipiretikai: antipirinas, fenacetinas ir kiti; širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai: rezerpinas, rusmenės preparatai ir kiti; sunkieji metalai: arsenas, bismutas, aukso druskos, gyvsidabrio […]
Sklerodermija (Sisteminė)
Sisteminė sklerodermija (sclerodermia systemica) – tai mirtina sisteminė odos, vidaus organų ir kraujagyslių liga, pasireiškianti uždegiminiais ir skleroziniais jungiamojo audinio pokyčiais. Skiriama: • Difuzinė S • Galūnių S
Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas, KAD (dermatitis contacta allergica, sin. Eczema allergicum contactum) – tai kontaktinių alergenų sukeltas odos uždegimas. Skiriama: • Ūminis AKD • Lėtinis AKD Epidemiologija. Dažniausiai serga suaugę tam tikrų profesijų žmonės, pvz., kirpėjos, dažytojai, statybininkai, medžio pramonės darbininkai ir kiti. Etiologija ir patogenezė. Dažniausi alergenai yra: dinitrochlorbenzolas, sufanilamidiniai preparatai, antibiotikai (neomicinas, gentamicinas, sintomicinas, […]
Mažoji daugiaformė eritema
Mažoji daugiaformė eritema (erythema multiforme minus) – tai makulopapulinė liga, dažniausiai recidyvuojanti rudenį ir pavasarį. Klinika. Dažniausiai kelios dienos iki išberiant pasireiškia prodrominiai reiškiniai: karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta, ir trunka 1-13 dienų. Iš pradžių atsiranda raudonų, paburkusių 5-10-20 mm skersmens dėmių (155-160 pav.). Po 48 val. jos virsta papulėmis su melsvai raudonu centru arba pūslele, […]
Progresuojanti pusės veido atrofija
Progresuojanti pusės veido atrofija (hemiatrophia faciei progressiva, sin. syndroma Romberg) – tai nuo vaikystės prasidėjusi veido atrofija, kuri paveikia ne tik odą, bet ir raumenis bei kaulus. Epidemiologija. Susergama vaikystėje, serga abiejų lyčių asmenys. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiranda neuralginių vienos veido pusės skausmų, paskui viena veido pusė: oda, raumenys, kaulas, pamažu atrofuojasi. Pažeista […]
Monetiškoji egzema
Monetiškoji egzema (eczema nummulare, sin. dermatitis nummularis) – tai lėtinis niežtintis odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus dydžio monetas primenančiais paraudusiais židiniais, ant kurių susidariusios papulės ir pūslelės. Epidemiologija. Dažniausiai serga 20-50 m. vyrai. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Atsiranda vienas ar keli apvalūs arba ovalūs 5-20 mm skersmens uždegiminiai židiniai, ryškiai atsiriboję nuo sveikų audinių. Židinyje ant paraudusios […]
Didžioji daugiaformė eritema
Didžioji daugiaformė eritema, arba Stivenso-Džonsono sindromas (erythema multiforme majus,sin. syndroma Stevens-Johnson) – tai labai sunki vaistų sukelta liga, kuriai būdingas ypač sunkus gleivinių pažeidimas. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai ir jaunuoliai. Berniukai paprastai 3-4 kartus dažniau. Klinika. Liga prasideda staiga. Iš pradžių atsiranda pūslių, vėliau – erozijų, jos pasidengia apnašomis, o ant lūpų – kraujingais šašais. […]
Įgimta poikilodermija
Įgimta poikilodermija (poikilodermia congenita, sin. syndroma Rothmund-Thomson) – tai paveldėtas, pirmaisiais gyvenimo metais susidarantis labai specifinis veido, vėliau – galūnių ir sėdmenų kraujagyslių tinklas, paskiau atsirandanti hiper- ir hipopigmentacija ir atrofija bei padidėjęs jautrumas ultravioletiniams spinduliams. Kitos poikilodermijos: įgimta diskeratozė įgimta poikilodermija susidarant pūslėms įgimta poikilodermija ir katarakta įgimta poikilodermija ir karpiška hiperkeratozė Epidemiologija. Prasideda […]
Dishidrozinė egzema
Dishidrozinė egzema (eczema dyshidroticum, sin. dermatitis eczematosa dyshidrotica) – tai pūslelinis niežtintis pėdų ar plaštakų odos uždegimas, linkęs kartotis. Epidemiologija. Dažniau serga 20-50 m. žmonės. Etiologija. Nežinoma. Klinika. Iš pradžių atsiranda 3-5 mm skersmens pūslelių, pilnų skaidraus skysčio. Joms susiliejus gali susidaryti pūslės. Pūslėms sutrukus atsiranda erozijos, šašai. Gyjant pleiskanoja. Kartojantis pažeista oda sustorėja, apragėja, […]