Nobel biocare

Niežai

Niežai (scabies) – tai niežtinti, užkrečiama parazitų sukelta odos liga.

Epidemiologija. Serga visi: vaikai ir suaugusieji, vyrai ir moterys.

Etiologija. Sukelia niežų erkė (sarcoptes scabiei). Užsikrečia tiesiogiai žmogus nuo žmogaus, ypač seksualiniai partneriai, vaikai, ligoniai ir seneliai nuo slaugytojų, taip pat nuo užkrėstų daiktų.

Klinika. Prasideda beveik nepastebimomis, negausiomis papulėmis. Pradeda niežėti tik po 30-40 dienų. Stipriau niežti naktį. Tada beria jau gausiau, yra nudraskymų. Bėrimo elementai yra 2-3 mm skersmens papulės ir papulės-pūslelės bei niežų takai. Niežų takas – tai tunelis, kuriame erkė deda kiaušinius. Jis yra 0,5-1 cm ilgio, zigzago formos, atrodo kaip rausvas ar pilkas volelis tarp erkės įsiskverbimo į odą vietos ir aklojo jo galo. Takus galima įžiūrėti ne visur, o kartais jų visai nematyti. Tada galima pastebėti porinius bėrimo elementus – erkės įėjimo vietą (kraujingą taškelį) ir papulę-pūslelę aklinajame tako gale (146 pav.). Ligai plintant niežti vis stipriau. Gali visai sutrikti miegas. Tada gali matytis įdrėskimai.

Lokalizacija. Pilvas, šlaunys, sėdmenys, tarpupirščiai, riešai, alkūnės, varpa, kapšelis, krūtys. Išplitus esti visur, ypač vaikams. Suaugusiesiems lieka neišberti padai, delnai, tarpumentė, galva.

Kitos niežų formos:

Mazgeliniai niežai esti 7-10 proc. sergančiųjų niežais. Mazgeliai raudoni, rausvai rudi ar rusvi, 5-20 mm skersmens. Dažniausiai susidaro ant varpos, kapšelio, pažastyse, aplink krūtųspenelius. Jiems išnykus lieka odos pigmentacija.

Norvegiški niežai prasideda kaip įprasti niežai, tačiau negydant darosi panašūs į lėtinę egzemą, psoriazę, seborėjinį dermatitą ar eritrodermiją. Išbertose vietose kai kur susidaro suragėjusios odos židinių ar šašų, jie išplinta apimdami visą odą. Nepaprastai niežti.

Komplikacijos. Impetiga, folikulitas, šunvotė, rožė, limfangitas, glomerulonefritas, bakteriemija yra prisidėjusios infekcijos padariniai.

Kai kuriems pasireiškia dermatitas, egzema, niežulys, použdegiminė pigmentacija.

Laboratoriniai tyrimai

Natyvinis preparatas.Kosmetiniu skalpeliu nugramdomas niežų takas, daromas tepinėlis ir tiriamas imersinėje sistemoje. Matyti erkės, jų kiaušiniai.

Kraujas. Eozinofilija.

Histopatologija. Raginiame sluoksnyje esti niežų erkė, kiaušiniai, ekskrementai. Prie erkės – spongiozė ir besiformuojanti pūslelė. Dermoje – eozinofilų infiltratas.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika.Diagnozuojama iš klinikos. Prireikus tiriamas natyvinis preparatas. Reikia skirti nuo atopinio dermatito, paprastojo niežulio, Diuringo pūslelinio dermatito, nėščiųjų pūslelinės,  utėlėtumo,  gyvulių  niežų, medžiagų apykaitos sukelto niežėjimo, plokščiosios kerpligės.

Prisidėjus infekcijai reikia skirti nuo impetigos, folikulito, furunkuliozės ir kt.

Mazginius niežus reikia skirti nuo pigmentines dilgėlines, vabzdžių įgėlimų, maz ginio niežulio, antrinio sifilio.

Norvegiškus niežus reikia skirti nuo išpli tusios egzemos, psoriazės, eritrodermijų.

Visais atvejais reikia stebėti, ar po 10-14 dienų niežai nepasikartoja. Suerzinta oda gydoma priefudegiminiais preparatais. Prisidėjus infekcijai skiriami antibiotikai.

Kontaktavusius asmenis būtina tikrinti, gydyti arba stebėti. Patalyne ir drabužius privalu skalbti, lyginti. Užkrėstus daiktus reikia išnešti arba laikyti atskiroje patalpoje 5 paras, kol erkė žus.