Ajurvediniai metodai, priešingai šiuolaikiniams sveikatos priežiūros produktams ir metodams, yra naudojami ir tobulinami jau 3 000 metų. Žodis ajurveda reiškia žinios apie gyvenimą ir ilgaamžiškumą. Ajurvediniai priežiūros metodai veikia visą organizmą, jo atsparumą ir sveikatą.
Ajurveda teigia, jog visas organizmas yra reguliuojamas trijų energijų – došų. Vata (Vėjo), Pita (Ugnies) ir Kapha (Žemės), trys došos, arba vyraujančios energijos, reguliuoja organizmo fizines ir mentalines funkcijas bei procesus. Būdinga, kad mumyse labiausiai pasireiškia viena ar dvi došos, o trečioji tylomis atlieka savo puikų darbą ir nekelia jokių problemų. Sanskrito kalba sąvoka doša aiškinama kaip dusyati iti dosa. Išvertus pažodžiui reiškia „tai, kas teršia, yra vadinama doša“, arba „defektas, trūkumas“.
Došos –materialios gamtos įgimtos ypatybės, kūno konstitucija. Tai fizinės kūno ypatybės, kurių derinį gauname pradėjimo akimirką ir šio derinio pokyčiai lemia organizmo veiklos išderinimą. Žinodami savo došas galėsite perprasti savo fizinės prigimties esmę, tai padės pasirinkti tinkamą dietą, gyvenseną taip, kad palaikytumėte optimalią sveikatą ir proto ramybę. Došos (Vata, Pita ir Kapha) – trys kūno atraminės kolonos ir jei kurių viena silpna, tai organizmas praranda stabilumą ir suserga. Jei ignoruosime ankstyvuosius došų derinio sutrikimo požymius, liga gali kūne glūdėti mėnesius ir metus, kol taps lėtinė ir pasireikš fiziniais simptomais. Nors došos tiktais trys, bet jų disbalanso sukeliamų negalavimų – tūkstančiai. Kol organizmas veikia darniai, došų darbas yra sklandus ir be priekaištų. Išsibalansavus kuriai nors došai, organizme atsiranda negalavimai. Kiekvieną iš došų valdo du iš penkių pagrindinių žemės, ugnies, vandens, oro ir eterio elementų. Ajurvedos mokslas padeda laikytis tokio gyvenimo būdo, kuris geriausiai atitinka mumyse vyraujančią energiją.
Dominuojant Vatos došai arba, verčiant iš sanskrito kalbos, Vėjo energijai, žmogus paprastai yra aukštas, lieknas, kūrybingas ir nepastovus. Dominuojant Pitai arba Ugnies energijai, žmogus yra vidutinio sudėjimo, energingas, veiklus, ūmaus būdo ir įsitikinęs savo teisumu. Kaphos arba Žemės tipo žmonės paprastai būna apkūnūs arba linkę priaugti svorio, atlaidūs, geranoriški, linkę kaupti emocijas, mėgstantys ilgai pamiegoti bei vadovautis taisykle „skubėk lėtai”. Vienos došos tipo žmogus pasitaiko retai. Mumyse paprastai vyrauja ir kitų dviejų došų teikiama energija, tad kiekvienas iš mūsų turime skirtingas visų trijų došų proporcijas su labiau dominuojančiomis viena ar dviem došomis.
Tuo tarpu bet kokiame organizme, nepriklausomai nuo vyraujančio kūno tipo, došos kaupiasi tam tikroje vietoje. Vata (vėjo energija, valdoma eterio ir oro elementų) daugiausia yra žemesnėje kūno dalyje – storojoje žarnoje, tiesiojoje žarnoje, pūslėje, šlapimtakiuose, stubure, šlaunyse ir kojose. Ji valdo neurohormoninę sistemą ir nervinius impulsus, kvėpavimą, judesius, skysčių cirkuliaciją, šalinimą, skrandžio sulčių stimuliavimą ir virškinamojo trakto judesius. Ji yra susijusi su skysčių, oro ir maisto cirkuliacija kūne, judėjimu.
Pita (ugnies energija, valdoma ugnies elemento) daugiausia yra vidurinėje kūno dalyje – tai skrandis (skrandžio sultys), kepenys, blužnis, dvylikapirštė žarna, tulžies pūslė, tulžis, kasa, plonoji žarna, oda ir kraujas. Ji kontroliuoja tokius perdirbimo procesus kaip virškinimas, medžiagų apykaita ir fermentų veikla.
Kapha (žemės energija, valdoma vandens ir žemės elementų) daugiausia yra viršutinėje kūno dalyje – tai galva, nosis, gerklė, krūtinė, plaučiai, sąnariai, riebaliniai audiniai, jungiantys audiniai, raiščiai, sausgyslės, burna. Ji teikia drėgmę, jungia ir sutvirtina.
Anot ajurvedos šalininkų, sveikata priklauso nuo to, kaip kiekvienas žmogus išsaugo jam vienam būdingą došų pusiausvyrą. Ajurveda ligą supranta kaip natūralaus balanso sutrikimą, todėl tampa įdomia alternatyva vakarietiškajam mechaniškam gydymo modeliui. Kai žmogus suserga, gydantis pagal ajurvedos principus bando surasti ligos ir došų pusiausvyros sutrikimo priežastis, tada siūlo įvairias natūralias gydymo priemones, specialiai pritaikytas kiekvienam ligoniui. Šie gydymo būdai skirti ne ligos simptomams slopinti, bet, kas yra daug svarbiau, atstato natūralią došų pusiausvyrą ir tokiu būdu sugrąžina žmogui sveikatą.
Nors dantų priežiūra neišskiriama Ajurvedoje kaip atskira jos šaka, dantų priežiūrą aprašo Shalakya Tantra (operacijų sistema). Ajurvedoje dantų sveikata (sanskrito kalboje danta swasthya) laikoma labai individualia, priklausančia nuo žmogaus kūno sudėjimo (prakriti) ir gamtos pokyčių, priklasančių nuo saulės, mėnulio ir planetų poveikio (kala-parinama). Nuo dominuojančios kūne ir gamtoje došų priklauso ir ajurvedinis gydymas, tame tarpe ir dantų. Be to, reikia žinoti, kad burnos ertmėje paprastai dominuoja Kapha doša, todėl svarbu subalansuoti šią došą, nesvarbu, kokiam kūno tipui priklausote, tam, kad burnos organai būtų sveiki. Burnos ligos parodo, kad burnoje sutrikusi Kapha doša (energija), kurios disbalansas pasireiškia nemaloniu burnos kvapu, dantų skausmu, ėduonimi, kraujuojančiomis dantenomis ar net geltona dantų emalio spalva.
Norint pasinaudoti ajurvedos mediciną burnos priežiūrai, reikėtų išskirti keletą pagrindinių ajurveda pagrįstų dantų ir dantenų priežiūros principų.
1. Dantų valymas
Gera burnos higiena yra švarinimosi dalis, viena iš elgesinių rasayanų, kurias rekomenduoja ajurveda. Rekomenduojama valyti dantis tris kartus per dieną (ryte, tik atsikėlus, vakare prieš miegą ir dienos viduryje po valgio), mažiausiai vieną kartą valyti tarpdančius siūlu. Kadangi Ajurvedos tekstuose tokių dalykų kaip dantų šepetėlis nėra, joje plačiausiai aprašomas kramtomųjų lazdelių naudojimas. Rekomenduojama kramtomąsias lazdeles gaminti iš sveikų augalų jaunų ūglių. Ūglių stiebai turi būti sveiki, minkšti, be lapų. Tokių stiebų kramtymas lygina dantų kramtomąjį paviršių, palengvina seilių išsiskyrimą, padeda kontroliuoti apnašas, o kai kurie augalai veikia ir antimikrobiškai.
Lietuvoje populiarios misvako (Salvadora persica) lazdelės paplitusios pagrinde islamiškuose kraštuose, nors minimos dar prieš atsirandant ten islamui. Indijoje labiau populiarios indiškojo nimbamedžio (nimo) ar kitų augalų kramtomosios lazdelės, o pietų Indijoje vietoj dantų šepetėlio naudojami švieži mango lapai, iš kurių išpjaunama pagrindinė lapo gysla (vėliau naudojama kaip liežuvio grandiklis), suvyniojami į tūtelę ir nukramčius tūtelės galą, valomi dantys. Beje, tyrimai rodo, kad valymosi mango lapu poveikis panašus į dantų šepetėlio naudojimą pagal savo efektyvumą.
Iš tikrųjų, nors Lietuvoje žinomos tik misvako kramtomosios lazdelės, jų tinkamumas priklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo ir vyraujančios došos. Laikoma, kad vyraujant vata došai, dominuoja dantenų atrofija ir recesija, todėl tokio tipo žmonėms rekomenduojamos saldžiakarčio arba sutraukiančio skonio kramtomosios lazdelės (saldymedžio, tanidinės akacijos). Jei kūne vyrauja pitta doša, rekomenduojamos karčios kramtomosios lazdelės iš indinio nimbamedžio (nimo) arba plikojo viršūklio. Tų, kuriuose vyrauja kapha doša, dantenos yra blyškios ir hipertrofinės, išdidėjusios. Jiems rekomenduojamos aštraus skonio kramtomosios lazdelės iš pilkosios cezalpinijos ir kvapiosios pienuolės. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvritina, kad visi šie augalai, aprašyti senuosiuose Ajurvedos tekstuose, pasižymi gydomosiomis ir priešėduoninėmis savybėmis.
2. Liežuvio valymas
Ajurvedos moklas rekomenduoja du kartus per dieną (ryte, tik atsikėlus ir vakare prieš miegą) valyti liežuvio apnašas. Kai atsibundate ryte, turbūt dažnai pastebite baltas liežuvio apnašas. Tai ama, toksinės virškinimo atliekos. Liežuvio valymas yra tradicinė ajurvedos dalis, praktikuojama daugelyje Rytų šalių. Pavyzdžiui, Kinijoje manoma, kad liežuvyje yra daugybė svarbių energijos taškų, ir liežuvio valymo metu mes tuos taškus stimuliuojame. Senoviniuose Ajurvedos tekstuose liežuvis laikomas skonio, kalbos ir pažinimo organu. Liežuvyje yra šimtai skonio receptorių, kurie jaučia šešis skirtingus skonios – saldų, rūgštų, kartų, sūrų, aštrų ir sutraukiantį. Švelnus liežuvio gramdymas aktyvuoja tuos skonio receptorius ir išleidžia tuos skirtingus skonius kraujyje. Be to, liežuvis susijęs su skydliauke, plaučiais, širdimi, inkstais, skrandžiu ir storąja žarna. Valydami liežuvį ne tik rūpinatės burnos higiena, bet ir subtiliame lygmenyje tausojate vidaus organus. Pašalindami amą, šalinate toksinus ir negyvas bakterijas, gerinate valgomo maisto skonį, mažinate burnos blogą kvapą ir valote protą.
3. Burnos skalavimas aliejumi
Burnos skalavimas aliejumi minimas ajurvediniame tekste Charaka Samgita, kur vadinamas Kavala arba Gandusha. Teigiama, kad burnos skalavimas aliejumi gydo nuo 30 sisteminių ligų, nuo galvos skausmo, migrenos iki astmos ir diabeto. Skalavimas aliejumi iki šių dienų naudojamas Indijoje kaip liaudiškas vaistas, saugantis nuo ėduonies, blogo burnos kvapo, kraujuojančių dantenų, sausos gleivinės, suskirdusių lūpų, stiprinantis dantis, dantenas ir žandikaulį.
Gandusha ir Kavala Graha yra dvi pagrindinės skalavimo aliejumi technikos. Gandusha atveju burnos ertmė pripildoma pilnai aliejaus ir todėl neįmanoma jo gargaliuoti. Laikoma 3-5 minutes, tada išspjaunama. Kavala Graha atveju į burną įpilama tik šiek tiek aliejaus, kad būtų galima gargaliuoti, skalaujama 3 minutes, po to gargaliuojama ir išspjaunama. Tai paprasta atjauninanti praktika, kuri, atliekama reguliariai, atnaujina jausmus, suteikia protui aiškumo, suteikia gaivos pojūtį. Šios abi technikos padeda nuo blogo burnos kvapo, sausos veido odos, chroniško nuobodulio, išsekimo, anorekcijos, skonio praradimo, pablogėjusio regėjimo ar skaudančios gerklės ir visų kapha disbalanso sukeltų negalavimų.
Skalauti galima bet kokiu aliejumi – saulėgrąžų ar sezamo. Juodųjų sezamų aliejus laikomas pačiu geriausiu. Galima naudoti ir tirštesnius aliejus, pavyzdžiui, kokoso, prieš tai jį šiek tiek pašildžius, taip pat galima aliejus maišyti. Po skalavimo aliejumi, jei nepatinka skonis, galima burną praskalauti vandeniu su druska.
4. Dantenų masažas
Dantenų masažas yra burnos skalavimo aliejumi sudėtinė dalis. Ajurvedoje minimas aliejaus įtrinimas į dantenas. Dažniausiai rekomenduojamas gvazdikėlių, indinio nimbamedžio aliejus. Galima patepti pirštą aliejumi ir įtrinti aliejų į dantenas. Taip pat labai populiarūs augaliniai dantų milteliai, kurie teigiamai veikia dantenas ar specialūs dantenų geliai.
5. Papildomas burnos skalavimas tarp valgių
Jei negalite po valgio ar užkandžiavimų išsivalyti dantų, būtina dantis praskalauti. Skalauti galima paprastu vandeniu, vandeniu su druska arba specialiais ajurvediniais burnos skalikliais (Ayurdent, Auromere). Toks skalavimas stabdo amos susidarymą.
6. Vaistažoliniai maisto papildai
Vienas pagrindinių augalų ajurvedoje – amla, arba indiškasis lapainis. Jis yra jaunystės augalas, skaitinantis organų atsinaujinimą. Taip pat rekomenduojamos gudobelės ir mėlynės, stabilizuojančios kolageną ir stiprinančios dantenų audinį. Ajurvedoje dantys laikomi Asthi dathu, arba kaulų audinių dalimi, todėl tinka visos priemonės, stiprinančios kaulus, pavyzdžiui, liucernos, dilgėlių lapai, asiūklis, cinamono žievė saldymedžio ir ciberžolės šaknys. Vėlgi, žoles reikėtų derinti prie savo kūno sandaros ir vyraujančių došų. Pavyzdžiui, bazilikas lanasuoja Kapha ir Vata, didina Pitta (veikia šildančiai), gvazdikėliai balansuoja Vata ir Kapha, veikia vėsinančiai, o nimbamedis mažina Kapha ir Vata, nors veikia irgi vėsinančiai.
Svarbų vaidmenį ajurvedos medicinoje vaidina vaistažolių mišiniai. Pavyzdžiui, nedaug dantų pastų sudėtyje turi Triphala vastažolių formulę. Triphala, ajurvedinės medicinos kertinis akmuo, yra ajurvedinė vaistažolinė rasayanos formulė, sudaryta lygiomis dalimis iš trijų augalų be sėklų: Amalaki (Emblica officinalis – indiškojo lapainio), Bibhitaki (Terminalia bellirica – karpotojo viršūklio) ir Haritaki (Terminalia chebula – plaukuotojo viršūklio). Žodis triphala reiškia „trys vaisiai”, ir kiekvienas iš tų augalų vaisių atstovauja skirtingoms došoms. Šis mišinys yra kai kurių ajurvedinių dantų pastų sudėtyje, pavyzdžiui Auyrdent klasikinėje ir švelnioje dantų pastose. Triphala ajurvedoje laikoma organizmo valytoja, teigiama, kad ji padeda dantims ir dantenoms likti švariems, šalina toksinus, greitina ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Triphala formule pagrįsta ir Ayurdent burnos skalavimo miltelių sudėtis.
Ajurvedinės dantų pastos pasižymi ir dideliu skaičiumi vaistažolių. Jei Europoje pagamintų natūralių ar įprastų dantų pastų sudėtyje būna viena ar kelios vaistažolės (paprastai mėtų, pipirmėčių, šalavijų, medetkų, ramunėlių, pankolių, arbatmedžių, žaliosios arbatos ar kitų . augalų eterinių aliejų ar ekstraktų pavidalu), tai ajurvedinėse dantų pastose, remiantis ajurvedos principais galima rasti iki 24 augalinių ekstraktų mišinius. Pavyzdžiui, dantų pastoje ViccoVarjadanti yra derinama 20 skirtingų vaistažolių, o dantų pastoje Apeiron Auromere – net dvidešimt keturios skirtingos vaistažolės. Dabur dantų pastos pasižymi didele gvazdikėlių, nimbamedžio, bazilikų koncentracija. Dantų pastos su nimbamedžiu yra vienos populiariausios Lietuvoje (Dabur Neem, Ayucare Neem, Sanjivani Neem).
Kiek efektyvūs ajurvedos principai medicinoje? Dauguma ajurvedos šalininkų pabrėžia profilaktinį ajurvedos poveikį. Todėl rekomenduojame išbandyti šiuos dantų priežiūros patarimus ir džiaugtis geresne burnos priežiūra.
Straipsnį parengė www.dantupastos.lt
