Pirmuosius mokslinius darbus, susijusius su alginatų ekstrakcija iš rudųjų jūros dumblių, XIX a. pabaigoje pateikė chemikas E. C. Stanfordas. Jis nustatė, kad alginatai pasižymi savybėmis sulaikyti tirštus skysčius ir sudaryti gelio konsistencijos masę. Rudųjų dumblių ląstelių sienelės turi algino, kuris susideda iš algino rūgšties ir jos druskų. Algino rūgštis – tai polisacharidas, susidedantis iš dviejų skirtingų monomerų: D-manurono ir L-gulurono rūgščių [1]
Alginatinio tvarsčio savybės priklauso nuo santykio tarp šių rūgščių, nuo natrio ir kalio jonų proporcijos ir nuo tvarsčio gamybos metodo. Alginatiniai gali būti tvarsčiai arba tamponavimo juostelės, įvairaus tvirtumo, karpomi arba plėšomi. Jie švelniai dedami ant žaizdos, išbrinksta per 2–4 dienas, priklausomai nuo skysčių kiekio. Atiduodant Ca²+ jonus ir sugeriant Na+ jonus, esančius pvz., kraujyje ar žaizdos sekrete, susidaro gelio pavidalo Ca²+ alginatas, kuris dėl gelinės struktūros neprilimpa prie žaizdos. Alginatai pasižymi vidutinėmis hemostatinėmis savybėmis [2].
Alginatiniai tvarsčiai indikuotini sekretuojančioms, plėštinėms, lėtai gyjančioms žaizdoms. Kadangi alginatai pasižymi stipriomis hidrofilinėmis savybėmis, esant greitai išdžiūvimo rizikai, prieš naudojimą alginatą galima sudrėkinti fiziologiniu NaCl arba Ringerio tirpalu. Tokiu atveju eksudato absorbcijos pajėgumas labai sumažėja.
Sorbalgon – puraus tekstilinio kalcio alginato pluošto tvarstis, kuriame yra didesnis kiekis manurono rūgšties, todėl jis yra labai švelnus, lankstus, greičiau sugeria žaizdos sekretą.
Sausas kalcio alginato pluoštas, uždėtas ant žaizdos, pradeda sugerti eksudatą. Kalcio jonai pamažu pasikeičia su kraujyje ar žaizdos sekrete esančiais natrio jonais. Pluoštas absorbuoja didelį kiekį sekreto, brinksta ir, esant natrio jonams, pavirsta drėgna gelio mase, kuri pripildo žaizdą ir saugiai ją padengia.
1 pav. Sorbalgon tvarstis, dedamas į žaizdą
Sorbalgon tvarstis ant žaizdos dedamas sausas (nesudrėkintas). Jis idealiai tinka plėštinėms ir gilioms žaizdoms valyti ir granuliacinio audinio formavimosi skatinimui, nes labai gerai prisitaiko prie žaizdos paviršiaus (1 pav.). Kaip minėta, Sorbalgon pluoštas, absorbuodamas eksudatą, plečiasi ir pavirsta gelio mase, kuri užpildo žaizdą (2 pav.). Šis pasikeitimas pastebimas pasikeitus tvarsčio konsistencijai ir spalvai.
2 pav. Sorbalgon užpildo žaizdą
Dėl glaudaus kontakto su žaizdos paviršiumi Sorbalgon absorbuoja bakterijas iš giliausių žaizdos kampelių ir saugiai sulaiko gelio struktūroje. Tai veiksmingai sumažina bakterijų kiekį žaizdoje ir padeda išvengti pakartotinio užkrato (3 pav.).
3 pav. Bakterijos saugiai sulaikomos gelio masėje Sorbalgon tvarstis pasižymi labai dideliu sugėrimu: sugeria 14 kartų daugiau už savo svorį. Be to, jis skiriasi sugėrimo galimybėmis nuo tekstilinių audinių. Naudojant marlinius tvarsčius daugiausiai sekreto sugeriama tarp skaidulų, o kalcio alginatas žaizdos sekretą sugeria į skaidulų vidų. Bakterijos, žuvusių ląstelių liekanos dėl skaidulų išburkimo saugiai sulaikomos gelio masėje. Buvo pastebėta, kad tokiu būdu sumažinamas ir nemalonus kvapas [3]. Žaizdos greitai išvalomos, todėl Sorbalgon rekomenduojamas gydant lėtines ir infekuotas žaizdas.
Sorbalgon sugebėjimas virsti gelio mase sukuria drėgną aplinką, kuri neleidžia žaizdai išdžiūti. Žaizdai gyti sudaromas tinkamas mikroklimatas, dėl kurio skatinamas granuliacinio audinio formavimasis ir epitelizacija bei palaikomas žaizdos elastingumas, kad kosmetiškai gražiai užgytų žaizda. Kadangi Sorbalgon tvarstis transformuojasi į gelį, jis neprilimpa prie žaizdos. Keičiant tvarstį, nepažeidžiamas nei granuliacinis audinys, nei naujai susiformavęs epitelis, žaizda netraumuojama.
INDIKACIJOS
Tvarstis Sorbalgon gali būti naudojamas įvairių žaizdų gydymui: plokščioms ir ypač gilioms, plėštinėms; ūminėms ir lėtinėms, infekuotoms; ypač rekomenduojamas kraujuojančioms ir sekretuojančioms žaizdoms.
Tvarstis Sorbalgon dažniausiai naudojamas:
- paviršinėms žaizdoms;
- lėtinėms žaizdoms: trofinėms opoms, praguloms, diabetinei pėdai;
- II laipsnio nudegimams, kai pažeista derma. Galima naudoti esant nedideliems lokaliems III laipsnio nudegimams po atitinkamo žaizdos sutvarkymo, pvz., nekrozės pašalinimo. Tvarstis prisideda prie gero žaizdos paviršiaus valymo ir kondicionavimo;
- abscesams, furunkulams, karbunkulams, trauminėms žaizdoms, po auglių pašalinimo, žaizdoms, esančioms matomose kūno vietose. Be to, Sorbalgon tvarstis naudojamas, kai pageidaujamas kosmetinis randas. Dėl jo lankstumo ir sugebėjimo prisitaikyti prie žaizdos, jis idealiai tinka naudoti skausmingose, jautriose kūno vietose (pvz., po nagų pašalinimo ar fimozės operacijos).
Tvarsčio naudojimas
Paprastai Sorbalgon tvarsčiai naudojami sausi. Esant gilioms ir plėštinėms žaizdoms, jie gali būti naudojami žaizdai tamponuoti. Sorbalgon tvarstis priglaudžiamas prie žaizdos ar įdedamas į jos ertmę.
Kaip naudoti:
- Labai švelniai ir minkštai pridėkite Sorbalgon tvarstį prie žaizdos dugno.
- Įsitikinkite, kad tvarstis liečiasi su žaizdos dugnu.
- Esant nepakankamai eksudacijai, prieš uždėdami Sorbalgon tvarstį ant žaizdos, sudrėkinkite jį Ringerio tirpalu ar fiziologiniu tirpalu.Uždėkite ir užfiksuokite tinkamu (pagal žaizdos lokalizaciją) pleistru ar fiksavimo medžiaga. Atsižvelgiant į žaizdos būklę, Sorbalgon tvarstį galima padengti pusiau laidžiais tvarsčiais, pvz., Hydrocoll (hidrokoloidinis tvarstis) ar savaime prilimpančiu permatomu tvarsčiu-plėvele Hydrofilm (jei žaizda neinfekuota). Sorbalgon tvarstį nebūtina papildomai uždengti, jei jis yra sunkiai fiksuojamose vietose, pvz., veido srityje.
Sorbalgon tvarsčio keitimo dažnis priklauso nuo žaizdos sekrecijos. Esant žaizdos valymosi fazei, atsižvelgiant į eksudacijos intensyvumą, tvarstis gali būti keičiamas 1–2 kartus per dieną. Vėliau, formuojantis granuliacijoms, tvarstis gali būti keičiamas vieną kartą kas 2–3 dienas. - Pincetu išimkite tvarstį. Jei pluošto likučių liko žaizdoje, tai nesukelia jokio pavojaus, nes tvarsčio liekanos ištirpsta žaizdos sekrete. Gelį galima ir išplauti naudojant fiziologinį (0,9 %) ar Ringerio tirpalą.
Parengta pagal PAUL HARTMANN AG „Moderne Wundauflagen“.
Šaltiniai:
- S. Becker Moderne Verbandstoffsysteme, Krankenhauspharmazie, 1998.
- Dr. med. Thomas Horn. Übersicht und Klassifikation lokaler Wundauflagen, 2010.
- WundForum 3/2002, Materialkunde, Teil I: Calciumalginate – Verbandstoff aus dem Meer.
