Vienos pirmųjų į savo parduotuves visoje Lietuvoje šunis pagalbininkus apmokyti įsileidusios mažmeninės prekybos lyderės „Maximos“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas dalijasi, kad sutikę šunį su liemene aplinkiniai ne visada žino, kaip tinkamai reaguoti. Vieni gyvūną nori paglostyti ar kalbinti, kiti siūlosi pagalbos ar traukiasi iš kelio. Šunys pagalbininkai nėra eiliniai keturkojai – būdami viešose vietose jie dirba ir padeda žmogui su negalia, todėl pastebėjus svarbiausia tokius šunis atpažinti ir netrukdyti jų darbui.
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas dalijasi, kad šunys pagalbininkai išmoktų saugiai veikti realioje aplinkoje, jiems itin svarbi dresūra viešose erdvėse.
Būtent todėl prekybos tinklas „Maxima“ buvo vienas pirmųjų šalyje sureagavusių į nevyriausybinės organizacijos „Šunys asistentai“ išplatintą laišką su prašymu užtikrinti, kad darbuotojai būtų apmokyti ir žinotų apie šunims pagalbininkams, taikomas lankymosi viešose vietose išimtis ir mokėtų tinkamai su jais elgtis.
„Siekiame užtikrinti saugią bei malonią apsipirkimo patirtį visiems mūsų klientams. Kad tuo galėtų būti ramūs „Maximos“ parduotuvėse apsipirkinėjantys žmonės su negalia, vedami šunų pagalbininkų, suprantame, kad visiems svarbiausia – aiškumas. Todėl savo kolegas, apsaugos darbuotojus nuolat mokome kaip atpažinti šunis pagalbininkus, suprasti jų žymėjimą ir žinoti, kaip ir kada galime padėti klientams su negalia, kad jų apsilankymas mūsų parduotuvėse būtų kuo patogesnis ir sklandesnis“, – sako R. Masalskas.
Jis priduria, kad nuo praėjusių metų šunys pagalbininkai ne tik įsileidžiami į visas „Maximos“ parduotuves, bet ir periodiškai yra jose dresuojami, kad triukšmas ir žmonių srautai ateityje netaptų kliūtimi nei žmogui su negalia, nei jam padedančiam šuniui.
Dėmesys šuniui pagalbininkui tinkamas tik šeimininkui leidus
VšĮ Tarnybinės šunininkystės klubo vadovas, kinologas Vaidotas Glodenis dalijasi, kad dirbantį šunį pagalbininką padeda atpažinti specialūs skiriamieji ženklai ant jų dėvimos liemenės. Pavyzdžiui, „vedlys“, „dirbu“, „neliesti“ ar panašiai.
„Kartais šunys pagalbininkai būna ir su specialiomis petnešomis su rankena, o retkarčiais tokias rankenas turi ir šunys asistentai, kurie žmogui padeda išlaikyti kūno pusiausvyrą“, – sako V. Glodenis.
Kinologas akcentuoja, kad dažniausiai aplinkiniai klaidingai supranta, kad su tokiu šunimi galima eiti į kontaktą. Pasak jo, aplinkiniai neturėtų mėginti bendrauti su šunimi ar bandyti nukreipti šuns dėmesį nuo jo lydimo asmens.
„Pagrindinėmis klaidomis dažniausiai įvardijame šuns kalbinimą ar mėginimą jį pamaitinti, paglostyti. Viena dažniausių klaidų susijusi ir su vaikų nepriežiūra – tėvai neretai savo atžaloms leidžia su tokiais šunimis elgtis taip, kaip jie nori. Kartais taip nutinka ir dėl tėvų žinių stokos, kaip su šiais šunimis derama elgtis. Pavyzdžiui, esame turėję atvejį, kai mama dar nevaikštantį kūdikį tiesiog pasodino ant šuns pagalbininko. Gerai, kad šuo buvo išmokytas tinkamai elgtis, bet toks dėmesys juos dirgina ir trukdo dirbti“, – pasakoja V. Glodenis.
Jis primena, kad tinkamu aplinkiniu elgesiu laikoma tai, kai šie duoda kelią ir nesiūlo pagalbos, jei asmuo, lydimas šuns pagalbininko, jos neprašo. „Jei matote su šunimi pagalbininku einantį žmogų, prisiminkite, kad dėmesį geriausia rodyti tada, kai pats asmuo paprašo pagalbos ar duoda leidimą paglostyti augintinį“, – pabrėžia V. Glodenis.
Daugiau teisių asmenims su šunimis pagalbininkais
Organizacijos „Šunys asistentai“ vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Irina Liubertė primena, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalios Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo atnaujinimai, kurie tiksliau apibrėš šuns pagalbininko sąvoką ir teisę juo naudotis.
„Asmuo su negalia, lydimas šuns pagalbininko, turės aiškiai įtvirtintą teisę lankytis visose viešosiose erdvėse ir naudotis visų rūšių transportu. Skirtingai nei anksčiau, bus vienareikšmiškai apibrėžta, kad su šunimi pagalbininku galima naudotis ne tik viešuoju transportu, bet ir pavėžėjų bei taksi paslaugomis“, – sako I. Liubertė.
Organizacijos vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šunys pagalbininkai dažnai siejami tik su vedliais, nors jų paskirtis yra gerokai platesnė. „Pagal mūsų organizacijos atliktą reprezentatyvią apklausą Lietuvoje šunys pagalbininkai dažniausiai žinomi kaip regos negalią turinčių asmenų palydovai – šunys vedliai. Tačiau jau daugiau kaip 50 metų visame pasaulyje šunys ruošiami padėti žmonėms, turintiems skirtingų negalių, o ir Lietuvoje šunų pagalbininkų įvairovė nuosekliai didėja“, – sako ji.
Kaip teigia I. Liubertė, šunys pagalbininkai padeda ne tik žmonėms, turintiems regos, klausos ar judėjimo negalią, bet ir tais atvejais, kai negalia ar sveikatos būklė iš pirmo žvilgsnio nėra matoma. Pavyzdžiui, sergant diabetu ar epilepsija šuo gali iš anksto perspėti apie pavojingus savijautos pokyčius, o turint autizmo spektro sutrikimą – padėti saugiau išeiti iš per triukšmingos ar per daug stimuliuojančios aplinkos.
„Nauji įstatymo pakeitimai sumažins kliūtis šunų pagalbininkų dresūros mokykloms, kurios iki šiol dažnai būdavo priverstos ieškoti tik augintiniams draugiškų erdvių. Tai ypač svarbu todėl, kad šunų pagalbininkų rengimas turi vykti realioje aplinkoje. Pavyzdžiui, parduotuvėse ar kavinėse, kur šunys vėliau lydės savo šeimininkus“, – aiškina I. Liubertė.
