Anglis Kishu Binchotan žinoma jau nuo VIII amžiaus. Ji gaunama iš liaukinio ąžuolo (Quercus glandulifera). Šis medis auga kalnuotuose Japonijos regionuose. Anglies pavadinimas Binčotan (Binchotan) kilo iš meistro Bitchū-ya Chōzaemon vardo, kuris ją ir išgarsino. Tačiau pirmą kartą prieš 1200 metų šią anglį pagamino japonų vienuolis mokslininkas Kukai, gyvenęs Edo laikotarpiu. Nors šaltinių teigimu, dalinio medienos degimo su mažu kiekiu deguonies technologija buvo žinoma ir plačiai naudojama jau tūkstančius metų ir siekia Džiomon periodą.
Šiuolaikinio Čado (jap. arbatos kelias) periodo pradžioje anglis Kishu Binčotan tapo ypač svarbi ruošiant arbatą. Japonų arbatos ceremonijos menas užima ypatingą vietą japonų kultūroje. Atkeliavęs iš Kinijos, Japonijoje jis įgauna dzenui būdingų savybių ir svarbą, beje, kaip ir bet kuri kita japonų meno kryptis. Bet pratęskime kalbą apie anglį… Degdama anglis Binčotan neišskiria dūmų, dega ramiai, vienoda liepsna, kuo ir patraukė anuomet arbatos ceremonijos meistrų dėmesį.
Šiandien visas pasaulis žavisi japonų technologiniais sprendimais, ir anglies paruošimo technologija užima ne paskutinę vietą. Japonai gamina dviejų rūšių anglį: KURO-Zumi (juodąją) ir Siro-Zumi (baltąją). Binčotan – baltoji anglis. Pastaroji gaminama taikant specialią technologiją: iš pradžių ji degama žemesnėje temperatūroje, kuri vėliau didinama iki 1000 °C. Po to anglis išimama iš ugnies ir padengiama specialiu smėlio, dirvožemio ir medžio pelenų mišiniu — taip ji vėsinama. Nuo mišinio anglies paviršius įgauna baltą atspalvį, kuris ir lėmė anglies pavadinimą. Naudojant japonų gamybos technologiją, baltoji anglis gali būti gaminama iš kietmedžio, pavyzdžiui, iš geležinio ąžuolo arba akmeninio ąžuolo.
Baltoji anglis yra labai patvari. Jeigu paimtume dvi anglies lazdeles ir stuktelėtume vieną į kitą, išgirstume subtilų melodingą garsą, tarsi jos būtų metalinės. Dėl šių savybių – patvarumo ir melodingumo — iš baltosios anglies gaminami muzikos instrumentai, labai panašūs į ksilofoną. Iš anglies lazdelių daromi ir „oro varpeliai”, kitaip dar vadinami „vėjeliais”. Anglis Kishu taip pat yra puikus elektros laidininkas, nes joje gausu įvairių mineralų, kurių ji prisisiurbia per savo gyvenimą kaip medis.
Tačiau geriausia šios anglies savybė, už kurią ji pelnytai vertinama visame pasaulyje, – puikus sorbentas. Anglis geba absorbuoti kenksmingas medžiagas, tirpstančias įvairiausiose terpėse.
Visiems medžiams būdinga akyta struktūra, kuri būtina absorbuojant maistines medžiagas iš dirvožemio. Bene labiausiai korėtas yra konaro ąžuolas. Viename kubiniame centimetre anglies Binčotan yra milijardai porų, kurias sudėjus vieną greta kitos, bendras plotas užimtų pusę futbolo aikštės.
Ši anglis sugeria drėgmę iš oro ir išskiria ją, kai tik oras tampa sausas. Be to, ji puikiai šalina kvapus, todėl gali būti naudojama vonios kambariuose, šaldytuvuose ir batų dėžėse. Taigi, visi kiti dezodorantai tiesiog nereikalingi. Beje, anglis pravers ir automobilyje, kai norima pašalinti salone susikaupusią drėgmę. Dar viena labai svarbi anglies savybė – gebėjimas absorbuoti dujas, pavyzdžiui, etileno ir amoniako, todėl ji nepakeičiama saugojant vaisius ir daržoves.
Bet didžiausias anglies nuopelnas – galėjimas sugerti kenksmingas medžiagas iš pačių įvairiausių terpių. Anglies porose ir ertmėse tarpsta daugybė žmonėms nekenksmingų mikroorganizmų, kurie neutralizuoja nuodingąsias medžiagas. Norėdami išvalyti vandenį, įmeskite į jį anglies gabalėlį – pašalinsite chlorą ir trihalometaną, kuris susidaro iš natūralių organinių medžiagų chloruojant vandenį.
Valydama vandenį anglis kartu išlaisvina „geruosius mineralus”, kaip antai kalcį, geležį, magnį ir kitus. Taigi vienu metu vanduo ir išvalomas, ir prisotinamas mineralų. Tokį vandenį sveika gerti, jis tinka ir maistui ruošti, ir maudytis. Žmogaus kūnas gali absorbuoti infraraudonuosius spindulius kaip ir elektromagnetines bangas, kurių ilgis nuo 4 iki 50 mikronų. Anglis Binčotan skleidžia infraraudonuosius spindulius 4-14 mikronų diapazonu, todėl organizmas gali juos visiškai sugerti. Kai žmogaus organizmas veikiamas infraraudonųjų spindulių sušyla saulėje, jo kraujotaka suaktyvėja. Dėl šios priežasties daugelyje Japonijos parduotuvių prekiaujama auskarais su anglies Binčotan gabaliukais.
Neigiamo krūvio vandenilio jonai egzistuoja švarioje aplinkoje ir suyra užterštoje terpėje. Jie sveikatina žmogaus organizmą ir teigiamai veikia smegenų darbą. Atlikus išsamius lyginamuosius tyrimus paaiškėjo, jog Japonijoje Fudzijamos kalnuose žaliuojančius arbatos laukus gaubia oras, kurio viename kubiniame centimetre yra apie 6000 neigiamų vandenilio jonų. Palyginkite: Tokijo keliuose piko valandomis viename kubiniame centimetre oro – tik 120, o biuruose esančiame ore – vos kelios dešimtys neigiamų vandenilio jonų arba nei vieno.
Anglis Binčotan generuoja neigiamo krūvio vandenilio jonus, kurie neutralizuoja žalingus laisvuosius radikalus. Mes rekomenduojame turėti anglies lazdelę namuose ir biure, arba pasidėti ją greta savo lovos ir mėgautis giliu, ramiu miegu.
Anglis plačiai naudojama augalams veisti. Pelenai arba maži smulkūs anglies Binčotan gabaliukai, įterpti į dirvą, skatina aeracijos procesą, dirva gausiai prisotinama oro. Tai ypač palankios sąlygos mikroorganizmams, todėl jie tampa aktyvesni. Kai dirvožemis prisotintas, augalai atsidėkoja sparčiau augdami ir gausiau žydėdami. Anglis Binčotan labai dekoratyvi, ji gali papuošti namus, tapti originaliu interjero akcentu ir kartu atlikti kelias papildomas funkcijas: gaivinimo, džiovinimo ir oro valymo.
