Eurovaistinė

Puola virusai ir peršalimas? Vaistininkė įspėja – metas stiprinti žarnyno sveikatą

Puola virusai ir peršalimas? Vaistininkė įspėja – metas stiprinti žarnyno sveikatą

Išgirdus žodį „bakterijos“ ko gero dažnas pagalvoja apie organizmui žalingus mikroorganizmus, kurie sukelia ligas ar infekcijas. Tačiau ne visos bakterijos yra blogos, atvirkščiai – kai mūsų organizme ima trūkti gerųjų bakterijų, gali susilpnėti imunitetas ir dažniau pulti peršalimo ligos. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pataria, kaip atpažinti gerųjų bakterijų trūkumą organizme ir kaip padėti savo […]

Šiuolaikinės medicinos galimybės – neribotos: 4D echoskopija leidžia pamatyti spalvotą vaikelio pilve atvaizdą

Šiuolaikinės medicinos galimybės – neribotos: 4D echoskopija leidžia pamatyti spalvotą vaikelio pilve atvaizdą

Šiuolaikinė medicina taip pažengusi, kad naujos kartos echoskopu galima ne tik išsitirti ginekologinę sveikatą, bet ir gauti pirmąją laukiamo vaikelio nuotrauką – pamatyti gana ryškų ir spalvotą vaikelio pilve atvaizdą. Apie tai ir kodėl kiekvienai moteriai būtina reguliariai tikrintis ginekologinę sveikatą echoskopu, taip pat kokių problemų pasitaiko dažniausiai, pasakoja Kaune įsikūrusios klinikos „Biofirst“ gydytojos akušerės ginekologės […]

Psichologė apie emocinės būsenos svarbą onkologiniams ligoniams: sveikimas prasideda nuo tikėjimo

Psichologė apie emocinės būsenos svarbą onkologiniams ligoniams: sveikimas prasideda nuo tikėjimo

Psichologų teigimu, vis dar nepakankamai suvokiama, kokia svarbi psichologinė paciento būsena onkologinių ligų gydymo procese. Gerus gydymo rezultatus lemia tikėjimas ir optimizmas, suteikiantys noro gyventi bei imtis visų reikalingų priemonių norint išgyti. Pasak psichologės Rositos Pipirienės, kai žmogus serga rimta onkologine liga, neįmanoma iššaukti vien teigiamų emocijų, mat tai būtų neadekvatu. Tačiau tikėjimo nuostata yra […]

Gera žinia: palengvintos sąlygos skirti skausmo pompas

Gera žinia: palengvintos sąlygos skirti skausmo pompas

Nuo šiol nepakeliamą skausmą kenčiantiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kur kas lengviau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti infuzines pompas ir naudotis jomis namuose. Naujoji pompų skyrimo tvarka jau įsigaliojo, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Pagal anksčiau galiojusią tvarką infuzines (vadinamąsias – skausmo) pompas sergančiųjų onkologinėmis ligomis sveikatos priežiūrai namuose […]

Augant psichologinių paslaugų poreikiui – daugiau galimybių pasirūpinti savimi

Augant psichologinių paslaugų poreikiui – daugiau galimybių pasirūpinti savimi

Spalio 10-ąją minėjome Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ji priminė, kad pasaulinė gyventojų psichologinė būklė vis prastėja. Lietuvos gyventojų statistika taip pat nedžiugina – paskutinės 2019 m. Lietuvos statistikos departamento vykdytos apklausos rezultatai atskleidė, kad net 18 proc. gyventojų dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. Sparčiai augant psichikos sveikatos paslaugų poreikiui, Lietuvoje suteikiama vis daugiau […]

Kvietimas sveikatos priežiūros specialistams dalyvauti apklausoje apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą

Kvietimas sveikatos priežiūros specialistams dalyvauti apklausoje apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą

Siekdama racionaliai peržiūrėti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo mechanizmą, Sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus sveikatos priežiūros specialistus dalyvauti apklausoje, kuria siekiama sužinoti respondentų nuomonę apie esamą kvalifikacijos tobulinimo tvarką, kokybę, finansavimą bei profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų poreikius.  Gautieji atsakymai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų tobulinimo modelio kūrimo, kuris […]

Šaltojo sezono palydovai rota ir noro virusai: kaip gydytis?

Šaltojo sezono palydovai rota ir noro virusai: kaip gydytis?

Rota ir noro virusinės infekcijos ypač gerai pažįstamos mažų vaikų turintiems tėvams, tačiau jomis užsikrėsti gali ir suaugę. Kaip išvengti nemalonius simptomus – viduriavimą ir vėmimą – sukeliančių ligų ir ką daryti susirgus, pasakoja „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė. Rota ir noro virusinės infekcijos pasireiškia panašiais simptomais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu, pacientus gali kamuoti […]

Rudenį smarkiai padaugėjo ieškančių emocinės pagalbos

Rudenį smarkiai padaugėjo ieškančių emocinės pagalbos

Po vasaros atokvėpio rudenį daugiau žmonių ėmė rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Pirmąjį rudens mėnesį besikreipiančių emocinės pagalbos buvo 53 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.  Tai rodo sveikatos paslaugų platformos manodaktaras.lt duomenys. Daugiausiai žmonės kreipėsi dėl nerimo, depresijos, priklausomybių, konsultavosi kitais emocinės sveikatos klausimais. Vienas kitą sekę traumuojantys įvykiai Lietuvos […]

Insulinas – gyvybes gelbstintis išradimas cukrinio diabeto gydyme

Insulinas – gyvybes gelbstintis išradimas cukrinio diabeto gydyme

Prieš 100 metų išrastas insulinas padėjo pamatus cukrinio diabeto gydyme ir suteikė viltį gyventi visavertį gyvenimą pacientams, sergantiems šia liga. Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovė prof. Rasa Verkauskienė pastebi, kad šio medikamento išradimas – svarbus mokslo laimėjimas, padedantis išsaugoti gyvybes. „Iki insulino išradimo 1 tipo cukrinis diabetas buvo mirtina liga. Insulinas pradėjo gelbėti gyvybes“, – […]

Jausmų paletė – kas padeda rūpintis emocijų „higiena“?

Jausmų paletė – kas padeda rūpintis emocijų „higiena“?

Spalio 10-ąją kasmet minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Emocinė gerovė mokyklose, darbe, santykiuose dominuoja pastarųjų metų temų top‘uose. „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ jau 12 metų kaupia humoro, klounados žinias ir taiko jas dirbdami su skirtingas emocijas išgyvenančiomis auditorijomis. Kokie metodai padeda gerinti emocinę sveikatą krizinėse situacijose? Nuo ekstremalaus šoko į lėtinį nuovargį  Gydytojai klounai pradėjo […]

Spalio 10 d. – Pasaulinės psichikos sveikatos diena – 10 žingsnių geresnės savijautos link

Spalio 10 d. – Pasaulinės psichikos sveikatos diena – 10 žingsnių geresnės savijautos link

Psichikos sveikata – gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.  Mums, Higienos instituto Psichikos sveikatos centrui, rūpi, kad kuo daugiau žmonių galėtų tinkamai pasirūpinti psichikos sveikata, iškilus poreikiui, kreiptis į specialistus, galinčius padėti. Norime paskatinti, kad būtų skiriama daugiau dėmesio savo savijautai ir imtis paprastų […]

Psichologė A. Mockuvienė apie vaikystės traumas: už smurtą visuomet atsakingas tik agresorius

Psichologė A. Mockuvienė apie vaikystės traumas: už smurtą visuomet atsakingas tik agresorius

Išgirdus žodį „trauma“, pirmiausia kyla mintis apie fizinį sužalojimą, tačiau kartais emocinis, psichologinis smurtas gali būti dar skaudesnis. Pasak „Depresijos įveikimo centro“ psichologės A. Mockuvienės, nors neigiamas emocines patirtis mūsų visuomenėje linkstama nurašyti kaip mažiau svarbias, jų patyrimas vaikystėje gali turėti skaudžius padarinius suaugus – lemti įvairius psichikos bei kūno negalavimus, taip pat ir depresiją. […]

Produktyvi darbo erdvė – kelias į sėkmę: 3 patarimai

Produktyvi darbo erdvė – kelias į sėkmę: 3 patarimai

Gyvenimo tempams greitėjant, laikas užima vis svarbesnę vietą žmogaus gyvenime. Tik dirbant operatyviai, spėjame atlikti visas darbo užduotis ir mėgautis ramiais vakarais su šeima ar draugais. Tačiau tai pavyksta tikrai ne visada. Neproduktyvios dienos pasitaiko kiekvienam ir dažnu atveju priežastis slypi priešais – neproduktyviai įrengta darbo vieta. Dalijamės patarimais, kaip susikurti erdvę, kurioje darbas būtų […]

Kaip padėti savo psichikai neramiais laikais? Trys gydytojos patarimai

Ką patarti žmogui, jaučiančiam, kad pastarasis laikas su visais vykstančiais procesais, bauginančios informacijos srautais, nežinia dėl ateities, net pačios artimiausios – kaip išgyventi žiemą, jį gniuždo, kelia nuolatinį nerimą? Ar įtampa, ilgalaikis stresas gali sukelti psichikos sutrikimų? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadove, gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene. – Kaip, kalbant apie psichikos sveikatą, apibūdintumėt šiandieninę mūsų visuomenės situaciją? – Ko gero, turiu dvi žinias: vieną geresnę, kitą prastesnę. Pradėsiu nuo gerosios. Gana daug metų stebiu, kaip visuomenė priima pačią psichikos ligos koncepciją, koks pokytis įvykęs kalbant apie aktyvias pagalbos sau paieškas, drąsą, nesigėdijimą kreiptis į gydymo įstaigą, psichikos sveikatos specialistą. Taigi, vertinant šį pokytį, galiu pasakyti, kad visuomenė padarė didelę pažangą. Žmonės dabar žymiai laisviau kalba apie psichikos sveikatą ir nesveikatą ir kur kas aktyviau, drąsiau kreipiasi pagalbos. Tai labai pozityvus, sveikintinas žingsnis pirmyn. Prastesnė žinia ta, kad gyvename psichikos gerovei nepalankiu metu. Dveji epidemijos metai tikrai paliko įspaudą mūsų visuomenės psichikos sveikatoje. COVID-19 epidemiją pakeitė mūsų pašonėje prasidėjęs karas, kuris, viena vertus, kelia nuolatinį nesaugumo jausmą, nes ta grėsmė yra labai artima, kita vertus, mes labai atjaučiame tuos žmones, kuriuos karas paveikė tiesiogiai, fiziškai, nepaprastai skaudžiai. Ta kančia negali mūsų neveikti. Ir dar greta viso to turime energetinę krizę, didžiulę infliaciją, užsidarančius verslus, prarandamus darbus, nežinią, susirūpinimą dėl savo ateities. Tokiame fone reikėtų suvokti, kad mūsų visuomenės psichikos sveikata nėra ir negali būti tokia gera, kokios norėtųsi. – Ar fiksuojate išaugusius pacientų srautus? – Pacientų srautai yra dideli, nemažai yra atvykstančių ir į ambulatorinės psichikos sveikatos grandį, daug žmonių kreipiasi į psichologus, nemažai ieško pagalbos privačiuose centruose. Kartais girdžiu iš pacientų, kad eilėje, norint gauti psichoterapinę pagalbą, net privačiame sektoriuje tenka laukti po kelis mėnesius. Tas išaugęs poreikis rodo, kad visuomenės psichikos sveikata nėra pavyzdinė. – Jei mūsų visuomenės psichikos sveikatai dabar rašytumėte pažymį, koks jis būtų? – Aš šią dešimtbalę pažymių sistemą naudoju dirbdama su pacientais. Sakau, na, jeigu jums reikėtų pažymiu įvertinti savijautą per pastarąsias septynias dienas, kokį pažymį sau parašytumėte? Turiu tokią vertinimo sistemą: 10 –„ ūmi meilė“ arba hipomanija, 9 – „didžiulė sėkmė“, 8 – „gyvenimo norma“. Jeigu taip pažiūrėjus į visuomenės dvasinę sveikatą, aštuntukas būtų gyvenimiška norma, kai gali būti ir blogų, ir gerų dalykų, tai šiuo metu... Dabar galvoju, koks pažymys galėtų būti. Turbūt koks šešetas? – Ką patartumėte žmogui, kuris jaučia, kad šis laikas su visais vykstančiais procesais, bauginančios informacijos srautais, nežinia dėl ateities, net pačios artimiausios – kaip išgyventi žiemą, jį gniuždo, kelia nuolatinę įtampą, nerimą? – Pagalvojus, o kiek istorijoje buvo gerų, ramių laikų? Blogų, ko gero, buvo kur kas daugiau. Situacijoje, kurios negali pakeisti, turi išmokti prisitaikyti, padėti sau išgyventi. Ką būtų galima daryti šiandien, jeigu tikrai labai daug įtampos, lėtinio streso, neramių minčių apie savo, savo šeimos ateitį? Dažniausia mano rekomendacija yra daryti paprastus dalykus. Pirmasis – tiesiog kažkuo užsiimti. Vykdyti savo veiklas – ar tai būtų darbinė, ar kažkokia visuomeninė veikla, ar pareigos šeimai. Tiesiog, nepaisant nieko, daryti šiuos dalykus, nes veikla dažniausiai atitraukia mintis, ir jeigu tu įsijauti į veiklą, tai tu esi veikloje, o ne savo nerime. Kitas svarbus ir veiksmingas dalykas, kurį išgirdę mano pacientai net nustemba, tai – susitvarkyti gyvenimo režimą. Laiku gulti, laiku keltis, laiku maitintis, sąmoningai įdėti į savo dieną tam tikrus poilsio epizodus – tai labai svarbi rekomendacija darboholikams. Iš tiesų toks paprastas dalykas kaip režimo laikymasis yra labai naudingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, nes viena su kita yra labai susijusios. Na ir turbūt dar vienas dalykas – išlaikyti santykį su kitais. Mes visgi esame bendruomeniškos būtybės, mums reikia kitų žmonių, kad galėtume ir save matyti, ir save priimti, ir gauti atsaką iš to kito žmogaus. Reikia bendrauti su tais žmonėmis, kurie padeda atsigauti. – Ar tiesa, kad per karus nebūdavo depresijos? – Gal greičiau tiesa ta, kad nebuvo, kas tą depresiją diagnozuotų, statistiškai fiksuotų atvejus? Sakyčiau, būtent todėl galbūt manoma, kad vykstant karui depresija išnyksta. Žmonės depresija vadina labai daug dalykų, kartais ta depresija kai kurių žmonių kalboje yra tiesiog nelaimingumas. Jaučiuosi nelaimingas ir sakau: tikriausiai esu depresiškas. Bet yra klinikinė depresija, pasikartojantys jos epizodai, yra bipolinė depresija, yra depresija sergant šizofreniniais sutrikimais. Ir kartais yra paprastesnės depresinės būsenos, kurios vystosi kaip reakcija į kažkokius gyvenimo įvykius, nebūtinai dideles tragedijas – tai gali būti ilgalaikis, nuolatinis nepasitenkinimas, lėtinis stresas. Depresija yra tarsi skėtinė sąvoka, po kuria telpa labai daug įvairių dalykų. Aš manau, endogeninės depresijos turbūt pasikartoja vienodu dažnumu nepriklausomai, ar yra karo, ar taikos metai. Jų dažnis panašus įvairiose kultūrose, taigi aš manau, kad šis rodiklis išlieka pastovus. Kas galbūt keičiasi, tai, sakykim, tos vadinamajam neuroziniam spektrui priskiriamos depresijos – kartais depresinė reakcija gali būti esant adaptaciniams sutrikimams, kartais depresija būna kartu su nerimu, vėlgi kaip atsakas į tam tikrus gyvenimo įvykius. Šių depresijų karo metu galbūt santykinai galėtų mažėti, nes susidūrus su išgyvenimo klausimais, su pavojumi gyvybei, psichika reaguoja kitaip – dažniau atsiranda ne depresinės, bet ūmios reakcijos į labai traumuojančias situacijas. – Kiek išgyvenimai turi įtakos psichikos sutrikimams? Žlunga verslas, neturiu iš ko susimokėti už šildymą, vaikai alkani šaltam kambary, nematau išeities. Ar tokia situacija gali susargdinti psichiką? – Lėtinis stresas, derinyje su kitais nepalankiais faktoriais, gali vesti psichikos sutrikimų link, kad ir į vadinamąjį adaptacijos sutrikimą. Kaip atsakas į lėtinį stresą gali įvykti žmogaus „išsiderinimas“. Vis dėlto, jei žmogus patiria ilgalaikį stresą, daug ką lems to žmogaus asmenybė. Vienas sėdės su alkanais vaikais šaltam kambary ir nematys išeities, o kitas galbūt eis į mišką ir parsineš malkų. Vieni linkę nieko nedaryti, kiti – aktyviai imtis kažkokių veiksmų. Be asmeninių žmogaus savybių, kurios streso įveikoje vaidina labai didelę reikšmę, daug kas priklauso nuo paramos sistemos – visuomenės, bendruomenės požiūrio. Jausdamas palaikymą, bendrystę žmogus lengviau toleruoja ilgalaikį stresą. Na ir dar viena dedamoji yra genetika, nes mes paveldime tam tikrus mechanizmus, kurie turi įtakos mūsų smegenų veiklos mechanizmams, taigi ir tam, kaip mes tvarkomės su stresu. – Kada reikia suvokti, kad būtina specialisto pagalba? – Sudėtingas klausimas. Kai vystosi ūmi psichozė ar, sakykim, alkoholio vartojimo sukeltų psichozių atvejais, būtinybė ieškoti specialisto pagalbos dažniausiai būna aiški: susijaudinimas, agresija, elgesio pakitimai aplinkinius verčia labai greitai reaguoti ir žmogų pristatyti į gydymo įstaigą. Tačiau didžiajai daliai psichikos sutrikimų yra būdinga tai, kad jie vystosi pamažu. Galų gale, ta pati depresija. Niekas neprabunda vieną rytą gilios depresijos būsenos. Tai sutrikimas, kuris vystosi pamažu, savaitėmis, mėnesiais, kartais metais. O procesų, kurie vyksta pamažu, žmogus dažniausiai nefiksuoja, jis tiesiog nepastebi to virsmo, nebent kartais gali pamatyti palyginęs save prieš kažkiek laiko ir dabar. Aš kartais klausiu pacientų: „Sakote, kad nustojote skaityti knygas. O kada paskutinį kartą jūs dar skaitydavote jas? A, prieš dvejus metus.“ Ir tu suvoki, kad greičiausiai proceso pradžia buvo jau tuomet, prieš tuos porą metų, nes žmogus jau tada liovėsi užsiimti jam malonia veikla. Artimieji, kurie mato tą žmogų kiekvieną dieną arba bent jau gana dažnai, irgi daugeliu atvejų pokyčio gali nepastebėti. Todėl kreipimasis pagalbos neretai būna uždelstas. – Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? – Jeigu jau mes kalbame apie depresiją, sakyčiau, kad reikėtų pasižiūrėti į keletą dalykų. Aišku, jeigu trinka miegas, žmonės dažnai reaguoja ir kreipiasi pagalbos gana greitai, užtai kiti požymiai gali tęstis ilgai ir iš lėto kankinti, sekinti. Depresija nėra vien sėdėjimas kampe ir verkimas. Tai labai sudėtinga būsena ir reikėtų atkreipti dėmesį į energijos kritimą. Noro kritimą. Ar tu atsikeli ryte ir nori eiti į gyvenimą. Jeigu atsikeli ir nenori eiti į gyvenimą, ir tai kartojasi diena iš dienos, reikėtų pagalvoti, kas vis tik su tavimi yra. Dar vienas dalykas – džiugesio praradimas. Depresijai yra būdingas toks simptomas – anhedonija. Tai yra nesugebėjimas jausti gyvenimo džiaugsmo. Žmonės kartais labai atvirai sako, aš lioviausi džiaugtis, manęs nebedžiugina nei mano vaikų pasiekimai, nei dukros piešinys, nei vyro padovanotos gėlės, nei santykis su artimu ir mylimu žmogumi. Yra žmonių, kurie labai jautriai reaguoja į dėmesio, trumpalaikės atminties sutrikimus, vadinamąsias kognityvines funkcijas, nes depresijos metu sutrinka ir jos. Jei tai kartojasi, jeigu tikrai lėtiškai nesugebi susikaupti, perkelti dėmesio, susikoncentruoti, galbūt reikėtų pagalvoti, kas slypi už viso to. – Koks principas svarbiausias LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos darbe? – Kalbant apie galimybę efektyviai padėti pacientui, ko gero, vienu svarbiausių principų įvardyčiau komandinį darbą. Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje mes turime labai įvairiapusių paslaugų – ir psichiatrijos stacionarą, į kurį patenka pacientai su sudėtingesniais psichikos sutrikimais, ir Krizių intervencijos centrą žmonėms, išgyvenantiems vienokias ar kitokias krizines situacijas, ir Dienos stacionarą, kurį lanko jau sveikstantys arba nesunkiai sergantys asmenys, ir, žinoma, ambulatorinę pagalbą, kur žmonės kreipiasi dėl pačių įvairiausių priežasčių, kartais siunčiami kitų specialistų, tokių kaip neurologai, kardiologai, šeimos gydytojai ir kt. Turėdami iš tikrųjų labai platų paslaugų spektrą, esame įpratę dirbti komanda. Manau, psichiatrijoje komandinis darbas yra būtinybė. Vienas psichiatras, kad ir koks jis būtų nuostabus, tikrai nepajėgus padaryti tiek, kiek gali komanda. Komandoje svarbūs visi nariai. Joje yra ir psichologas, kuris teikia konsultavimo, kartais ir diagnostikos paslaugas, yra socialinis darbuotojas, nes labai daug psichikos ligomis sergančių asmenų turi ir socialinių problemų. Toliau – patys įvairiausi „terapeutai“, kurie padeda žmogui siekti jam įprasto funkcionavimo, darbingumo lygio. Tai – ir psichoterapeutai, ir dailės terapeutai, ir ergoterapeutai, ir kineziterapeutai, daug įvairių specialistų. Na ir, be abejo, komandoje labai svarbūs psichikos sveikatos slaugytojai, kurie yra arčiausiai paciento, mato jį dieną ir naktį, ir labai dažnai būtent į slaugytoją pacientas kreipiasi pirmiausiai.

Ką patarti žmogui, jaučiančiam, kad pastarasis laikas su visais vykstančiais procesais, bauginančios informacijos srautais, nežinia dėl ateities, net pačios artimiausios – kaip išgyventi žiemą, jį gniuždo, kelia nuolatinį nerimą? Ar įtampa, ilgalaikis stresas gali sukelti psichikos sutrikimų? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadove, gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene.    […]

Specialistė pataria: nutukimo išvengsite susikūrę kasdieninę rutiną

Specialistė pataria: nutukimo išvengsite susikūrę kasdieninę rutiną

Spalio 11-ąją minime Pasaulinę nutukimo dieną. Lietuva pagal nutukusių žmonių skaičių Europoje patenka į šalių penketuką. Susirūpinimą kelia tai, kad ši problema Lietuvoje yra aktuali ir tarp vaikų. 2021–2022 mokslo metais ištyrus 63,6 proc. Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų ir pilnamečių mokinių, net 20,8 proc. jų – per didelio svorio, iš jų 14,1 proc. nustatytas […]

Svarbiausias Europos jaunimo metų prioritetas – gerinti jaunimo psichologinę ir fizinę sveikatą

Svarbiausias Europos jaunimo metų prioritetas – gerinti jaunimo psichologinę ir fizinę sveikatą

COVID-19 pandemija padarė precedento neturintį poveikį jaunų žmonių psichologinei sveikatai. Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, naujoje Europos Sąjungos ataskaitoje analizuojama, kaip Europos šalys sprendė pandemijos keliamus iššūkius jaunimo psichinei ir emocinei gerovei. Šis tyrimas yra Europos Komisijos pastangų gerinti psichikos gerovę ir mažinti psichikos sveikatos problemų stigmą dalis. „Jaunimo linijos“ apklausa parodė, kad Lietuvoje 83 proc. […]

Lietuvą pasiekė dar viena adaptuotų vakcinų nuo COVID-19 ligos siunta

Lietuvą pasiekė dar viena adaptuotų vakcinų nuo COVID-19 ligos siunta

Šiandien į Lietuvą sklandžiai pristatyta adaptuotų „Comirnaty“ (gam. „Biontech&Pfizer“) Ba4-5 vakcinų siunta, kurioje – 138,240 vakcinos dozių. Jos bus išdalintos vakcinuojančioms šalies gydymo įstaigoms, kad 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai galėtų pasiskiepyti antra sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Vakcinavimo apimtys, naudojant adaptuotas vakcinas, išplėstos praėjusios savaitės viduryje, per tą laiką galimybe pasiskiepyti antra sustiprinančia vakcinos […]

Košė – piniginei draugiškas patiekalas: patarimai, kaip paruošti itin pigiai

Košė – piniginei draugiškas patiekalas: patarimai, kaip paruošti itin pigiai

Košę valgyti tikrai verta, juk ne veltui šiandien visame pasaulyje minima košės diena. Vis dėlto dažniausiai rytais skubame susiruošti į darbą ir laiko pusryčių košei pritrūksta. O be reikalo – košė yra ne tik sveikas, bet ir nebrangus pusryčių variantas, kuris vėstant orams sušildo ir suteikia energijos. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad rinkdamiesi […]

Trys plėšomos sūrio lazdelės – vaiko pieno produktų dienos norma

Trys plėšomos sūrio lazdelės – vaiko pieno produktų dienos norma

Pienas – viena svarbiausių pilnavertės vaikų mitybos raciono dalių. Kiek jo reikia suvartoti norint, kad organizmui netrūktų naudingų medžiagų, kurias jis pasiima iš pieno produktų? Svarbus ne tik kalcis Mitybos specialistai vieningai sutaria, kad pieno produktai – itin svarbi vaikų kasdienio raciono dalis, siekiant maitintis pilnavertiškai. Rudenį, kai ant stalo sumažėja šviežių daržovių gausa – […]

Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną rengiama akcija „Žalia šviesa gyvenimui“

Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną rengiama akcija „Žalia šviesa gyvenimui“

Nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“ kviečia prisijungti prie akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ ir taip atkreipti dėmesį į sudėtingą Lietuvos jaunų žmonių psichinę sveikatą. Minint spalio 10-ąją, Pasaulinę psichinės sveikatos dieną, visame pasaulyje kviečiama atkreipti dėmesį į psichinę sveikatą ir visiems kartu pasistengti, kad tai būtų prioritetas mūsų visų gyvenimuose. Žalia šviesa reiškia viltį, gyvenimą, todėl spalio […]

Alkoholio žala organizmui: „džiovina“ smegenis ir sukelia širdies veiklos sutrikimus

Alkoholio žala organizmui: „džiovina“ smegenis ir sukelia širdies veiklos sutrikimus

Nesaikingas alkoholio vartojimas – didžiulė žala organizmui, jis ne tik sukelia pagirias, bet ir „džiovina“ smegenis, sutrikdo širdies darbą ir iš organizmo išvaro mineralus. Pagrindinis atsakymas, kaip viso to išvengti, yra saikas. Tačiau ką daryti, kai saiko nebuvo? Vaistininkė pataria, kaip sparčiau atstatyti organizmą po alkoholio vartojimo. Mažas alkoholio kiekis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o […]

Trenerė pataria: 6 pratimai, kurie padės sustiprinti visą kūną (video)

Trenerė pataria: 6 pratimai, kurie padės sustiprinti visą kūną

2022 m. Lietuvos moterų fitneso ir kūno rengybos čempionė Vilma Povilionienė sako, kad jėgos treniruotės jai padėjo ne tik suformuoti sveiką ir gražų kūną, bet ir įkvėpė dar labiau gilintis į šių treniruočių metodikas. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre būsimiesiems masažuotojams ir paramedikams dėstanti sveikos gyvensenos specialistė ir trenerė rekomenduoja jėgos pratimus atlikti visiems, kurie […]

Vaistininkė įvardijo didžiausius stipraus imuniteto priešus – su jais kovodami išvengsite peršalimo ligų

Vaistininkė įvardijo didžiausius stipraus imuniteto priešus – su jais kovodami išvengsite peršalimo ligų

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 60 proc. veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę, yra susiję su esamu gyvenimo būdu. Siekdami būti sveikesni, rudenį mažiau sirgti įvairiomis peršalimo ligomis bei turėti stipresnį imunitetą, visų pirma turėtume daugiau dėmesio skirti savo kasdienei rutinai ir gyvenimo būdo pokyčiams. Šiuos pokyčius akcentuoja ir vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė bei […]

Požiūrį į vaikų globą keičia gerosios patirtys ir viešumas

Požiūrį į vaikų globą keičia gerosios patirtys ir viešumas

Nors visuomenės požiūris į vaikų globą bei įvaikinimą ženkliai pasikeitęs ir, globos specialistų nuomone, nuolat gerėja, kas ketvirtas šalies gyventojas, paklaustas, ar norėtų, kad šalia įsikurtų globėjų šeima, atsako neigiamai. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės. „Tokia statistika labai liūdina ir stebina. Visuomenei […]