Walmark

Požiūrį į vaikų globą keičia gerosios patirtys ir viešumas

Požiūrį į vaikų globą keičia gerosios patirtys ir viešumas

Nors visuomenės požiūris į vaikų globą bei įvaikinimą ženkliai pasikeitęs ir, globos specialistų nuomone, nuolat gerėja, kas ketvirtas šalies gyventojas, paklaustas, ar norėtų, kad šalia įsikurtų globėjų šeima, atsako neigiamai.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų nenorėtų be tėvų globos likusių vaikų kaimynystės.

„Tokia statistika labai liūdina ir stebina. Visuomenei vis dar trūksta informacijos apie globos sritį, todėl kartais ši sritis vis dar stigmatizuojama. Toks neigiamas visuomenės požiūris susiformavo ne per vienerius metus ir tam įtakos turėjo skirtingos priežastys“, – sako Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja ir globos ekspertė, socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė.

Pasak jos, neretai neigiamos išankstinės nuostatos kyla dėl to, kad tėvų globos netekę vaikai yra tapatinami su savo biologiniais tėvais – jei šie turėjo problemų ar priklausomybių, manoma, kad toks likimas laukia ir jų atžalų.

„Išties vaikai nebūtinai kartoja tėvų gyvenimą ir jų klaidas. Jei be tėvų globos likęs vaikas atranda naują šeimą, mylinčius žmones, kurie gali tapti tinkamu pavyzdžiu ir kuriais gali pasitikėti, jo gyvenimas gali būti visiškai kitoks. Rūpestingi ir mylintys globėjai iš esmės gali pakeisti tų vaikų pasaulį į gera – taip užauga laimingi žmonės, kurie sėkmingai įsitvirtina gyvenime ir vėliau patys kuria šeima bei augina savo vaikus“, – teigia D. Matulevičiūtė.

Kita neigiamo požiūrio į globojamus vaikus priežastis – nuomonės susidarymas neturint asmeninės patirties.

„Jei žmonės nėra niekada susidūrę su tėvų globos netekusiais vaikais, nepalankią nuomonę apie juos gali susidaryti iš kitų pasakojimų ar žiniasklaidos. Natūralu, kad esame labiau linkę pastebėti negatyvias istorijas apie globojamus vaikus, jų padarytus nusižengimus, nors netinkamai gali elgtis tiek su tėvais gyvenantys, tiek be jų likę vaikai“, – pabrėžia pašnekovė.

Vaikų globos modelis keičia gyvenimo kokybę

Pasak D. Matulevičiūtės, iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus.

„Gerokai anksčiau susiformavę stereotipai, kai globojami vaikai gyveno internatuose, dideliame kolektyve, išsilaikė iki šių dienų. Išties tuo metu globojami vaikai buvo labiau matomi per jų keliamus iššūkius, tarsi „įrėminti“ veikusios sistemos. Šiuo metu vaikų globos modelis yra iš esmės pasikeitęs“, – tvirtina ji.

Šiandien tėvų globos netekę vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN), šeimynose po 5-6 vaikus, kur veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu – dažniausiai BVGN įkuriami privačiuose butuose ar namuose, kur vaikus prižiūri socialiniai darbuotojai.

„Tokioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugiu, jam užtikrinama reikiama pagalba ar paslaugos pagal individualius poreikius. Visa tai turi įtakos tiek vaiko savijautai, tiek jo elgesiui – jis įgyja reikiamų socialinių įgūdžių, o su tėvais gyvenančių vaikų gretose nebetampa išskirtiniu ar ,,įrėmintu“, – sako Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė.

Pasak jos, kartu keičiasi ir visuomenės požiūris – vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama.

„Svarbu, kad girdime daug gražių sėkmės istorijų. Iš esmės supratome, kad be tėvų globos likę vaikai yra lygiai tokie pat vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas. Jie lygiai vienodai išgyvena paaugliškas krizes, kartais neklauso, kartais priešinasi suaugusiųjų tvarkai, ieško savęs. Gal tik dėmesio, pagalbos jiems gali prireikti daugiau – ir tai suprantama, juk dažno globojamo vaiko gyvenime buvo sudėtingų patirčių, galėjusių palikti pėdsakų“, – teigia A. Svetikienė.

Daugiau viešumo ir gerųjų patirčių

Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. – šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardintos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų.

„Kad pakeistume visuomenės požiūrį, reikia kuo daugiau gerųjų patirčių, o jų išties yra daug. Pakanka apsidairyti aplink – kaimynystėje, tarp klasės draugų, kolektyve, tikrai yra globoje užaugęs ar įvaikintas žmogus. Tačiau šios istorijos labai asmeniškos, ne kiekvienam norisi apie tai kalbėti. Tikime, kad keičiantis visuomenės požiūriui į globą, ateityje daugės ne tik atvirumo, bet ir tolerancijos be tėvų globos likusiems vaikams“, – įsitikinusi A. Svetikienė.

Jai pritaria ir D. Matulevičiūtė: „Kuo daugiau žiniasklaidoje bus straipsnių, pasakojimų ir liudijimų apie sėkmingą vaikų globą, tuo mažiau bus neigiamų nuostatų. Vis dėlto tam reikia ir laiko, kad visuomenė pradėtų mąstyti kitaip.“

„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

TAIP PAT SKAITYKITE