40 metų farmacijoje dirbęs ir karjeros aukštumų pasiekęs Johnas Virapenas šiandien žinomas dėl visai kitų priežasčių. Į 18 pasaulio kalbų išversta jo knyga „Šalutinis poveikis: mirtis. Išpažintys iš farmacijos virtuvės“ pasakoja apie tai, kaip patys farmacininkai atranda naujas ligas, kad nuo jų sukurtų naujus vaistus, bei papirkinėja politikus. Neseniai vėžiu susirgus jo dukrai, jis griežtai liepė jai nutraukti chemoterapiją ir tikina ją išgydysiantis savaip. Anot jo, geriant farmacininkų rekomenduojamus vaistus greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo vaistų pašalinio poveikio.
Dirbo piktybiškiausia vadinamoje korporacijoje
„Jūs galite sakyti, kad visi autoriai nori parduoti savo knygas, tačiau aš jas noriu parduoti ne dėl to, kad gaučiau pinigų. Aš rašau todėl, kad noriu paskleisti mano perduodamą žinią kuo plačiau po pasaulį. Esu kilęs iš mažos Pietų Amerikos šalies, Gajanos. Šiuo metu esu vedęs šios šalies pilietę, tačiau mes gyvename Vokietijoje. Tai mano ketvirtoji žmona. Ankstesnės mano žmonos buvo švedė, amerikietė ir vokietė. Pats esu Švedijos pilietis. Aš užaugau Europoje ir ten dirbau farmacijos srityje apie 40 metų, taigi didesnę savo gyvenimo dalį. Dabar man 69-eri“, – taip save pristatė knygos autorius į susitikimą su juo susirinkusiems Vilniaus knygų mugės svečiams.
J. Virapenas farmacijos versle buvo pasiekęs karjeros aukštumų – jis tapo didelės amerikiečių kompanijos atstovybės Švedijoje vadovu. Dabar jis tikina, kad farmacininkai patys išradinėja ligas, kad parduotų jas gydančius vaistus.
„Ar galite kas nors iš čia esančiųjų gali pasakyti, kuris vaistas per paskutinius 50 metų iš tiesų išgydė kažkokią ligą? Jei kas nors tokį paminės, duosiu jums penkis eurus. Deja, tokio nėra. Taigi pirmiausiai noriu pasakyti, kad 70-80 % visų cheminių vaistų yra mitas. Jie visiškai neveikia, tačiau kainuoja didžiulius pinigus. Būtent dėl to kompanijos suinteresuotos tuos vaistus gaminti.
Ar jūs manote, kad farmacijos kompanijoms rūpi jūsų sveikata? Iš tiesų jiems rūpi tik jūsų piniginės, kartais jie net išradinėja įvairias ligas, pavyzdžiui, Parkinsono sindromas, diabetas, artritas. O dabar jie siūlo dar ir skiepus. Net politikai, vyriausybės verčia žmones skiepytis ir skiepyti savo vaikus, tačiau literatūroje, kurią perskaičiau per gyvenimą, niekur neradau aiškiai išdėstytų priežasčių, kodėl vertėtų skiepytis. Niekur nerasite įrodymų, kad skiepai iš tiesų veikia“, – tikino buvęs farmacininkas.
Anot jo, kompanija, kurioje jis dirbo, internete vadinama viena piktybiškiausių korporacijų pasaulyje. Tuo tarpu ji pati skelbiasi dirbanti tam, kad padėtų žmonėms gyventi ilgesnį, sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą, o jų verslas atitinka visus jį reguliuojančius įstatymus.
Tuo tarpu ta pati kompanija, prisidengusi svetimais vardais, papirkinėdama profesorius, rašė straipsnius, kuriais reklamavo vieną vaistą – suprex’ą. Vėliau dėl šio vaisto farmacijos kompanijai buvo iškelta byla. Kompanija turėjo sumokėti rekordiškai didelę baudą – beveik 1,5 mlrd. JAV dolerių. Mat šis vaistas buvo pardavinėjamas pagyvenusiems žmonėms, tačiau jis turėjo labai pavojingą šalutinį poveikį – sukeldavo diabetą, kuris gali pažeisti taip pat ir širdies veiklą.
„Daug žmonių, vartodami šį vaistą, mirė. Būtent dėl to kompanija buvo paduota į teismą ir gavo šią rekordišką baudą. Tačiau baisiausia, kad šis vaistas ir toliau pardavinėjamas. Juk, jeigu kokia nors automobilių kompanija į apyvartą paleidžia nesaugų automobilį, veikla sustabdoma, automobiliai grąžinami į gamyklą, pataisomi ir tik tuomet juos leidžiama vėl naudoti. Tuo tarpu šie vaistai vis dar yra išrašinėjami ir vartojami“, – tikino J. Virapenas.
Pats būdamas diabetikas, nustojo naudoti insuliną
Kita farmacininkų apgavystė, anot knygos autoriaus, yra diabetu sergantiems žmonės skiriamas insulinas.
„Jūs tikite, kad šis insulinas žmogaus? Taip teigia kompanijos. Iš tiesų apie 1981-82 m. visi gydytojai perėjo nuo gyvūninės kilmės insulino prie šio. Jis buvo užregistruotas labai greitai – bene per šešis mėnesius. Tačiau tai nėra žmogus insulinas. Šis medikamentas sukurtas iš genetiškai modifikuotos bakterijos, tik jo molekulės atrodo kaip žmogaus insulino. Be to, insulinas būtinas tik sergantiems pirmo tipo diabetu, tačiau antro – ne. Aš pats sergu diabetu – jau ketverius metus. Anksčiau ir aš gerdavau vaistus, tačiau prieš aštuonis mėnesius netyčia paragavau gėrimo, kurį iš Pietų Amerikos atsivežė mano žmona, ir pastebėjau, kad jo išgėrus smarkiai pakilo cukraus lygis kraujyje, taigi atradau, kad šis gėrimas gali kontroliuoti cukraus kiekį. Nuo tol aš nebevartoju jokių vaistų.
Esu įsitikinęs, kad tik natūraliais būdais gydytis man reikėjo nuo pat gimimo. Iš tiesų svarbiausia rūpintis savo kūnu, nepiktnaudžiauti maistu, gerti vaisių sultis, būti daugiau gamtoje ir semtis sveikatos iš gamtos. Juk kūdikis, žįsdamas motinos krūtį, su motinos pienu gauna visko, ko jam reikia. Mes turėtume taip pat žįsti mūsų motinos – gamtos – krūtį. Taigi aš galiu jums duoti tik vieną patarimą – grįžti prie gamtos.
Jei šis patarimas nepatinka, galiu patarti kai ką kita – nevartokite jokių cheminių vaistų, nes nuo tų ligų, jei ir sergate, tikrai nemirsite, o vaistai nepadės. Paprastai tokios ligos, kaip vėžys, Parkinsono liga, diabetas, širdies ligos, gali būti gydomos natūraliai. Kartais, aišku, tenka griebtis mechaninių būdų, atlikti operacijas, tačiau tikrai ne visada. Tarkime, nuo chemoterapijos mirštama daug greičiau nei nuo paties vėžio“, – teigė J. Virapenas.
Buvęs farmacininkas teigė šiuo metu esantis labai susirūpinęs dėl savo vyriausios dukters, kuri serga vėžiu. Žinodamas, kad chemoterapija ją nužudys, jis paragino ją nutraukti. „Žinau, kad tik ji pati save gali išgydyti ir tikiu, kad su mano pagalba tai pavyks. Kai tik nutiks, būtinai atvyksiu į Vilnių ir su garsiakalbiu rėksiu, kaip jai tai pavyko“ – tikino J. Virapenas.
Farmacininkai pardavinėja ne vaistus, o ligas?
Knygos autorius prisipažino, kad, dirbdamas farmacijos pramonėje, pats yra papirkęs vieną Švedijos Vyriausybės atstovą, kad būtų greičiau užregistruotas ir pradėtas platinti vaistas „Prozac“. Anot jo, tai antidepresantas-žudikas, galintis sukelti savižudybę arba norą žudyti kitus.
„Aš nežinau tiksliai, kokiomis sąlygomis dirba jūsų šalis – politikai, verslininkai, tačiau aš žinau, kad visame pasaulyje farmacijos kompanijos dirba taip pat, beje, politikai taip pat paprastai niekur nesiskiria. Iš tiesų mes susiduriame su labai pavojingais žmonėmis, kurie parduoda ligas ir nuodus. Ir jūs mokate už tai. Pavyzdžiui, ar tikrai manote, kad yra teisinga mažiems vaikams, kurie negali nusėdėti vietoje, skirti stiprius psichotropinius vaistus? Kompanija, kuri gavo baudą už anksčiau mano minėtą vaistą, staiga pakėlė jų kainą net 11,5 % Per metus šie vaistai parduodami net už 4,5 mlrd. JAV dolerių. Taigi pirkdami pabrangusį vaistą jūs paprasčiausiai padedate kompanijai surinkti pinigų baudai apmokėti.
Atsisveikindamas palieku apmąstymams jums vieną dalyką – jūsų kūnas ir jūsų gyvenimas yra viskas, ką turite šioje žemėje. Jeigu rūpinsitės savimi, gyvensite gerai. Jei skriausite savo kūną, kentėsite. Tad stenkitės aiškiau suvokti, kas vyksta aplink jus. Vienas žmogus Lietuvoje man sakė, kad jo močiutė vaistams per mėnesį išleidžia 300 litų. Tai tikras kriminalas, kad jai sakoma, kad be jų ji neišgyvens. Juk ji blogai jaučiasi nuo jų visų pašalinių poveikių. Tiesiog žmonėms trūksta išsilavinimo šioje srityje“, – teigė J. Virapenas.
Knygos autorius teigė, kad dėl šios knygos jam nuolat tenka susidurti su persekiojimais grasinimais. Anot jo, jį apsaugo tai, kad knygoje iš tiesų rašoma tiesa.
V. Stonkus: be vaistų neišsiversime, bet jie rinkoje turėtų būti bent 7 metus
Susitikime dalyvavęs mokslų daktaras Vytautas Stonkus buvo nuosaikesnis. Anot jo, ne visai teisingas teiginys, kad visai nereikia vartoti jokių vaistų ar skiepytis nuo jokių ligų.
„Jau seniai garsus pasaulio virusologas pasakė, kad visi vakcinos nuo gripo gamintojai puikiai žino, kad ji neveikia, bet vis tiek gamina, nes ji duoda didelį pelną. Visgi yra vakcinų, kurios iš tiesų gelbėja žmonių gyvybes. Taigi be vaistų mes neišsiversime. Tačiau amerikiečių mokslininkai pataria, kad norint vartoti saugius vaistus, reikia rinktis tokius, kurie rinkoje būtų ne mažiau kaip septynerius metus, nes per tiek laiko nesaugūs vaistai išimami. Galime prisiminti vieno vaisto nuo artrito skandalą. Amerikoje nuo jo mirė 50 tūkst. žmonių. Kai jis buvo uždraustas, kompanija neteko 50 mln. dolerių pelno. Taip pat ir kai buvo uždraustas selebrex’as, kompanija neteko 25 mln. dolerių pelno.
Bėda ta, kad Lietuvoje nekalbama apie vaistų saugumą, tik apie tai, kaip juos gauti kuo pigiau. Tuo tarpu Amerikoje vaistų sklaidai skiriama 15 mlrd. dolerių. Šia suma galima papirkti 300 tūkst. asmenų po 50 tūkst. dolerių. Yra net visas tinklas – nuomonių formuotojai, eiliniai gydytojai, patys pacientai.
Lietuvoje per metus kompensuojamiems vaistams išleidžiama apie 700-750 mln. litų. Mano nuomone, bent jau trečdalio iš jų nereikėjo skirti, kadangi jie ne tik kad nepadeda, bet sukelia kitas ligas. Amerikoje nuo vaistų kasmet miršta maždaug 310 tūkst. gyventojų. Apie 100 tūkst. – nuo ligoninėje skirtų vaistų, visi kiti – nuo skirtų ambulatoriškai. Ekonominis neteisingai skiriamų vaistų nuostolis – apie 80 mlrd. dolerių. Visų mirčių statistikoje farmacija sudaro 35-40 % Amerikoje, jei žmogus naudoja kai kuriuos vaistus, draudimo kompanijos net nedraudžia gyvybės“, – pasakojo Lietuvos medikas.
Anot V. Stonkaus, nereikėtų neigti visų vaistų, bet reikėtų įkurti holistikos centrą, kuriame į žmogų žiūrėtų kaip į visumą. „Pavyzdžiui, pas mus išeminę širdies ligą gydo tik kardiologai, tačiau daugiau nei pusė ja sergančių žmonių turi problemų su skydliauke arba su virškinimu. Todėl gerdami naujausius vaistus nuo širdies ligų šie žmonės gali patirti infarktą arba insultą keturis kartus dažniau nei tų vaistų negertų. Be to, kuo naujesni vaistai, tuo daugiau šalutinių poveikių jie sukelia“, – pasakojo medikas.
V. Stonkaus teigimu, taip pat ir Lietuvoje yra žinomų gydytojų, kurie turi ryšių su farmacijos kompanijomis, tačiau viešai apie tai nekalba. Su farmacininkais esą bendradarbiauja ir „akademiniai sluoksniai“, įvairių partijų politikai.