REXSAN

Gaisras Vilniuje gyventojams priminė oro taršos problemą – kietųjų dalelių norma buvo viršyta 20 kartų

Oro tarša Vilniuje

Kovo pabaigoje įsiplieskęs gaisras automobilių laužyne Vilniuje gyventojus išgąsdino prastais oro parametrais. Net ir lokalizavus ugnies židinį daliai sostinės švietimo įstaigų buvo rekomenduojama veiklą tęsti nuotoliniu būdu, o aplinkinių rajonų gyventojai dar kelias dienas ypač aktyviai domėjosi tarša savo aplinkoje.

Netoli gaisro vietos, ant Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos pastato įrengtas oro taršos matavimo sensorius per pirmąsias dvi gaisro valandas užfiksavo kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos augimą 17,6 kartų (888,4 µg/m3). Tai net 20 kartų viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą rekomenduojamą kietųjų dalelių kiekį.

Taip pat itin didelį kietųjų dalelių augimą fiksavo ant Vilniaus Ryto progimnazijos įrengtas sensorius. Per pirmąsias dvi gaisro valandas kietųjų dalelių koncentracija (KD10) šioje vietoje išaugo net iki 9,1 karto (229,2 µg/m3).

Pasak aplinkos tyrimų specialistų, oro tarša vis dar yra didžiausias rizikos veiksnys žmonių sveikatai Europos didmiesčiuose, tad domėtis oro kokybe yra pravartu ne tik tokių įvykių metu, bet ir reguliariai.

Šiuo metu Vilniaus mieste veikia 35 oro taršos sensoriai, kurių duomenys realiu laiku atvaizduojami interneto puslapyje miestoplauciai.vilnius.lt. Oro taršos žemėlapyje taip pat pateikiami kartą per parą atnaujinami keturių valstybinių oro kokybės tyrimų stočių duomenys.

„Nuo 2022 m. vasario startavusio projekto „Miesto plaučiai“ tikslas yra pateikti oro taršą realiuoju laiku, kad Vilniaus gyventojai, ugdymo įstaigos ar suinteresuoti asmenys galėtų įsivertinti galimą poveikį sveikatai, nelaukiant atsakingų įstaigų pranešimų ar raginimų. Ši svetainė yra virtualus įrankis, pasitarnaujantis visuomenės švietimui“, – teigia „ID Vilnius“ aplinkos duomenų analitikė Agata Mackevičiūtė.

Visi oro taršos sensoriai įrengti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, didžioji dalis jų (24) – šalia švietimo įstaigų, kur matuoja skirtingų frakcijų kietąsias daleles. Dar dešimt sensorių koncentruojasi ties Šnipiškėmis ir Senamiesčiu, vienas įrengtas Vilkpėdėje.

„Oro tarša Šnipiškėse stebima dėl šiame mikrorajone vyraujančių senų pastatų ir pasireiškiančios didesnės taršos šaltuoju sezonu, kai šildymui naudojamas neaiškus, galimai taršus kuras. Tuo tarpu Senamiestis išsiskiria oro tarša dėl didesnio automobilių srauto bei specifinės vietovės lokacijos – miesto centras išsidėstęs dauboje“, – aiškina specialistė.

Kartu su oro tarša Vilniuje matuojama ir žiedadulkių koncentracija – 25 metrų aukštyje ant Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro stogo įrengta žiedadulkių gaudyklė matuoja alksnio, beržo, lazdyno, miglinių augalų, kiečio, ambrozijos žiedadulkes.

Pašnekovės teigimu, galimybėmis įsidiegti tokią stebėsenos sistemą domisi ir kiti Lietuvos miestai: Šiaulių miesto savivaldybė svarsto oro taršos sensorių įdiegimo galimybes savo mieste, Kazlų Rūdos savivaldybėje jau įrengtas pirmasis sensorius, matuojantis kietąsias daleles, ozono kiekį ir kitus teršalus.

Siekiama nulinės taršos

Pasak A. Mackevičiūtės, oro kokybė nėra dalykas, kuriuo turėtų domėtis tik mokslininkai ar visuomenės sveikatos specialistai – oro tarša veikia kiekvieno visuomenės nario sveikatą.

„Gamtiniai ir kiti oro taršos šaltiniai – pramonės įmonės, automobiliai ir kitos transporto priemonės nuolat išmeta į aplinką kenksmingas medžiagas. Patekusios į atmosferą, įvairios smulkiosios dalelės patenka į mūsų kvėpavimo takus, ant augalų ir ilgainiui gali sukelti rimtesnių padarinių“, – komentuoja ji.

Europos aplinkos agentūros (EAA) teigimu, oro tarša vis dar yra didžiausias rizikos veiksnys žmonių sveikatai Europoje, taip pat viena iš lėtinių ligų ir ankstyvų mirčių priežasčių.

Naujausi EAA skaičiavimai rodo, jog 2021 m. dėl smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) taršos, viršijančios metinį PSO rekomenduojamą 5 µg/m3 lygį, anksčiau laiko ES mirė ne mažiau kaip 253 tūkst. asmenų. Dėl azoto dioksido taršos ES mirė 52 tūkst., o trumpalaikio ozono poveikio – 22 tūkst. žmonių.

Prasta oro kokybė sukelia ne tik sveikatos sutrikimus, dėl jos didėja ir sveikatos priežiūros išlaidos.

„Reguliarus oro kokybės stebėjimas leidžia palyginti įvairių laikotarpių duomenis, stebėti kaip kinta oro kokybė ir ateityje imtis priemonių, leidžiančių išvengti didesnių pasekmių žmonėms ir aplinkai. Dėl šios priežasties būtina skirti kuo daugiau dėmesio oro kokybės didinimui ir oro taršos mažinimui“, – pabrėžia „ID Vilnius“ specialistė.

Pagal 2021 m. patvirtintą ES veiksmų planą keliamas tikslas oro taršos poveikį sveikatai sumažinti 55 proc. iki 2030 metų, o iki 2050-ųjų pasiekti nulinės taršos lygį oro, vandens ir dirvožemio srityse.

Vilniaus miesto savivaldybė kasmet teikia aplinkos oro kokybės ataskaitas pagal patvirtintą Aplinkos oro kokybės valdymo programą 2020-2025 m. Taip pat šiuo metu rengiama „Oro taršos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo studija“, leisianti atrinktoje Vilniaus miesto gatvėje išbandyti įvairias taršos mažinimo priemones bei vėliau jas pritaikyti ir kitose Vilniaus miesto gatvėse.

Jeigu gyvenamoje vietovėje yra padidinta oro tarša, specialistai pataria kuo mažiau būti atvirame ore, būnant patalpose neatidaryti langų. Jei reikia išeiti į lauką, rekomenduojama dėvėti apsauginę veido kaukę. Pajutus sveikatos sutrikimus, reikėtų kreiptis į gydytoją.

TAIP PAT SKAITYKITE