Agatas

Socialinių vaidmenų žaidime jaunimas mokosi perprasti prekybos žmonėmis pavojus

Prekyba žmonėmis

Prekyba žmonėmis – viena iš temų, kuria kalbėti sudėtinga ir nejauku. „Žmonių, įpainiotų į priverstinę prostituciją, nusikaltimų darymą, elgetavimą ar darbinį išnaudojimą istorijos, vystosi kažkur toli nuo mūsų“, – klaidingai įsivaizduoja ne vienas. Realybė tokia –  nukentėjusieji yra mūsų aplinkos žmonės, kuriuos supa šeima, kaimynai, institucijos. Vadinasi, bet kas, turintis žinių, kas yra ir kaip vyksta prekybos žmonėmis nusikaltimai ir galimą pagalbą nukentėjusiems, gali padėti užkirsti kelią nusikaltimui.

Dovilė Vainorė

„Būtinybė kalbėtis su jaunimu apie prekybos žmonėmis nusikaltimų formas – priverstinį seksualinių paslaugų teikimą, išnaudojimą darbams ir tarnystei, įtraukimą apgaule į nusikalstamas veiklas, nelegalų įvaikinimą ir daugelį kitų – kilo matant ryškią tendenciją: prekybos žmonėmis aukų istorijos prasideda jaunystėje ar net paauglystėje. Pasikonsultavę su ekspertais, pasitvirtinome nuojautą, jog tradicinis „paskaitų“ formatas susėdusiems klasėje paaugliams tokiai jautriai temai aptarti, nebus efektyvus“, – priežastis tobulinti įprastas prevencines priemones prisimena Dovilė Vainorė, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis (toliau – NAPPŽ) vykdančioji direktorė.

Performatyvaus dizaino asociacija (toliau – PDA) kartu su NAPPŽ sukūrė unikalią prevencinę programą, skirtą supažindinti su prekybos žmonėmis reiškiniu ir situacija Lietuvoje bei už jos ribų. Programa skirta jaunimo auditorijai. Dalyviai skatinami suprasti prekybos žmonėmis reiškinio kompleksiškumą. Tik įsijausdami į skirtingus socialinius vaidmenis veikiantieji gali „išbandyti“ pasirinkimus, artimus realiame gyvenime, – reaguoti arba nereaguoti, užjausti arba neužjausti, kreiptis pagalbos ir pagalbą teikti arba atsitraukti nieko nedarant.  

Socialinių vaidmenų žaidimu pagrįstą prevencinę priemonę kūrė PDA menininkai ir NAPPŽ narių-organizacijų socialiniai darbuotojai, teisininkai bei savanoriai. „Procesui įpusėjus pakvietėme būrelį paauglių įsitraukti į projektą. Visi – suaugusieji kūrėjai ir jaunimas, kelis kartus „perėjome“ programą. T.y. sužaidėme socialinių vaidmenų žaidimą ir diskutavome. Norėjome rasti tinkamiausią būdą kalbėtis šia jautria tema su jaunais žmonėmis. Ir kas jei ne patys jaunuoliai gali geriausiai mums patarti?“, – programos kūrimo užkulisius atskleidė Dovilė Gaižauskienė, PDA direktorė.

Prevencinę programą sudaro dvi dalys – socialinių vaidmenų žaidimas ir diskusija. Žaidimo dalyje dalyviai, padedami moderatoriaus pereina tariamas socialines situacijas, kuriose ryškėja prekybos žmonėmis įvykiai. „Priešistorėje“ vyksta socialinių vaidmenų įtvirtinimas, dalyviai susipažįsta, o moderatorius primena, jog prekybos žmonėmis atvejis dar neįvyko, bet aplinkybės jau formuojasi. Antrame etape „Pirkimas“ moderatoriui paskelbus, jog „įvykis jau įvyko“, dalyviai pradeda ieškoti užuominų, stengiasi išsiaiškinti, kas ką girdėjo, kokios aplinkybės ir jose veikiantys žmonės atrodo įtartini, o gal priešingai – yra galinčių pagelbėti tokiose situacijose. Paskutiniame etape „Procesas“ aptariami efektyviausi pagalbos būdai „nukentėjusiajam“ konkrečioje situacijoje, veikiantieji specialistų – tyrėjo, teisėjo, socialinio darbuotojo, žurnalisto ir kt. – rolėse, analizuoja, ką ir kaip galėjo kitą kartą padaryti kitaip, kad nusikaltimas būtų išaiškintas sklandžiau, o pagalba suteikta skubiau.

Diskusijoje dalyviai pasakoja, ką sužinojo apie prekybą žmonėmis, apsvarsto, ar yra tekę stebėti arba patekti patiems į panašias situacijas, sulaukti įtartinų pasiūlymų. Programoje dalyvaujantys tikrieji, ne sugalvotuose vaidmenyse įsikūniję, specialistai – socialiniai darbuotojai, bendruomenės pareigūnai, švietimo įstaigų atstovai – padeda jaunimo sukurtas istorijas interpretuoti jų gyvenamos aplinkos kontekste, pateikia nuasmenintas prekybos žmonėmis istorijas. Programos tikslas dvejopas – padėti suprasti, jog prekybos žmonėmis nusikaltimai įvairiomis formomis gali paliesti kiekvieną žmogų, ir supažindinti su pagalbos bei galimybės informuoti apie tokius nusikaltimus priemones.

NAPPŽ vienijamos nevyriausybinės organizacijos, kurioms valstybė deleguoja užduotį teikti socialinę, psichologinę, laikinojo apgyvendinimo ir kitą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, kasmet dirba su 250-300 asmenų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų. „Kiekvieno žmogaus, kuris kreipiasi pagalbos pats, artimieji ar institucijos, atvejis liudija, jog pavėluota – žmogaus nepasiekė atsargumą skatinanti informacija. Manipuliacijos, verbavimas ir užslėptos paslaugos sklando fizinėje ir elektroninėje erdvėje. Analizuodami prekybos žmonėmis situacijas, schemas ir kalbėdamiesi kuo labiau realybę atspindžiais formatais su įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonėmis, tikimės, pažadinti žmonių budrumą. Ir ne tik savo atžvilgiu, bet ir tam, kas vyksta bendruomenėje, gretimame kieme, viešose erdvėse“, – prevencijos svarbą apibūdina Dovilė Vainorė.

Programa jau ištestuota keturiose regioninėse mokymo ir profesinio rengimo įstaigose Varėnoje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Šiemet suplanuota aplankyti dar penkiolika su jaunimu dirbančių įstaigų ar organizacijų. Idėjos sumanytojai kviečia mokyklas, jaunimo ir bendruomenines organizacijas prevencinius renginius pagal programą organizuoti ir savarankiškai. NAPPŽ ir PDA planuose – teikti sukurtą programą akreditacijos vertinimui.

Visą parą veikia nemokama pagalbos linija 8 800 91119 nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis Lietuvoje ar užsienyje. Į nemokamą pagalbos liniją gali kreiptis asmenys galimai nukentėję ar nukentėję nuo prekybos žmonėmis, asmenys, norintys gauti informacijos ar pasikonsultuoti apie prekybą žmonėmis, institucijos/ organizacijos/ bendruomenės/ ambasados ar tretieji asmenys (pranešėjai) ir kiti turintys informacijos apie galimą prekybos žmonėmis atvejį.

TAIP PAT SKAITYKITE