Natula

Naujas siūlymas riboti rūkymą balkonuose

Šiandien Seime įregistruotas atnaujintas Tabako kontrolės įstatymo projektas dėl rūkymo balkonuose. Penkiolikos Seimo narių grupė įvertinusi visuomenės ir ekspertų pateiktas pastabas ir kitų šalių praktiką įregistravo projektą, numatantį lankstų arba „smart“ draudimą rūkyti balkonuose.

Kaip teigė vienas iš pataisų autorių, Seimo narys Tomas Tomilinas: „Nusprendėme atsižvelgti į gyventojų pastabas. Einame Latvijoje galiojančio įstatymo keliu: draudimo rūkyti balkonuose nebus, jei daugiabutyje nėra tam prieštaraujančių. Tačiau jei daugiabutyje yra nors vienas žmogus, kenčiantis dėl nuolatinio pasyvaus rūkymo, deramai įspėjus rūkančius kaimynus, draudimas įsigalios. Džiugu, kad yra konkreti kaimyninės šalies praktika ir nereikia išradinėti dviračio.
Pavasarį registruotos pirminės Tabako kontrolės įstatymo pataisos numatė absoliutų rūkymo balkonuose draudimą. Tačiau pataisų iniciatoriai atliko papildomą Europos šalių praktikos analizę, inicijavo gyventojų apklausą.
Seimo narės Rūtos Miliūtės teigimu, „nuolat daugėja gyventojų prašymų padėti šeimoms, moterims, vaikams, kurie nebegali naudotis savo nuosavybe dėl nuolat iš kaimynų sklindančių tabako kvapų. Gyventojai prašo įstatymo leidėjų pagalbos, nes geranoriški prašymai kaimynams neveikia. Matome ir akivaizdžią moterų kaip silpnesnės pusės situciją. Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Kaip parodė 2018 metų balandį atlikta Spinter tyrimų bendrovės atlikta apklausa, Lietuvoje net 52 proc. gyventojų pritaria absoliučiam draudimui rūkyti balkonuose. 
Vasarą startavo visuomenės informavimo kampanija „Noriu namų be dūmų“. 
Pataisos taip pat numato žmonių apsauga nuo pasyvaus rūkymo dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose. Tai reiškia, kad lauko kavinės turės įrengti specialias vietas rūkantiems ir sudaryti sąlygas nerūkantiems kavinės lankytojams. Atsisakyta minties drausti rūkyti paplūdimiuose, nes jose yra sąlygų rūkantiems išlaikyti tinkamą atstumą nuo nerūkančių.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad suaugusiesiems pasyvus rūkymas padidina plaučių vėžio riziką 20-30 procentų, išeminės širdies ligos riziką – 25 procentais. Kai kurių tyrimų duomenimis, smegenų insulto rizika padidėja 50 procentų. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų. Ūmus aplinkoje esančių tabako dūmų poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais.
Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę, mažo svorio naujagimių tikimybę. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis. Tai ypač pavojinga vaikams.
Pasaulio Sveikatos Organizacija perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 proc. dažniau serga išemine širdies liga nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu. 
Pataisas inicijavo Seimo nariai: Antanas Vinkus, Tomas Tomilinas, Aurelijus Veryga, Asta Kubilienė, Agnė Širinskienė, Zenonas Streikus, Andrius Palionis, Rūta Miliūtė, Dainius Kepenis, Virginijus Sinkevičius, Jonas Jarutis, Aurimas Gaidžiūnas, Audrys Šimas, Aušrinė Norkienė, Virginija Vingrienė.

 

TAIP PAT SKAITYKITE