Sebamed

Ankantys pacientai liko be vaistų

Kovo mėnesį pasibaigė centralizuotai perkami vaistai, skirti sunkiai akių ligai gydyti. Gydymo nutraukimas apie 200 amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių žmonių gali lemti regėjimo netekimą ar būtinybę gydymo kursą pradėti iš naujo.

Sergantiesiems eksudacine amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) pažeidžiama centrinė tinklainės sritis (geltonoji dėmė), kuri atsakinga už vaizdo matymą centre. Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos eksudacinės formos pacientams, kuriems nustatoma slaptoji neovaskuliarizacija, laiku nepradėjus reikiamo gydymo, gresia apakimas. Paprastai ši ligos forma gydoma 3-5 mėnesius leidžiant vaistų injekcijas. Vėliau paciento regos aštrumas tiriamas kas mėnesį. Gydymas atnaujinamas, jei tyrimų metu nustatoma, kad dėl eksudacinės AGDD sumažėjo regos aštrumas. Vaistai šiai ligai gydyti perkami centralizuotu būdu.

„Esame valdininkų įvaryti į kampą, nes nuo kovo mėnesio likome be vaistų. Pikčiausia, kad pacientai praranda regėjimą dėl kažkieno aplaidumo“, – teigia Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė. Asociacijos prezidentė kovo 29 d. tiesiogiai   kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, prašydama spręsti susidariusią situaciją, po dviejų savaičių parašė raštišką užklausimą, tačiau oficialaus atsakymo dar nesulaukė. „Buvome informuoti, kad vaistams nupirkti reikia skelbti naują viešąjį konkursą, kurio procedūros gali užtrukti keletą  mėnesių. Gydytojai ne tik nebegali užtikrinti gydymo tęstinumo, bet jie negali pradėti būtino gydymo naujiems pacientams. Mums svarbi kiekviena praleista diena, nes ji gali lemti regėjimo netekimą. Man skambina pacientai ir klausia kodėl nebėra gydymo. Jiems sunku patikėti, kad tokia situacija apskritai galima“, – piktinasi D. M. Žižliauskienė. Pasak jos, taip pažeidžiamos pacientų teisės, nes pradėjus gydymą neužtikrinamas jo tęstinumas.

Nuo kovo mėnesio amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių pacientų gydymas nutrauktas vienintelėse gydymą tokiems ligoniams teikiančiose klinikose: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.

„Visą balandžio mėnesį neturime centralizuotai perkamų vaistų AGDD gydymui, ranimizumabo injekcijos į stiklakūnį turi būti atliekamos kas mėnesį. Vaistas slopina naujadarinių kraujagyslių augimą akyje. Jei gydymas nepradedamas laiku ar nutrūksta, šios kraujagyslės augimas progresuoja, iš jų eksuduoja, jos gali plyšti ir prikraujuoti į akį, vėliau jos randėja, todėl prarandamas centrinis matymas ar visiškai apankama. Šie pokyčiai negrįžtami ir pavėlavus gydymas jau neefektyvus“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų docentė Jūratė Balčiūnienė.

Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos vadovės D. M. Žižliauskienės teigimu, ši situacija susidarė dėl išvešėjusios biurokratijos atsakingose institucijose: „Nesuprantu kaip atsitiko, kad 2012 metais vaistų pirkimas vėlavo ir buvo nupirkta tik 7 mėnesiams vietoje 12 mėnesių. Apie besibaigiančius vaistus Valstybinė ligonių kasa buvo informuota dar metų pradžioje, tačiau susizgribo klausimą spręsti tik tada, kai vaistų pritrūko. Tada vyko svarstymai, patvirtinta, kad vaistus pirks, tačiau neaišku nei kiek, nei kada. Buvo rengiami kažkokie dokumentai, renkami duomenys, organizuojami posėdžiai. Bet tai tik žodžiai, o vaisto mums reikėjo jau vakar, – sako D. M. Žižliauskienė. – Norime atkreipti dėmesį, jog gydymo nutraukimas pažeidžia patvirtintus gydymo standartus ir pacientai neišvengia skaudžių pasekmių – jiems gresia regėjimo netekimas, taip pat ligos gydymas ateityje tampa labiau komplikuotas. Be to, pacientų registracija gydymo procedūroms vykdoma prieš kelis mėnesius. Pacientams atvykus iš kitų miestų yra itin skaudu sužinoti, kad vaistai pasibaigė ir gydymo kurso tęsti nėra galimybės“.

TAIP PAT SKAITYKITE