Spalio 22d. Ketvirtadienis

„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

2013 Kovo 19d.
Peržiūrų skaičius: 28464
„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

Specialios emulsijos padeda mums valgant lieknėti. Konservantus keičia valgomosios plėvelės ir pulsuojantis elektros laukas. Apie naujausius šios srities tyrimus ir pasiekimus pasakoja KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

Ne paslaptis, kad valgymas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Ir labai svarbus ritualas, dažnai lemiantis ne tik skrandžio, bet ir paties valgytojo būvį ir būtį. Esame tai, ką valgome.

Maistas, kaip žinote, yra ne tik energijos šaltinis. Netinkama mityba tukina, didina riziką susirgti vėžiu, diabetu ar Alzheimerio liga. Prekybos centrų lentynos gundo mus spalvingomis etiketėmis ir maisto produktų gausa. Tačiau žmones gąsdina konservantai, o įtarimą kelia reklama apie itin sveikus maisto produktus, beveik prilygstančius vaistams. Ar taip gali būti? Siūlome iš arčiau pažvelgti, kaip kuriami nauji maisto produktai bei jų apdorojimo būdai. Tai maisto dizainerių sritis.

„Manau, kad jau šiandien vis mažiau žmonių sako, kad dešroje mokslo nėra. Tai labai sudėtingos sistemos, ir nė viename mėgintuvėlyje neatkartosi cheminių reakcijų, kurios vyksta kepant mėsą arba gaminant alų. Todėl tas vystymasis maisto mokslo yra kompleksinis, nes reikia daug įvairių žinių.  Ir chemija, ir fizika, ir toksikologija, ir mitybos mokslas.

Šiandien maisto pramonė nori tų žinių, naujovių, nes reikalingi įrodymai. Net ir teisės aktai reikalauja moksliškai įrodyti, kad produkto – jei norime ženklinti, kad jis yra sveikesnis – poveikis sveikatai yra teigiamas“, – teigia  KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

KTU maisto produktų technologijos katedros specialistai irgi prisideda prie sveikesnių ir skanesnių maisto produktų kūrimo, dalyvaudami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamoje Nacionalinėje mokslo programoje „Sveikas ir saugus maistas“. Programa siekiama susisteminti naujas mokslo žinias, reikalingas metodams kurti ir pritaikyti biomedžiagas naujiems saugiems, aukštesnės kokybės ir didesnės biologinės vertės maisto produktams, kurie atitiktų sveikos mitybos principus.

„Šitas projektas skirtas maisto produktų struktūrų projektavimui. Maisto moksle tai nėra sena idėja. Moksliniai kolektyvai dirba dvidešimt metų šioje srityje. Tai įdomu ne tik mokslininkams, bet ir maisto pramonės atstovams. Šiandien maisto gamintojai sako, kad kurti naujas technologijas bandymų ir klaidų keliu nebėra gerai. Reikia pereiti prie projektavimo“, – tvirtina D. Leskauskaitė.

Mokslininkai projektuoja maisto produktų struktūras. Nors tai skamba keistokai, bet iš esmės šias procedūras galima lyginti su namo projektavimu. Anot mokslininkės, „norint pastatyti namą, neužtenka žinoti, kiek turi būti cemento. Pirmiausia nusibraižome projektą. Norint pagaminti maisto produktą, kuris pasižymėtų norimomis savybėmis, neužtenka žinoti, kiek kokių komponentų reikia sumaišyti. Reikia žinoti, kaip tie komponentai turi būti išsidėstę struktūrose“.

Norint suprojektuoti naujo tipo sūrį, jogurtą arba kokį nors kitą produktą, reikia maisto chemijos, maisto fizikos ir netgi inžinerijos žinių. Taigi maisto produktų technologai irgi dirba mokslų sandūroje, kaip daugelis kitų mokslininkų. Juolab kad nepakanka tik sukurti maisto produkto struktūrą.

„Mums įdomi maisto produktų struktūra ne tik statinėmis sąlygomis, pagaminus produktą, bet ir  tuo, kas vyksta vartotojui valgant. Kaip paskui tos statybinės dalys vėl išskaidomos į atskirus komponentus. Burnoje, skrandyje ir žarnyne. Tam reikalingos dar gilesnės žinios.  Kadangi be šitų pagrindinių maisto  statybinių medžiagų mes turime biologiškai aktyvias medžiagas, kurių pasisavinimas žmogaus organizme labai priklauso nuo to, kokioje struktūros vietoje jos išsidėsčiusios“, – sako D. Leskauskaitė.

Ir visa tai – mūsų sveikatos labui. Pavyzdžiui, jeigu jums labiausiai patinka šūkis “valgau ir lieknėju”, užsukus į prekybos centrą teks ieškoti produktų su mažu riebalų kiekiu. Jokių saldžių sūrelių ar tortų. Tačiau liesi produktai, deja, nelabai skanūs. Laimė, sumanieji mokslininkai surado būdą apgauti mūsų skonio receptorius ir kartu palengvinti skrandžio dalią.

„Žinome, kad sveikai mitybai reikia mažinti riebalų kiekį. Tačiau vartotojas nori riebių produktų, nes jie skanesni. Kaip apgauti žmogaus jusles, kad valgydamas liesą produktą jis galvotų, kad valgo riebų? Tam naudojamos emulsijos. Reikia sugalvoti, kaip su mažu kiekiu riebalų pagaminti emulsiją su tokiomis pačiomis struktūromis. Todėl mes dabar jau turime margariną be riebalų, majonezą su mažu riebalų kiekiu. Tai taip pat struktūros projektavimo produktas“ – sako mokslininkė.

Emulsija – dviejų nesimaišančių skysčių sistema. Pavyzdžiui, svieste vandens lašelius supa riebalai, o piene – atvirkščiai. Emulsijos gaunamos jas maišant arba kratant. Ilgainiui emulsijos vėl išsisluoksniuoja į riebiąją ir vandens fazę. Mokslininkai siekė sukurti tokią emulsiją, kad ji išliktų stabili maisto produkte. Iš pradžių idėja išbandoma modelinėse sistemose, o vėliau pritaikomos konkrečiuose maisto produktuose. Tokiuose, kaip grietinė ar jogurtas.

„Mūsų uždavinys – sukurti tokias emulsijas, kurių stabilumas leistų jas sunkiau pasisavinti riebalams. Emulsijos struktūroje svarbiausia suprojektuoti tarpfazinį sluoksnį tarp riebalų ir vandens. Tas sluoksnis turi būti toks, kad riebalų atpalaidavimas iš emulsijos suvartojus produktą būtų blogesnis. Tuo būdu žmogaus organizmas pasisavintų mažiau riebalų. Tyrimai parodė mūsų emulsijų teigiamas savybes. Esame pradėję dirbti su gyvūnais, ir preliminarūs duomenys parodė, kad šios emulsijos leidžia blogau pasisavinti riebalus“, – aiškina mokslininkė.

Maisto pramonės įmonės jau dabar vis dažniau prašo mokslininkų pagalbos. Pavyzdžiui, kuriant naujų produktų technologijas. Beje, bendradarbiaujama ne tik su mūsų šalies įmonėmis. Pasak D. Leskauskaitės, sėkmingai bendradarbiauta su “Pieno žvaigždžių” įmone, sprendžiant varškės kokybės klausimus. Būta bendrų projektų su kolegomis iš Estijos – jie buvo atvažiavę išbandyti idėjos, kaip išsaugoti baltymuose probiotines bakterijas.

Kita itin aktuali tema – šiurpieji konservantai. Ar mokslininkai gali sumažinti jų kiekį maisto produktuose arba pakeisti juos natūraliais? Specialistų manymu, didėjant visuomenės susidomėjimui ir vartotojų spaudimui maisto pramonei, konservuojančių medžiagų panaudojimas  maisto technologijose neišvengiamai mažės.

„Sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima pagaminti pramoniniu būdu maisto produktus, nededant stabilizuojančių medžiagų. Maisto pramonė visų pirma yra maisto pramonė. Gamina dideliais kiekiais. Tačiau reikia ieškoti technologinių priemonių gaminti saugesnius maisto produktus. Mes taip pat bandome savo projekte vieną iš darbų atlikti – pakeisti mėsos pramonėje naudojamas medžiagas, kurios stabilizuoja spalvą. Pvz., druską. Mėsos gaminiuose yra daug druskos, kas taip pat nesveika. Bandome ieškoti, kaip sumažinti šių medžiagų panaudojimą“, – sako D. Leskauskaitė.

Tendencijos pasaulyje liudija, jog tradicinė pramonė išliks ir toliau dideliais kiekiais gamins mums įprastus maisto produktus. Tačiau šiuo metu aktyviai ieškoma naujų maisto produktų apdorojimo būdų, pakeisiančių terminį apdorojimą.

„Šiandien labai daug informacijos apie žalingų sveikatai junginių susidarymą terminio apdorojimo metu.  Labai gausu mokslinės informacijos apie naujas galimybes apdoroti maistą kitais būdais, ne terminiais. Tai pulsuojantis elektros laukas, didelis slėgis ir kt. Problema ta, kad šios technologijos brangios. Bet turėtų pigti. Dar viena svarbi tendencija – išsaugoti kuo labiau maisto produktų natūralumą. Kad apdorojimas būtų kuo mažesnis“, – svarsto mokslininkė.

Lietuvos mokslininkai irgi gali pasigirti sukūrę keletą inovatyvių maisto apsaugos būdų, kurie jau taikomi įvairiems produktams. Štai viena  iš jų:

„Tai yra iš pieno baltymų pagamintos plėvelės, kurios apsaugo maisto produktą nuo mechaninių pažeidimų ir  gali apsaugoti nuo  mikrobinės taršos. Plėvelės valgomos. Jų privalumas tas, kad padengus maisto produktą mes prailginame jo vartojimo trukmę ir, produktą galima suvalgyti kartu su plėvele.  Įdėjus tam tikrų medžiagų, kurios pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, galima tokį produktą vartoti. Išliejame tam tikros  sudėties biopolimerų mišinį ir susiformuoja plėvelė. Ji turi  savybes formuoti gelį. Išgarinus vandenį formuojasi plėvelė“, – proceso ypatumus aiškina D. Leskauskaitė.

Ši plėvelė sudaryta iš baltymų ir polisacharido chitozano, kuris naudojamas daugelyje sričių, taip pat ir medicinoje. Chitozanas išgaunamas iš įvairių vėžiagyvių geldelių. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamos ir spalvotos valgomosios plėvelės. Pavyzdžiui, kinai jau gamina saldainius, padengtus tokiomis plėvelėmis.

„Spalvotas plėveles mes dedame ant pjaustytų obuolių. Supjausčius obuolius jie greitai paruduoja. Mes bandėme sustabdyti šį procesą, dėdami į plėveles tam tikrų uogų sulčių. Šermukšnių, spanguolių sulčių, kurios turi daug vitaminų, benzoinės rūgšties. Tokiomis plėvelėmis padengus supjaustytus vaisius, galima sustabdyti gedimo procesus“, – pažymi profesorė.

Sukūrus tokią plėvelę, įvairiais būdais tikrinama, ar ji gali būti saugiai naudojama. Pavyzdžiui, buvo atliktas toks eksperimentas: kalakutienos bandiniai buvo užkrėsti patologiniais mikroorganizmais. Padengus juos tokiomis plėvelėmis, mikroorganizmų augimas buvo sustabdytas. Pelėsį sušvirkštus į obuolį ir jį padengus plėvele, vaisius pelijo lėčiau, negu be plėvelės. Taip maisto technologai įrodė, jog plėvelės ne tik apsaugo maisto produktus nuo gedimo, bet ir žudo mikrobus.

„Europos komisija leido mėsos skerdienas ir žalios mėsos produktus purkšti pieno rūgštimi kaip konservantu. Todėl padengti jas tokiomis plėvelėmis būtų daug patraukliau ir vartotojui“, – sako laidoje kalbinta mokslininkė.

Smagu žinoti, kad mokslininkų dėka mes valgysime vis sveikesnius, vitaminizuotus produktus ir netgi galėsime pernelyg neskaičiuoti kalorijų.

Šaltinis: lrt.lt
Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Neprofesionalus mitybos planas, kraštutinės priemonės, badavimas gali sutrikdyti sveikatą ar dar labiau pakenkti išvaizdai. Dažniausiai tykantys pavojai yra: Nesubalansuota ar labai mažo kaloringumo dieta gali paveikti jūsų sugebėjimą mąstyti,...


Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos turtingos B grupės vitaminų, geležies, magnio, mangano, cinko, kalio ir seleno. Be to, 100 g citrinų yra net 48,7 mg vitamino C. Jose yra pektinų, jie valo nuodingąsias medžiagas iš kepenų ir žarnyno, žvalina, skaistina odą ir stiprina...


Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Kodėl taip linksniuojamas glitimas?

Lapkričio mėnesį maisto produktams be glitimo „Bauck Hof“ ir „3 PAULY“ 15% nuolaida. Išieškoti skoniai. Pasiūlymas galioja lapkritį perkant internetu ir visose „Livinn - sveiki produktai“ parduotuvėse. Nuolaidos...


Ar laboratorijoje užauginta mėsa yra dietiška?

Ar laboratorijoje užauginta mėsa yra dietiška?

Mokslininkai jau kurį laiką teigia galintys laboratorinėmis sąlygomis išauginti mėsą iš kamieninių ląstelių. Tai reiškia, jog ateityje galėsime mėgautis gardžiais kepsniais, ir dėl to nenukentės nei vienas gyvūnas. Tačiau visuomenėje tai iškėlė...


Valgydami – negerkite jokių skysčių

Valgydami – negerkite jokių skysčių

Valgydami negerkite vandens, kavos, arbatos ar kitų skysčių. Šios taisyklės būtina laikytis. Gyvūnai ėsdami vandens nelaka, todėl pavyzdį imkime iš gamtos. Sakoma, jog valgio metu išgertas skystis skatina skrandžio sulčių sekreciją ir todėl...


Duona – sveikos mitybos pagrindas

Duona – sveikos mitybos pagrindas

Sveikos mitybos piramidės pamatą sudaro grūdiniai produktai, tarp jų - duona. Dauguma besilaikančių dietos duoną stengiasi išbraukti iš savo raciono, tačiau to daryti nederėtų. Mitybos specialistų nuomone, visuomenė turi grįžti prie subalansuotos...


Širdies ligų riziką labiau padidina dešrelės nei kepsniai

Širdies ligų riziką labiau padidina dešrelės nei kepsniai

Tyrimas atskleidė, kad valgant apdorotą mėsą (pavyzdžiui, dešreles), padidėja rizika susirgti širdies ligomis. Panašu, kad raudona mėsa nėra tokia žalinga, praneša BBC. Harvardo universiteto darbo grupė, išnagrinėjusi tyrimus, kuriuose dalyvavo...


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Kas vyksta žmogaus kūne, išgėrus skardinę kolos?

Kas vyksta žmogaus kūne, išgėrus skardinę kolos? (1)

Kai žmogus išgeria skardinę kolos, į jo organizmą patenka šaukštai cukraus, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai, rašo naujienų agentūra "RIA Novosti". Per pirmas 10 minučių: į sistemą patenka dešimt arbatinių šaukštelių cukraus...


Mitybos lobis - kruopos

Mitybos lobis - kruopos

Kai maisto produktai tokie brangūs, pats metas prisiminti kruopų košes. Kruopų kaina palyginti nedidelė, o maistinė vertė - neįkainuojama. Bene labiausiai paplitusios kruopos daugelyje pasaulio šalių - ryžiai. Juose gausu krakmolo, kuris lengvai...


Alvydas Vingilis. Kitoks požiūris į žmogaus sveikatą ir mitybą

Alvydas Vingilis. Kitoks požiūris į žmogaus sveikatą ir mitybą

Plečiantis mūsų skaitytojui ratui mes vis daugiau sulaukiame ne tik straipsnių paisūlymų, bet ir pilnai parengtų publikacijų. Tiesa, pastarosios yra daugiau subjektyvaus požiūrio į įvairius gyvenimo reiškinius. Na, bet jeigu ji tenkina bent...


Sudaiginti grūdai — energija iš gamtos

Sudaiginti grūdai — energija iš gamtos

Ar žinote, kokią didžiulę naudą žmogaus organizmui teikia sudaiginti kviečių, rugių, sojų, grikių ar žirnių daigai? Vakaruose juos imta vadinti idealiu maistu. Vitaminas B yra savotiškas kuras, padedantis mūsų organizmui pasipildyti energijos ir...


Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Kokybę nuolat deklaruojantis prekybos tinklas IKI ėmėsi naujo būdo klastoti galiojimo terminus. Virtas ispaniškas kumpis Serrano, kurio galiojimo terminas buvo iki šių metų kovo 23 dienos, IKI lentynose J.Jasinskio g. aptiktas ir kovo 24 dieną....


Stebuklingas vaistas nuo astmos – gyva žuvis

Stebuklingas vaistas nuo astmos – gyva žuvis

Pietų Indijoje žmonės ligas gydo "stebuklingu vaistu" - gyva žuvimi, praneša Reuters. Sergantieji smulkią žuvį pagardina įdaru su vaistažolėmis ir praryja. Vietos gyventojai tiki, kad šis tradicinis gydymo būdas gali išgydyti astmą ir...


"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

Utenos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė UAB "Švyturys-Utenos alus" realizuoti rinkoje 13 596 litrus giros "Blindos firminė" (kilmės šalis – Ukraina, JSC "Slavutich...


Natūralus medus - ir ekologiškas

Natūralus medus - ir ekologiškas

Per pastaruosius dešimtmečius daugelis sveikais laikytų produktų įgijo įvairiausių antrininkų, kurie sveikatai naudingomis savybėmis jau nebepasižymi. O kaip yra su medumi? "Vakarų ekspreso" kalbintas bitininkas Kęstutis Preikšaitis...


Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu "be E" iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų...


Tyrimas: žmonės per krizę valgo kaloringesnį maistą

Tyrimas: žmonės per krizę valgo kaloringesnį maistą

Recesija, nedarbas ir mažėjančios pajamos sukelia netikėtas problemas - žmonės storėja, parodė JAV tinklapio apklausa. Tyrimo metu ketvirtadalis apklaustųjų iš tūkstančio prisipažino, kad krizės akivaizdoje jiems labiau norisi kaloringų produktų,...


Kokosų vanduo jėgoms atgauti

Kokosų vanduo jėgoms atgauti

Atrodo, jau visas pasaulis žino, kad kokosų vanduo – geriausias natūralus jėgų ir mineralų atstatytojas. Jo populiarumas sparčiai auga ir Lietuvoje, o ypač mėgiamas rimtų sportininkų ir šiaip sportuojančiųjų. Kas yra kokosų vanduo ir kodėl...


Žuvies taukai gali sumažinti demencijos riziką

Žuvies taukai gali sumažinti demencijos riziką

Daugiau vartojant riebios žuvies rizika susirgti demencija gali sumažėti maždaug penktadaliu, rodo naujas trijuose žemynuose atliktas tyrimas. Pasinaudoję beveik 15 tūkstančių vyresniojo amžiaus žmonių duomenimis, mokslininkai daro išvadą, kad kuo...


Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Įvairiais priedais „paskanintas“ maistas gali tapti narkotiku

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto...


Lietuvoje - pirmieji bandymai sukurti sveikesnius maisto produktus

Lietuvoje - pirmieji bandymai sukurti sveikesnius maisto produktus

Kauno technologijos universitete gruodžio mėnesį duris atvėrė modernus Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, kuriame jau bandoma kurti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Kaip pasakoja viena centro kūrėjų prof. Daiva Leskauskaitė,...


Kavinių ir restoranų pinigų viliojimo gudrybės

Kavinių ir restoranų pinigų viliojimo gudrybės

Kodėl kavinėse ir restoranuose dažnai išleidžiame daugiau pinigų, nei planavome? Nes meniu sudarytojai žino daug gudrybių, kaip išvilioti iš kliento daugiau pinigų, rašo laikraštis "The Indpendent". Knygos "Neįkainojama: sąžiningos...


Kokia arbata sveikiausia?

Kokia arbata sveikiausia?

Ar išties arbata su cukrumi kenksminga? Kokia arbatos su citrina ar pienu nauda? Kokie prieskoniai sustiprina, o kokie atvirkščiai, sumažina šio gėrimo savybes? Klasikinis derinys – arbata ir cukrus, kurio pirmiausia atsisako žmonės, kurie...


Penkios persivalgymo priežastys

Penkios persivalgymo priežastys

Svajojate atsikratyti antsvorio, tačiau nepavyksta? Galbūt kaltas nuolatinis persivalgymas? Štai keletas priežasčių, kodėl suvalgome daugiau nei reikia. Per didelės porcijos. Didelė maisto pilna lėkštė gali sugundyti suvalgyti daugiau nei tuo metu...


Apie bulgur kruopas

Apie bulgur kruopas

Dažnas keliaudamas į Turkiją ir ragaudamas jų nuostabios virtuvės patiekalų dažnai pasvajoja apie galimybę valgyti tokį maistą ir Lietuvoje. Šiandien visa tai jau yra įmanoma, o į Turkija belieka važiuoti pasigrožėti jų nuostabiu kraštovaizdžiu....


Riešutai - puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis

Riešutai - puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis

Žiemą, kai mažiau šviežių daržovių bei vaisių, pats laikas prisiminti riešutus, kurie yra puikus ne tik baltymų ir skaidulų, bet ir vitaminų šaltinis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios dalys saugo nuo širdies ir...


Tyrimas: kas geria per daug kavos, rizikuoja išvysti haliucinacijas

Tyrimas: kas geria per daug kavos, rizikuoja išvysti haliucinacijas

Žmonės, geriantys per daug kavos, gali pradėti regėti haliucinacijas ar girdėti keistus balsus, tvirtina britų tyrėjai. Žmonės, išgeriantys daugiau nei septynis puodelius tirpios kavos per dieną, tris kartus padidina savo galimybes išvysti...


Guodos pastebėjimai. Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą

Guodos pastebėjimai. Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą

Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą – sako simpatinga senutė iš Keiko japoniškos ekologiškos arbatos plakato. Kol žiūri į plakatą, abejonių nekyla, kad ji teisi. Bet kai tik nusisuki, kyla masė klausimų: O kodėl ją gerti apskritai, tą...


Ar gerti vandens valgant?

Ar gerti vandens valgant?

Patarėjų, kaip sveikai gyventi, maitintis, - nors vežimu vežk. Deja, jų patarimai dažnai būna kardinaliai prieštaringi. Vieni pataria gerti vandens prieš valgį, kiti sako, kad gerti nereikėtų. Tai kaipgi elgtis? "Valgant gerti vandens ar kitų...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9