Vasario 28d. Penktadienis

„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

2013 Kovo 19d.
Peržiūrų skaičius: 28464
„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

Specialios emulsijos padeda mums valgant lieknėti. Konservantus keičia valgomosios plėvelės ir pulsuojantis elektros laukas. Apie naujausius šios srities tyrimus ir pasiekimus pasakoja KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

Ne paslaptis, kad valgymas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Ir labai svarbus ritualas, dažnai lemiantis ne tik skrandžio, bet ir paties valgytojo būvį ir būtį. Esame tai, ką valgome.

Maistas, kaip žinote, yra ne tik energijos šaltinis. Netinkama mityba tukina, didina riziką susirgti vėžiu, diabetu ar Alzheimerio liga. Prekybos centrų lentynos gundo mus spalvingomis etiketėmis ir maisto produktų gausa. Tačiau žmones gąsdina konservantai, o įtarimą kelia reklama apie itin sveikus maisto produktus, beveik prilygstančius vaistams. Ar taip gali būti? Siūlome iš arčiau pažvelgti, kaip kuriami nauji maisto produktai bei jų apdorojimo būdai. Tai maisto dizainerių sritis.

„Manau, kad jau šiandien vis mažiau žmonių sako, kad dešroje mokslo nėra. Tai labai sudėtingos sistemos, ir nė viename mėgintuvėlyje neatkartosi cheminių reakcijų, kurios vyksta kepant mėsą arba gaminant alų. Todėl tas vystymasis maisto mokslo yra kompleksinis, nes reikia daug įvairių žinių.  Ir chemija, ir fizika, ir toksikologija, ir mitybos mokslas.

Šiandien maisto pramonė nori tų žinių, naujovių, nes reikalingi įrodymai. Net ir teisės aktai reikalauja moksliškai įrodyti, kad produkto – jei norime ženklinti, kad jis yra sveikesnis – poveikis sveikatai yra teigiamas“, – teigia  KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

KTU maisto produktų technologijos katedros specialistai irgi prisideda prie sveikesnių ir skanesnių maisto produktų kūrimo, dalyvaudami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamoje Nacionalinėje mokslo programoje „Sveikas ir saugus maistas“. Programa siekiama susisteminti naujas mokslo žinias, reikalingas metodams kurti ir pritaikyti biomedžiagas naujiems saugiems, aukštesnės kokybės ir didesnės biologinės vertės maisto produktams, kurie atitiktų sveikos mitybos principus.

„Šitas projektas skirtas maisto produktų struktūrų projektavimui. Maisto moksle tai nėra sena idėja. Moksliniai kolektyvai dirba dvidešimt metų šioje srityje. Tai įdomu ne tik mokslininkams, bet ir maisto pramonės atstovams. Šiandien maisto gamintojai sako, kad kurti naujas technologijas bandymų ir klaidų keliu nebėra gerai. Reikia pereiti prie projektavimo“, – tvirtina D. Leskauskaitė.

Mokslininkai projektuoja maisto produktų struktūras. Nors tai skamba keistokai, bet iš esmės šias procedūras galima lyginti su namo projektavimu. Anot mokslininkės, „norint pastatyti namą, neužtenka žinoti, kiek turi būti cemento. Pirmiausia nusibraižome projektą. Norint pagaminti maisto produktą, kuris pasižymėtų norimomis savybėmis, neužtenka žinoti, kiek kokių komponentų reikia sumaišyti. Reikia žinoti, kaip tie komponentai turi būti išsidėstę struktūrose“.

Norint suprojektuoti naujo tipo sūrį, jogurtą arba kokį nors kitą produktą, reikia maisto chemijos, maisto fizikos ir netgi inžinerijos žinių. Taigi maisto produktų technologai irgi dirba mokslų sandūroje, kaip daugelis kitų mokslininkų. Juolab kad nepakanka tik sukurti maisto produkto struktūrą.

„Mums įdomi maisto produktų struktūra ne tik statinėmis sąlygomis, pagaminus produktą, bet ir  tuo, kas vyksta vartotojui valgant. Kaip paskui tos statybinės dalys vėl išskaidomos į atskirus komponentus. Burnoje, skrandyje ir žarnyne. Tam reikalingos dar gilesnės žinios.  Kadangi be šitų pagrindinių maisto  statybinių medžiagų mes turime biologiškai aktyvias medžiagas, kurių pasisavinimas žmogaus organizme labai priklauso nuo to, kokioje struktūros vietoje jos išsidėsčiusios“, – sako D. Leskauskaitė.

Ir visa tai – mūsų sveikatos labui. Pavyzdžiui, jeigu jums labiausiai patinka šūkis “valgau ir lieknėju”, užsukus į prekybos centrą teks ieškoti produktų su mažu riebalų kiekiu. Jokių saldžių sūrelių ar tortų. Tačiau liesi produktai, deja, nelabai skanūs. Laimė, sumanieji mokslininkai surado būdą apgauti mūsų skonio receptorius ir kartu palengvinti skrandžio dalią.

„Žinome, kad sveikai mitybai reikia mažinti riebalų kiekį. Tačiau vartotojas nori riebių produktų, nes jie skanesni. Kaip apgauti žmogaus jusles, kad valgydamas liesą produktą jis galvotų, kad valgo riebų? Tam naudojamos emulsijos. Reikia sugalvoti, kaip su mažu kiekiu riebalų pagaminti emulsiją su tokiomis pačiomis struktūromis. Todėl mes dabar jau turime margariną be riebalų, majonezą su mažu riebalų kiekiu. Tai taip pat struktūros projektavimo produktas“ – sako mokslininkė.

Emulsija – dviejų nesimaišančių skysčių sistema. Pavyzdžiui, svieste vandens lašelius supa riebalai, o piene – atvirkščiai. Emulsijos gaunamos jas maišant arba kratant. Ilgainiui emulsijos vėl išsisluoksniuoja į riebiąją ir vandens fazę. Mokslininkai siekė sukurti tokią emulsiją, kad ji išliktų stabili maisto produkte. Iš pradžių idėja išbandoma modelinėse sistemose, o vėliau pritaikomos konkrečiuose maisto produktuose. Tokiuose, kaip grietinė ar jogurtas.

„Mūsų uždavinys – sukurti tokias emulsijas, kurių stabilumas leistų jas sunkiau pasisavinti riebalams. Emulsijos struktūroje svarbiausia suprojektuoti tarpfazinį sluoksnį tarp riebalų ir vandens. Tas sluoksnis turi būti toks, kad riebalų atpalaidavimas iš emulsijos suvartojus produktą būtų blogesnis. Tuo būdu žmogaus organizmas pasisavintų mažiau riebalų. Tyrimai parodė mūsų emulsijų teigiamas savybes. Esame pradėję dirbti su gyvūnais, ir preliminarūs duomenys parodė, kad šios emulsijos leidžia blogau pasisavinti riebalus“, – aiškina mokslininkė.

Maisto pramonės įmonės jau dabar vis dažniau prašo mokslininkų pagalbos. Pavyzdžiui, kuriant naujų produktų technologijas. Beje, bendradarbiaujama ne tik su mūsų šalies įmonėmis. Pasak D. Leskauskaitės, sėkmingai bendradarbiauta su “Pieno žvaigždžių” įmone, sprendžiant varškės kokybės klausimus. Būta bendrų projektų su kolegomis iš Estijos – jie buvo atvažiavę išbandyti idėjos, kaip išsaugoti baltymuose probiotines bakterijas.

Kita itin aktuali tema – šiurpieji konservantai. Ar mokslininkai gali sumažinti jų kiekį maisto produktuose arba pakeisti juos natūraliais? Specialistų manymu, didėjant visuomenės susidomėjimui ir vartotojų spaudimui maisto pramonei, konservuojančių medžiagų panaudojimas  maisto technologijose neišvengiamai mažės.

„Sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima pagaminti pramoniniu būdu maisto produktus, nededant stabilizuojančių medžiagų. Maisto pramonė visų pirma yra maisto pramonė. Gamina dideliais kiekiais. Tačiau reikia ieškoti technologinių priemonių gaminti saugesnius maisto produktus. Mes taip pat bandome savo projekte vieną iš darbų atlikti – pakeisti mėsos pramonėje naudojamas medžiagas, kurios stabilizuoja spalvą. Pvz., druską. Mėsos gaminiuose yra daug druskos, kas taip pat nesveika. Bandome ieškoti, kaip sumažinti šių medžiagų panaudojimą“, – sako D. Leskauskaitė.

Tendencijos pasaulyje liudija, jog tradicinė pramonė išliks ir toliau dideliais kiekiais gamins mums įprastus maisto produktus. Tačiau šiuo metu aktyviai ieškoma naujų maisto produktų apdorojimo būdų, pakeisiančių terminį apdorojimą.

„Šiandien labai daug informacijos apie žalingų sveikatai junginių susidarymą terminio apdorojimo metu.  Labai gausu mokslinės informacijos apie naujas galimybes apdoroti maistą kitais būdais, ne terminiais. Tai pulsuojantis elektros laukas, didelis slėgis ir kt. Problema ta, kad šios technologijos brangios. Bet turėtų pigti. Dar viena svarbi tendencija – išsaugoti kuo labiau maisto produktų natūralumą. Kad apdorojimas būtų kuo mažesnis“, – svarsto mokslininkė.

Lietuvos mokslininkai irgi gali pasigirti sukūrę keletą inovatyvių maisto apsaugos būdų, kurie jau taikomi įvairiems produktams. Štai viena  iš jų:

„Tai yra iš pieno baltymų pagamintos plėvelės, kurios apsaugo maisto produktą nuo mechaninių pažeidimų ir  gali apsaugoti nuo  mikrobinės taršos. Plėvelės valgomos. Jų privalumas tas, kad padengus maisto produktą mes prailginame jo vartojimo trukmę ir, produktą galima suvalgyti kartu su plėvele.  Įdėjus tam tikrų medžiagų, kurios pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, galima tokį produktą vartoti. Išliejame tam tikros  sudėties biopolimerų mišinį ir susiformuoja plėvelė. Ji turi  savybes formuoti gelį. Išgarinus vandenį formuojasi plėvelė“, – proceso ypatumus aiškina D. Leskauskaitė.

Ši plėvelė sudaryta iš baltymų ir polisacharido chitozano, kuris naudojamas daugelyje sričių, taip pat ir medicinoje. Chitozanas išgaunamas iš įvairių vėžiagyvių geldelių. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamos ir spalvotos valgomosios plėvelės. Pavyzdžiui, kinai jau gamina saldainius, padengtus tokiomis plėvelėmis.

„Spalvotas plėveles mes dedame ant pjaustytų obuolių. Supjausčius obuolius jie greitai paruduoja. Mes bandėme sustabdyti šį procesą, dėdami į plėveles tam tikrų uogų sulčių. Šermukšnių, spanguolių sulčių, kurios turi daug vitaminų, benzoinės rūgšties. Tokiomis plėvelėmis padengus supjaustytus vaisius, galima sustabdyti gedimo procesus“, – pažymi profesorė.

Sukūrus tokią plėvelę, įvairiais būdais tikrinama, ar ji gali būti saugiai naudojama. Pavyzdžiui, buvo atliktas toks eksperimentas: kalakutienos bandiniai buvo užkrėsti patologiniais mikroorganizmais. Padengus juos tokiomis plėvelėmis, mikroorganizmų augimas buvo sustabdytas. Pelėsį sušvirkštus į obuolį ir jį padengus plėvele, vaisius pelijo lėčiau, negu be plėvelės. Taip maisto technologai įrodė, jog plėvelės ne tik apsaugo maisto produktus nuo gedimo, bet ir žudo mikrobus.

„Europos komisija leido mėsos skerdienas ir žalios mėsos produktus purkšti pieno rūgštimi kaip konservantu. Todėl padengti jas tokiomis plėvelėmis būtų daug patraukliau ir vartotojui“, – sako laidoje kalbinta mokslininkė.

Smagu žinoti, kad mokslininkų dėka mes valgysime vis sveikesnius, vitaminizuotus produktus ir netgi galėsime pernelyg neskaičiuoti kalorijų.

Šaltinis: lrt.lt

Lietuviai per didžiąsias šventes linkę persivalgyti

Lietuviai per didžiąsias šventes linkę persivalgyti

Gruodžio mėnesį, kuomet absoliuti dauguma Lietuvos žmonių kelias dienas švenčia šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakares, gerokai persivalgo, o persivalgymo simptomus yra linkę slopinti virškinimą gerinančiais vaistais ar maisto papildais. Gruodį,...


Kodėl verta valgyti alyvuoges kasdien?

Kodėl verta valgyti alyvuoges kasdien?

Lietuvoje alyvuogės labai dažnai tampa tik užkandžiu prie taurės vyno, tačiau jeigu žinotumėte kokios jos naudingos žmogaus organizmui – valgytumėte jas kasdien. 20-ojo amžiaus pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono...


Kokį vandenį gerti?

Kokį vandenį gerti?

Nuolat girdime specialistų patarimus gerti kuo daugiau vandens, kadangi šis gyvybės šaltinis turi įtakos mūsų puikiai savijautai, gerai nuotaikai, sveikatai bei grožiui. Dietologai tvirtina, kad žmogaus organizmui vandens reikia suvartoti ne...


Tam tikras maisto racionas pagerina intelektą

Tam tikras maisto racionas pagerina intelektą

Nauji tyrimai dar kartą parodė, kad renkantis tam tikrus maisto produktus galima pagerinti intelektą. Anot mokslininkų, maistinės medžiagos randamos įvairiuose produktuose, stimuliuoja smegenų nervines jungtis (sinapses), didina jų skaičių ir...


Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Tarptautinio Gyvenimo meno labdaros ir paramos fondo socialinių programų vedėja Mira Jaskevič į uostamiestį atvyko po misijų "karštuose" pasaulio regionuose, kur liejasi kraujas, nedžiūva paprastų žmonių ašaros. Pakalbinome ją. Kokią...


Ar Pica Gali Tapti Sveikos Mitybos Valgis?

Ar Pica Gali Tapti Sveikos Mitybos Valgis?

Pagal tai kaip dažnai žmonės valgo picą, jūs pamanytumėte, kad ji jau dabar laikoma sveiku maistu, tačiau, kad ir kaip jūs būsite nustebinti, pica - nėra geriausias maisto pasirinkimas. Pica atsiduria po dideliu "greito maisto"...


Ar tikrai veiksmingi patarimai, kaip išsirinkti skanų saldų arbūzą?

Ar tikrai veiksmingi patarimai, kaip išsirinkti skanų saldų arbūzą?

Į parduotuvę išsirengė grupė žurnalistų - jie turėjo sąrašą liaudiškų patarimų, kaip išsirinkti saldžiausią ir geriausią arbūzą. Įsigiję du arbūzus, korespondentai surengė degustaciją, per kurią bandė nustatyti, ar liaudiški patarimai tikrai...


Uždraudė gimtadienio tortus

Uždraudė gimtadienio tortus

D. Britanijos vaikų lopšeliai, palaikantys naują sveiko maisto iniciatyvą, vaikams uždraudė saldžius gimtadienio tortus. "Ikimokyklinio maisto projektas", kurį parengė Česterio universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai, vaikų...


Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas organizme atlieka svarbią funkciją: jis yra pagrindinis centrinėje nervų sistemoje esantis neurotransmiteris, pernešantis dirglumo impulsą. Neurologijoje žinoma, kad perdozavus šio neurotransmiterio galima pakenkti centrinei nervų...


Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salotas jau augino senovės egiptiečiai, persai ir kiniečiai. Sėjamoji salota yra kilusi iš laukinių rūšių, kurių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Amerikos žemynuose. Gydymo tikslams vartojami lapai ir sėklos. Salotų lapuose yra cukraus, kalio, kalcio,...


Pomidorų sultys - vienos naudingiausių sulčių

Pomidorų sultys - vienos naudingiausių sulčių

Pomidorus į Europą atvežė ispanai. Kadangi ispanai buvo užkariavę daug žemių, jie pomidorus išplatino visame pasaulyje. Tai maistinga daržovė, kurios sudėtyje yra obuolių ir citrinos rūgšties, baltymų, vitaminų B1, B2, B3, PP, pro vitamino A,...


Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Ant slenksčio viena gražiausia metų šventė – Šventos Velykos. Pagrindinis šios šventės elementas yra velykinis margutis – kiaušinis. Kartais jame slypi ne šventinis siurprizas... Nors kiaušiniai yra kasdienis maistas ant mūsų stalo,...


Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jie maitinasi sveikai. Tai parodė "GfK CR Baltic" gegužę atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Šiais duomenimis, 9 proc. apklaustųjų teigė, kad sveikai maitinasi visada, ketvirtadalis – dažnai,...


Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kaip įveikti norą prisivalgyti prieš naktį

Kanados dietologijos centro darbuotojai sukūrė specialų kovos su vakariniu persivalgymu kursą. Jeigu 5 dienas kruopščiai laikysitės jų nurodymų, šio įpročio atsikratysite maždaug per 10 dienų. 1-oji diena: sunkiausia pradėti Visą dieną stenkitės...


Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio ląsteles

Vynuogių sėklų ekstraktas naikina vėžio ląsteles

Amerikiečių mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad vynuogių sėklų ekstraktas pastūmėjo kraujo vėžiu pažeistas ląsteles susinaikinti. Per 24 valandas 76 procentai leukemijos vėžinių ląstelių dėl ekstrakto poveikio žuvo, o sveikos...


Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Šviežios braškės ir kitos uogos yra skanumynas, tačiau jei prieš valgydami jų nenuplausite, sėkmingai suvalgysite šiek tiek daugiau nei vien tik uogą. Žinoma, tai nereiškia, jog visi tokie maisto "priedai" yra žalingi, tačiau kai kuriais...


Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeinas yra centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius. Jis vartojamas siekiant sumažinti fizinį nuovargį ir užkirsti kelią mieguistumui. Buvo apskaičiuota, kad 90% visų suaugusiųjų kasdien kofeino gauna su maistu, papildais arba...


Dykinėjimas sukelia alkį

Dykinėjimas sukelia alkį

Apetitą žadina ne darbas, o nieko neveikimas. Tokį išvadą padarė JAV mokslininkai, atlikę eksperimentą. Jie stebėjo dvi žmonių grupes. Viena jų visą laiką plušėjo: skalbė, valė, kasė ir t.t. Kita sėdėjo prie televizoriaus ar naršė po internetą....


Graikų šventinis desertas – baklava

Graikų šventinis desertas – baklava

Į kalėdinės mugės pristatymą pakvietusios Vilniaus tarptautinės moterų organizacijos narės parodė, kaip jų gimtinėse ruošiamasi Kalėdoms. Nelaukite paskutinės minutės ir jūs. Graikijoje Kalėdų stalas neįsivaizduojamas be baklavos –...


Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Lietuviška mėsa – ir iš užsienio

Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną. Tačiau Lietuvoje užauginamų kiaulių nepakaktų patenkinti net vieno prekybos tinklo poreikiui. Kaltina turgaus prekiautojus Aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar...


Apie mitybą ir sveiką odą

Apie mitybą ir sveiką odą

Norėdami turėti skaisčią ir sveiką odą, turite tinkamai maitintis. Teigiama, kad odai naudingiausi yra šie maisto produktai: svogūnai, lapinės salotos, salierai ir ridikai. Pašarinės ropės lapai ir bulvės taip pat daro gerą įtaką odai. *...


Ateities jogurtai – iš pasukų

Ateities jogurtai – iš pasukų

Garsus amerikiečių išradėjas ir verslininkas T. Edisonas kartą yra pasakęs, kad „ateities gydytojas savo pacientams neišrašinės receptų, o sudomins juos tinkama mityba“. Praėjus daugiau kaip šimtmečiui nuo T. Edisono pasakytos...


Tinkamai paruoštos rudens gėrybės - stipriam imunitetui

Tinkamai paruoštos rudens gėrybės - stipriam imunitetui

Permainingi ir vis labiau vėstantys orai neretai lemia įvairius susirgimus. Tam, kad jų būtų kuo mažiau, verta pasirūpinti stipriu imunitetu. Bene vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – rudens gėrybės iš daržo. Kuo jos tokios naudingos...


Kai maistas tampa nuodu, verta susirūpinti

Kai maistas tampa nuodu, verta susirūpinti

Dabartinė sveikatos apsaugos sistema nepajėgi laiku nustatyti ligų, nuo kurių Lietuvoje miršta šimtai tūkstančių žmonių. Todėl pasirūpinti savimi turime patys. Anot medikų, pradėti reikėtų nuo mitybos. Todėl L.T. medikų ir teiraujasi: ką valgyti,...


Kuo skiriasi ekologiška kava nuo neekologiškos?  Ekologiška kava – Naturela

Kuo skiriasi ekologiška kava nuo neekologiškos? Ekologiška kava – Naturela

Kava - kasdienis ritualas, nuo kurio dažnas pradeda savo rytą. Tai priežastis dėl ko verta lipti iš lovos. Pats jos gaminimo procesas, kvapas, skonis gali tapti motyvuojančiu tinkamai pradėti dienos darbus. ,,Neišgėriau kavos ir viskas krenta iš...


Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu "be E" iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų...


Koks maistas saugo nuo vėžio?

Koks maistas saugo nuo vėžio?

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad netinkama mityba yra viena iš onkologinių ligų priežasčių. Tad kaipgi reikėtų maitintis? Švedų mokslinių tyrimų duomenimis, padidinus perdirbtos mėsos produktų vartojimą tik 30 g per parą, tikimybė susirgti...


Lietuviai žiūri ką valgo: salmonelioze susirgo mažiau žmonių

Lietuviai žiūri ką valgo: salmonelioze susirgo mažiau žmonių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį 2010 m. pusmetį užregistruoti 666 susirgimų atvejai (2009 m. sirgo 2069 žmonės, 2008 m. – 3159). Daugiausiai salmoneliozės atvejų užregistruota atšilus orams, pvz. per šių metų...


Mokslininkai: alyvų aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio

Mokslininkai: alyvų aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio

Alyvų aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio ligos. Kaip praneša penktadienį laikraštis "The Daily Telegraph", tokią išvadą priėjo mokslininkai fiziobiologai iš cheminių jutiklių centro Filadelfijoje. Aliejuje esančios medžiagos, tarp...


Medus su skoniais

Medus su skoniais

Ar kada esate ragavę šokoladinį medų? O braškinį? Ar kitokio skonio? Ne?! Tai laikas tą padaryti. www.serksnomedus.lt – tai išskirtinė medaus kokybė. Toks medus mus pasiekia tiesiai iš bitininkystės ūkio Lietuvoje. Produkcijos pasirinkimas :...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9