Spalio 19d. Šeštadienis

„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

2013 Kovo 19d.
Peržiūrų skaičius: 28464
„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

Specialios emulsijos padeda mums valgant lieknėti. Konservantus keičia valgomosios plėvelės ir pulsuojantis elektros laukas. Apie naujausius šios srities tyrimus ir pasiekimus pasakoja KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

Ne paslaptis, kad valgymas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Ir labai svarbus ritualas, dažnai lemiantis ne tik skrandžio, bet ir paties valgytojo būvį ir būtį. Esame tai, ką valgome.

Maistas, kaip žinote, yra ne tik energijos šaltinis. Netinkama mityba tukina, didina riziką susirgti vėžiu, diabetu ar Alzheimerio liga. Prekybos centrų lentynos gundo mus spalvingomis etiketėmis ir maisto produktų gausa. Tačiau žmones gąsdina konservantai, o įtarimą kelia reklama apie itin sveikus maisto produktus, beveik prilygstančius vaistams. Ar taip gali būti? Siūlome iš arčiau pažvelgti, kaip kuriami nauji maisto produktai bei jų apdorojimo būdai. Tai maisto dizainerių sritis.

„Manau, kad jau šiandien vis mažiau žmonių sako, kad dešroje mokslo nėra. Tai labai sudėtingos sistemos, ir nė viename mėgintuvėlyje neatkartosi cheminių reakcijų, kurios vyksta kepant mėsą arba gaminant alų. Todėl tas vystymasis maisto mokslo yra kompleksinis, nes reikia daug įvairių žinių.  Ir chemija, ir fizika, ir toksikologija, ir mitybos mokslas.

Šiandien maisto pramonė nori tų žinių, naujovių, nes reikalingi įrodymai. Net ir teisės aktai reikalauja moksliškai įrodyti, kad produkto – jei norime ženklinti, kad jis yra sveikesnis – poveikis sveikatai yra teigiamas“, – teigia  KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

KTU maisto produktų technologijos katedros specialistai irgi prisideda prie sveikesnių ir skanesnių maisto produktų kūrimo, dalyvaudami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamoje Nacionalinėje mokslo programoje „Sveikas ir saugus maistas“. Programa siekiama susisteminti naujas mokslo žinias, reikalingas metodams kurti ir pritaikyti biomedžiagas naujiems saugiems, aukštesnės kokybės ir didesnės biologinės vertės maisto produktams, kurie atitiktų sveikos mitybos principus.

„Šitas projektas skirtas maisto produktų struktūrų projektavimui. Maisto moksle tai nėra sena idėja. Moksliniai kolektyvai dirba dvidešimt metų šioje srityje. Tai įdomu ne tik mokslininkams, bet ir maisto pramonės atstovams. Šiandien maisto gamintojai sako, kad kurti naujas technologijas bandymų ir klaidų keliu nebėra gerai. Reikia pereiti prie projektavimo“, – tvirtina D. Leskauskaitė.

Mokslininkai projektuoja maisto produktų struktūras. Nors tai skamba keistokai, bet iš esmės šias procedūras galima lyginti su namo projektavimu. Anot mokslininkės, „norint pastatyti namą, neužtenka žinoti, kiek turi būti cemento. Pirmiausia nusibraižome projektą. Norint pagaminti maisto produktą, kuris pasižymėtų norimomis savybėmis, neužtenka žinoti, kiek kokių komponentų reikia sumaišyti. Reikia žinoti, kaip tie komponentai turi būti išsidėstę struktūrose“.

Norint suprojektuoti naujo tipo sūrį, jogurtą arba kokį nors kitą produktą, reikia maisto chemijos, maisto fizikos ir netgi inžinerijos žinių. Taigi maisto produktų technologai irgi dirba mokslų sandūroje, kaip daugelis kitų mokslininkų. Juolab kad nepakanka tik sukurti maisto produkto struktūrą.

„Mums įdomi maisto produktų struktūra ne tik statinėmis sąlygomis, pagaminus produktą, bet ir  tuo, kas vyksta vartotojui valgant. Kaip paskui tos statybinės dalys vėl išskaidomos į atskirus komponentus. Burnoje, skrandyje ir žarnyne. Tam reikalingos dar gilesnės žinios.  Kadangi be šitų pagrindinių maisto  statybinių medžiagų mes turime biologiškai aktyvias medžiagas, kurių pasisavinimas žmogaus organizme labai priklauso nuo to, kokioje struktūros vietoje jos išsidėsčiusios“, – sako D. Leskauskaitė.

Ir visa tai – mūsų sveikatos labui. Pavyzdžiui, jeigu jums labiausiai patinka šūkis “valgau ir lieknėju”, užsukus į prekybos centrą teks ieškoti produktų su mažu riebalų kiekiu. Jokių saldžių sūrelių ar tortų. Tačiau liesi produktai, deja, nelabai skanūs. Laimė, sumanieji mokslininkai surado būdą apgauti mūsų skonio receptorius ir kartu palengvinti skrandžio dalią.

„Žinome, kad sveikai mitybai reikia mažinti riebalų kiekį. Tačiau vartotojas nori riebių produktų, nes jie skanesni. Kaip apgauti žmogaus jusles, kad valgydamas liesą produktą jis galvotų, kad valgo riebų? Tam naudojamos emulsijos. Reikia sugalvoti, kaip su mažu kiekiu riebalų pagaminti emulsiją su tokiomis pačiomis struktūromis. Todėl mes dabar jau turime margariną be riebalų, majonezą su mažu riebalų kiekiu. Tai taip pat struktūros projektavimo produktas“ – sako mokslininkė.

Emulsija – dviejų nesimaišančių skysčių sistema. Pavyzdžiui, svieste vandens lašelius supa riebalai, o piene – atvirkščiai. Emulsijos gaunamos jas maišant arba kratant. Ilgainiui emulsijos vėl išsisluoksniuoja į riebiąją ir vandens fazę. Mokslininkai siekė sukurti tokią emulsiją, kad ji išliktų stabili maisto produkte. Iš pradžių idėja išbandoma modelinėse sistemose, o vėliau pritaikomos konkrečiuose maisto produktuose. Tokiuose, kaip grietinė ar jogurtas.

„Mūsų uždavinys – sukurti tokias emulsijas, kurių stabilumas leistų jas sunkiau pasisavinti riebalams. Emulsijos struktūroje svarbiausia suprojektuoti tarpfazinį sluoksnį tarp riebalų ir vandens. Tas sluoksnis turi būti toks, kad riebalų atpalaidavimas iš emulsijos suvartojus produktą būtų blogesnis. Tuo būdu žmogaus organizmas pasisavintų mažiau riebalų. Tyrimai parodė mūsų emulsijų teigiamas savybes. Esame pradėję dirbti su gyvūnais, ir preliminarūs duomenys parodė, kad šios emulsijos leidžia blogau pasisavinti riebalus“, – aiškina mokslininkė.

Maisto pramonės įmonės jau dabar vis dažniau prašo mokslininkų pagalbos. Pavyzdžiui, kuriant naujų produktų technologijas. Beje, bendradarbiaujama ne tik su mūsų šalies įmonėmis. Pasak D. Leskauskaitės, sėkmingai bendradarbiauta su “Pieno žvaigždžių” įmone, sprendžiant varškės kokybės klausimus. Būta bendrų projektų su kolegomis iš Estijos – jie buvo atvažiavę išbandyti idėjos, kaip išsaugoti baltymuose probiotines bakterijas.

Kita itin aktuali tema – šiurpieji konservantai. Ar mokslininkai gali sumažinti jų kiekį maisto produktuose arba pakeisti juos natūraliais? Specialistų manymu, didėjant visuomenės susidomėjimui ir vartotojų spaudimui maisto pramonei, konservuojančių medžiagų panaudojimas  maisto technologijose neišvengiamai mažės.

„Sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima pagaminti pramoniniu būdu maisto produktus, nededant stabilizuojančių medžiagų. Maisto pramonė visų pirma yra maisto pramonė. Gamina dideliais kiekiais. Tačiau reikia ieškoti technologinių priemonių gaminti saugesnius maisto produktus. Mes taip pat bandome savo projekte vieną iš darbų atlikti – pakeisti mėsos pramonėje naudojamas medžiagas, kurios stabilizuoja spalvą. Pvz., druską. Mėsos gaminiuose yra daug druskos, kas taip pat nesveika. Bandome ieškoti, kaip sumažinti šių medžiagų panaudojimą“, – sako D. Leskauskaitė.

Tendencijos pasaulyje liudija, jog tradicinė pramonė išliks ir toliau dideliais kiekiais gamins mums įprastus maisto produktus. Tačiau šiuo metu aktyviai ieškoma naujų maisto produktų apdorojimo būdų, pakeisiančių terminį apdorojimą.

„Šiandien labai daug informacijos apie žalingų sveikatai junginių susidarymą terminio apdorojimo metu.  Labai gausu mokslinės informacijos apie naujas galimybes apdoroti maistą kitais būdais, ne terminiais. Tai pulsuojantis elektros laukas, didelis slėgis ir kt. Problema ta, kad šios technologijos brangios. Bet turėtų pigti. Dar viena svarbi tendencija – išsaugoti kuo labiau maisto produktų natūralumą. Kad apdorojimas būtų kuo mažesnis“, – svarsto mokslininkė.

Lietuvos mokslininkai irgi gali pasigirti sukūrę keletą inovatyvių maisto apsaugos būdų, kurie jau taikomi įvairiems produktams. Štai viena  iš jų:

„Tai yra iš pieno baltymų pagamintos plėvelės, kurios apsaugo maisto produktą nuo mechaninių pažeidimų ir  gali apsaugoti nuo  mikrobinės taršos. Plėvelės valgomos. Jų privalumas tas, kad padengus maisto produktą mes prailginame jo vartojimo trukmę ir, produktą galima suvalgyti kartu su plėvele.  Įdėjus tam tikrų medžiagų, kurios pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, galima tokį produktą vartoti. Išliejame tam tikros  sudėties biopolimerų mišinį ir susiformuoja plėvelė. Ji turi  savybes formuoti gelį. Išgarinus vandenį formuojasi plėvelė“, – proceso ypatumus aiškina D. Leskauskaitė.

Ši plėvelė sudaryta iš baltymų ir polisacharido chitozano, kuris naudojamas daugelyje sričių, taip pat ir medicinoje. Chitozanas išgaunamas iš įvairių vėžiagyvių geldelių. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamos ir spalvotos valgomosios plėvelės. Pavyzdžiui, kinai jau gamina saldainius, padengtus tokiomis plėvelėmis.

„Spalvotas plėveles mes dedame ant pjaustytų obuolių. Supjausčius obuolius jie greitai paruduoja. Mes bandėme sustabdyti šį procesą, dėdami į plėveles tam tikrų uogų sulčių. Šermukšnių, spanguolių sulčių, kurios turi daug vitaminų, benzoinės rūgšties. Tokiomis plėvelėmis padengus supjaustytus vaisius, galima sustabdyti gedimo procesus“, – pažymi profesorė.

Sukūrus tokią plėvelę, įvairiais būdais tikrinama, ar ji gali būti saugiai naudojama. Pavyzdžiui, buvo atliktas toks eksperimentas: kalakutienos bandiniai buvo užkrėsti patologiniais mikroorganizmais. Padengus juos tokiomis plėvelėmis, mikroorganizmų augimas buvo sustabdytas. Pelėsį sušvirkštus į obuolį ir jį padengus plėvele, vaisius pelijo lėčiau, negu be plėvelės. Taip maisto technologai įrodė, jog plėvelės ne tik apsaugo maisto produktus nuo gedimo, bet ir žudo mikrobus.

„Europos komisija leido mėsos skerdienas ir žalios mėsos produktus purkšti pieno rūgštimi kaip konservantu. Todėl padengti jas tokiomis plėvelėmis būtų daug patraukliau ir vartotojui“, – sako laidoje kalbinta mokslininkė.

Smagu žinoti, kad mokslininkų dėka mes valgysime vis sveikesnius, vitaminizuotus produktus ir netgi galėsime pernelyg neskaičiuoti kalorijų.

Šaltinis: lrt.lt

Ar sriubą valgyti sveika?

Ar sriubą valgyti sveika?

Sriuba – lengvas ir skanus patiekalas, nuo seno lietuvių šeimininkių vertintas. Ji sušildo, pasotina, neapsunkina skrandžio ir turi nedaug kalorijų. Tačiau pastaruoju metu apie sriubą galima išgirsti ir kitokių nuomonių – esą ji tik...


Apie mitybą ir sveiką odą

Apie mitybą ir sveiką odą

Norėdami turėti skaisčią ir sveiką odą, turite tinkamai maitintis. Teigiama, kad odai naudingiausi yra šie maisto produktai: svogūnai, lapinės salotos, salierai ir ridikai. Pašarinės ropės lapai ir bulvės taip pat daro gerą įtaką odai. *...


10 gudrybių, kaip nepriaugti svorio po dietos

10 gudrybių, kaip nepriaugti svorio po dietos

Pajutote, kad vėl pradedate priaugti svorio po ilgalaikės dietos? Nepavyksta išlaikyti atsikratyto svorio? Gal pradėjote daugiau valgyti, bet ne dėl to, kad būtumėte praalkusios, o norėdamos pasivyti tai, kokio malonumo buvote atsisakiusios ir...


Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Medikai perspėja: ne onkologinės, o širdies ir kraujagyslių ligos yra pačios pavojingiausios, nes būtent nuo jų miršta didžioji dauguma mūsų šalies gyventojų. Visuomenė savo baubu laiko vėžį ir nepaiso padidėjusio kraujospūdžio, per didelio...


Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Lietuvos gyventojai mano besimaitiną sveikai

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jie maitinasi sveikai. Tai parodė "GfK CR Baltic" gegužę atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Šiais duomenimis, 9 proc. apklaustųjų teigė, kad sveikai maitinasi visada, ketvirtadalis – dažnai,...


Kai kvepia, tai nekanda

Kai kvepia, tai nekanda

Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra...


Savos gamybos prieskoniai

Savos gamybos prieskoniai

Šiuo metu pats laikas iš šviežių žalumynų, daržovių, grybų pasiruošti prieskoninę druską, kuria galima gardinti įvairius patiekalus. Namuose paruošti prieskoniai - ne tik sveikesni, bet ir palyginti pigūs. Grybų druskai reikės 15 g šviežiai...


Braškės – išsipildžiusi sultinga svajonė

Braškės – išsipildžiusi sultinga svajonė

Prasidėjęs braškių sezonas žada ne vien gausų raudonį turguose ir parduotuvėse. Žiemą ir pavasarį vitaminų stokos nualintą organizmą kamavusį sultingų uogų ilgesį pagaliau galima malšinti kasdien. Tačiau verta atsiminti, kad artimos giminaitės -...


Ryškūs ledai – maža chemijos laboratorija

Ryškūs ledai – maža chemijos laboratorija

Prasti ledai gali ne tik nudažyti liežuvį, bet ir sukelti troškulį, alergiją, kitokius susirgimus. Todėl gydytojai pataria itin atidžiai skaityti pakuotę prieš įsigyjant porciją, skelbia GRYNAS.lt. Geriausia rinktis kuo natūralesnius ledus,...


Bus reikalaujama papildomai ženklinti daug kofeino turinčius produktus

Bus reikalaujama papildomai ženklinti daug kofeino turinčius produktus

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė įsakymą, kuriuo įvedamas reikalavimas papildomai ženklinti daug kofeino turinčius maisto produktus, jautriems vartotojams pateikiant rekomendaciją jų atsisakyti. Ministro įsakymu pakeista...


Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Ką reikėtų žinoti apie pagrindines maisto medžiagas

Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Organizmas...


Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Žmonės, kurie laikosi cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių produktų dietos, daug efektyviau sumažina cholesterolio kiekį kraujyje nei tie, kurie valgo mažai riebalų turintį maistą. Kaip praneša AP, riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, soja ir...


Arbata saugo nuo antsvorio

Arbata saugo nuo antsvorio

Arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo papildomo svorio priaugamo valgant netinkamą maistą. Mokslininkai ištyrė, kad reguliarus arbatos vartojimas taip pat sumažina daromą žalą kraujui ir blogiesiems riebalams, galintiems išprovokuoti dviejų rūšių...


Kaip nepriaugti svorio švenčių metu?

Kaip nepriaugti svorio švenčių metu?

Prieš kiekvienas šventes daugelis susiduriame su problema kaip nepersivalgyti ir išvengti papildomų kilogramų bei maisto „pagirių“. Velykos ir apvalėjančios formos Artėjant Šv. Velykoms vėl lankysime giminaičius ir mėgausimės jų...


Antsvoriui reikšmės turi žarnyno bakterijos

Antsvoriui reikšmės turi žarnyno bakterijos

Riebus ir cukringas maistas ne tik suteikia kūnui papildomų kalorijų - jis taip pat pakeičia žarnyne esančių bakterijų sudėtį, dėl ko žmogus lengviau priauga svorio ir sunkiau jo atsikrato. Su pelėmis atlikti tyrimai rodo, jog toks bakterijų...


Gerti daug vandens - nesąmonė

Gerti daug vandens - nesąmonė

Tikima, kad vanduo padeda išsaugoti inkstus, mesti svorį ir išvalyti organizmą. Tačiau dabar ekspertai perspėja, kad aštuonios stiklinės vandens per dieną gali būti žalingos. Britų medikai teigia, kad sveikatos priežiūros įstaigų nurodymai gerti...


Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Apie gerą aliejų virtuvėje: alyvuogių aliejus

Virtuvėje jis yra labai reikalingas. Ypač vasarą, kada tiek daug žalumynų, o ir ne tik. Be gero aliejaus gera virtuvė vargiai išsiverčia. Juk pirmas dalykas, kurį pastebime nesėkmingai pavalgę, kokioje nors nelabai aiškioje maitinimo įstaigoje,...


Skrudintose bulvėse – didelis kancerogeno kiekis

Skrudintose bulvėse – didelis kancerogeno kiekis

Daugelis žmonių labai mėgsta keptas, paskrudintas bulves, o vaikai tiesiog dievina bulvių traškučius. Ar tokiu būdu pagamintas maistas yra sveikas ir naudingas? Tyrimai rodo, jog aukštoje temperatūroje gaminamuose maisto produktuose randamas...


Mityba: maisto produktai, kurie padės išlikti žvaliems ryte

Mityba: maisto produktai, kurie padės išlikti žvaliems ryte

Savaitgalį persukus laiką ne vienam lietuviui yra sunku pabusti. Italų mokslininkai teigia, kad tingulį gali išvaikyti makaronai, ryžiai ir pienas. Anot San Raffaele (Milanas) miego klinikos specialistų, vertėtų rinktis produktus, kurie turi daug...


Lašiša ir pienas – nesuderinama?

Lašiša ir pienas – nesuderinama?

Veikliąsias maisto medžiagas reikia vartoti kartu. Tik tada jų poveikis bus efektyvus. Tai nustatė Harvardo medicinos mokyklos Bostone mokslininkai. "Harvard Health Letter" biuletenyje jie pateikė geriausiai kartu veikiančių vitaminų ir...


Maiste vitaminų nebėra?

Maiste vitaminų nebėra?

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko...


Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus – tai iš alyvmedžių uogų (alyvuogių) išspaustos sultys. Visame pasaulyje šis aliejus vertinamas dėl ypatingo skonio, naudos sveikatai, ypač dėl jo sudėtyje esančių mono nesočiųjų riebalų rūgščių bei vitaminų. Viduržemio...


Burokėlių sultys suteikia energijos

Burokėlių sultys suteikia energijos

Geriant burokėlių sultis, didėja žmonių ištvermingumas ir tai gali padėti treniruotis iki 16 procentų ilgiau, parodė Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas. Ekseterio universiteto mokslininkai nustatė, kad burokėliuose esantis nitratas mažina...


Burokėlis -  sudirgusios gerklės skausmams mažinti

Burokėlis - sudirgusios gerklės skausmams mažinti

Burokėliai buvo žinomi jau II tūkst. pr. Kr. senovės Persijoje, kur buvo vartojami kaip vaistiniai augalai. Gydomųjų savybių turi tiek burokėlių sultys, tiek švieži burokėlių lapai bei šakniavaisiai. Burokėliuose yra flavonoidų, fosforo, kalio,...


Salierų antpilas senjorams

Salierų antpilas senjorams

Senovės egiptiečiai ir graikai salierą naudojo maistui ir apeigų metu, salieras taip pat buvo žinomas kaip afrodiziakas. Šiandien dietologai ir vegetarai ypatingai vertina, liaupsina ir rekomenduoja salierą vartoti kuo dažniau. Salierai ne tik...


Ridikėlis radikulitui gydyti

Ridikėlis radikulitui gydyti

Senovės Graikijoje ridikėliai buvo ypač vertinami. Žymus to meto gydytojas Dioskoridas patardavo vartoti ridikėlius virškinimui gerinti, regėjimui stiprinti, kosuliui sušvelninti ir nuraminti. Ridikėliuose yra daug vitaminų B1 ir B2, C, karotino,...


Mangų stebuklai

Mangų stebuklai

Labiausiai paplitusios rūšies mangai - pailgi, su lygia oranžine odele, tačiau parduotuvėse pasitaiko tamsiai žalios spalvos su raudonu šonu vaisių. Prinokęs mangas turi būti minkštas, su nedideliu įdubimu prie kotelio. Prinokusio mango kauliukas...


Šarminio jonizuoto vandens savybės

Šarminio jonizuoto vandens savybės

Šiame straipsnyje Jums atskleisime šarminio jonizuoto teigiamas savybes. Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas teigė: „Jūsų maistas turi būti vaistas ir Jūsų vaistas turi būti maistas“. Akivaizdu, kad nuo to, kokį vandenį geriame,...


Kiek ir kokio vandens gerti?

Kiek ir kokio vandens gerti?

Vanduo padeda išvengti daugybės negalavimų. Tuo tarpu skysčių trūkumas mažina darbingumą, sukelia silpnumą ir nuovargį, gali sukelti depresiją, galvos skausmus. Smegenys ypatingai jautriai reaguoja į vandens trūkumą: jeigu skysčių prarandama...


Nauja šventinė tradicija

Nauja šventinė tradicija

Jau sunkiai įsivaizduojame šventinį susiėjimą be pakeltų taurių ir tostų. Smagiai nusiteikusioje kompanijoje sakomi patys gražiausi linkėjimai vienas kitam. Ir... Tai puiku! Tik vis daugiau atsiranda žmonių, dėl vienų ar kitų priežasčių...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9