Sausio 16d. Šeštadienis

„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

2013 Kovo 19d.
Peržiūrų skaičius: 28464
„Mokslo ekspresas“: maisto dizaineriai padeda mums lieknėti, o maistui – negesti

Specialios emulsijos padeda mums valgant lieknėti. Konservantus keičia valgomosios plėvelės ir pulsuojantis elektros laukas. Apie naujausius šios srities tyrimus ir pasiekimus pasakoja KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

Ne paslaptis, kad valgymas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Ir labai svarbus ritualas, dažnai lemiantis ne tik skrandžio, bet ir paties valgytojo būvį ir būtį. Esame tai, ką valgome.

Maistas, kaip žinote, yra ne tik energijos šaltinis. Netinkama mityba tukina, didina riziką susirgti vėžiu, diabetu ar Alzheimerio liga. Prekybos centrų lentynos gundo mus spalvingomis etiketėmis ir maisto produktų gausa. Tačiau žmones gąsdina konservantai, o įtarimą kelia reklama apie itin sveikus maisto produktus, beveik prilygstančius vaistams. Ar taip gali būti? Siūlome iš arčiau pažvelgti, kaip kuriami nauji maisto produktai bei jų apdorojimo būdai. Tai maisto dizainerių sritis.

„Manau, kad jau šiandien vis mažiau žmonių sako, kad dešroje mokslo nėra. Tai labai sudėtingos sistemos, ir nė viename mėgintuvėlyje neatkartosi cheminių reakcijų, kurios vyksta kepant mėsą arba gaminant alų. Todėl tas vystymasis maisto mokslo yra kompleksinis, nes reikia daug įvairių žinių.  Ir chemija, ir fizika, ir toksikologija, ir mitybos mokslas.

Šiandien maisto pramonė nori tų žinių, naujovių, nes reikalingi įrodymai. Net ir teisės aktai reikalauja moksliškai įrodyti, kad produkto – jei norime ženklinti, kad jis yra sveikesnis – poveikis sveikatai yra teigiamas“, – teigia  KTU maisto produktų technologijos katedros profesorė Daiva Leskauskaitė.

KTU maisto produktų technologijos katedros specialistai irgi prisideda prie sveikesnių ir skanesnių maisto produktų kūrimo, dalyvaudami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamoje Nacionalinėje mokslo programoje „Sveikas ir saugus maistas“. Programa siekiama susisteminti naujas mokslo žinias, reikalingas metodams kurti ir pritaikyti biomedžiagas naujiems saugiems, aukštesnės kokybės ir didesnės biologinės vertės maisto produktams, kurie atitiktų sveikos mitybos principus.

„Šitas projektas skirtas maisto produktų struktūrų projektavimui. Maisto moksle tai nėra sena idėja. Moksliniai kolektyvai dirba dvidešimt metų šioje srityje. Tai įdomu ne tik mokslininkams, bet ir maisto pramonės atstovams. Šiandien maisto gamintojai sako, kad kurti naujas technologijas bandymų ir klaidų keliu nebėra gerai. Reikia pereiti prie projektavimo“, – tvirtina D. Leskauskaitė.

Mokslininkai projektuoja maisto produktų struktūras. Nors tai skamba keistokai, bet iš esmės šias procedūras galima lyginti su namo projektavimu. Anot mokslininkės, „norint pastatyti namą, neužtenka žinoti, kiek turi būti cemento. Pirmiausia nusibraižome projektą. Norint pagaminti maisto produktą, kuris pasižymėtų norimomis savybėmis, neužtenka žinoti, kiek kokių komponentų reikia sumaišyti. Reikia žinoti, kaip tie komponentai turi būti išsidėstę struktūrose“.

Norint suprojektuoti naujo tipo sūrį, jogurtą arba kokį nors kitą produktą, reikia maisto chemijos, maisto fizikos ir netgi inžinerijos žinių. Taigi maisto produktų technologai irgi dirba mokslų sandūroje, kaip daugelis kitų mokslininkų. Juolab kad nepakanka tik sukurti maisto produkto struktūrą.

„Mums įdomi maisto produktų struktūra ne tik statinėmis sąlygomis, pagaminus produktą, bet ir  tuo, kas vyksta vartotojui valgant. Kaip paskui tos statybinės dalys vėl išskaidomos į atskirus komponentus. Burnoje, skrandyje ir žarnyne. Tam reikalingos dar gilesnės žinios.  Kadangi be šitų pagrindinių maisto  statybinių medžiagų mes turime biologiškai aktyvias medžiagas, kurių pasisavinimas žmogaus organizme labai priklauso nuo to, kokioje struktūros vietoje jos išsidėsčiusios“, – sako D. Leskauskaitė.

Ir visa tai – mūsų sveikatos labui. Pavyzdžiui, jeigu jums labiausiai patinka šūkis “valgau ir lieknėju”, užsukus į prekybos centrą teks ieškoti produktų su mažu riebalų kiekiu. Jokių saldžių sūrelių ar tortų. Tačiau liesi produktai, deja, nelabai skanūs. Laimė, sumanieji mokslininkai surado būdą apgauti mūsų skonio receptorius ir kartu palengvinti skrandžio dalią.

„Žinome, kad sveikai mitybai reikia mažinti riebalų kiekį. Tačiau vartotojas nori riebių produktų, nes jie skanesni. Kaip apgauti žmogaus jusles, kad valgydamas liesą produktą jis galvotų, kad valgo riebų? Tam naudojamos emulsijos. Reikia sugalvoti, kaip su mažu kiekiu riebalų pagaminti emulsiją su tokiomis pačiomis struktūromis. Todėl mes dabar jau turime margariną be riebalų, majonezą su mažu riebalų kiekiu. Tai taip pat struktūros projektavimo produktas“ – sako mokslininkė.

Emulsija – dviejų nesimaišančių skysčių sistema. Pavyzdžiui, svieste vandens lašelius supa riebalai, o piene – atvirkščiai. Emulsijos gaunamos jas maišant arba kratant. Ilgainiui emulsijos vėl išsisluoksniuoja į riebiąją ir vandens fazę. Mokslininkai siekė sukurti tokią emulsiją, kad ji išliktų stabili maisto produkte. Iš pradžių idėja išbandoma modelinėse sistemose, o vėliau pritaikomos konkrečiuose maisto produktuose. Tokiuose, kaip grietinė ar jogurtas.

„Mūsų uždavinys – sukurti tokias emulsijas, kurių stabilumas leistų jas sunkiau pasisavinti riebalams. Emulsijos struktūroje svarbiausia suprojektuoti tarpfazinį sluoksnį tarp riebalų ir vandens. Tas sluoksnis turi būti toks, kad riebalų atpalaidavimas iš emulsijos suvartojus produktą būtų blogesnis. Tuo būdu žmogaus organizmas pasisavintų mažiau riebalų. Tyrimai parodė mūsų emulsijų teigiamas savybes. Esame pradėję dirbti su gyvūnais, ir preliminarūs duomenys parodė, kad šios emulsijos leidžia blogau pasisavinti riebalus“, – aiškina mokslininkė.

Maisto pramonės įmonės jau dabar vis dažniau prašo mokslininkų pagalbos. Pavyzdžiui, kuriant naujų produktų technologijas. Beje, bendradarbiaujama ne tik su mūsų šalies įmonėmis. Pasak D. Leskauskaitės, sėkmingai bendradarbiauta su “Pieno žvaigždžių” įmone, sprendžiant varškės kokybės klausimus. Būta bendrų projektų su kolegomis iš Estijos – jie buvo atvažiavę išbandyti idėjos, kaip išsaugoti baltymuose probiotines bakterijas.

Kita itin aktuali tema – šiurpieji konservantai. Ar mokslininkai gali sumažinti jų kiekį maisto produktuose arba pakeisti juos natūraliais? Specialistų manymu, didėjant visuomenės susidomėjimui ir vartotojų spaudimui maisto pramonei, konservuojančių medžiagų panaudojimas  maisto technologijose neišvengiamai mažės.

„Sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima pagaminti pramoniniu būdu maisto produktus, nededant stabilizuojančių medžiagų. Maisto pramonė visų pirma yra maisto pramonė. Gamina dideliais kiekiais. Tačiau reikia ieškoti technologinių priemonių gaminti saugesnius maisto produktus. Mes taip pat bandome savo projekte vieną iš darbų atlikti – pakeisti mėsos pramonėje naudojamas medžiagas, kurios stabilizuoja spalvą. Pvz., druską. Mėsos gaminiuose yra daug druskos, kas taip pat nesveika. Bandome ieškoti, kaip sumažinti šių medžiagų panaudojimą“, – sako D. Leskauskaitė.

Tendencijos pasaulyje liudija, jog tradicinė pramonė išliks ir toliau dideliais kiekiais gamins mums įprastus maisto produktus. Tačiau šiuo metu aktyviai ieškoma naujų maisto produktų apdorojimo būdų, pakeisiančių terminį apdorojimą.

„Šiandien labai daug informacijos apie žalingų sveikatai junginių susidarymą terminio apdorojimo metu.  Labai gausu mokslinės informacijos apie naujas galimybes apdoroti maistą kitais būdais, ne terminiais. Tai pulsuojantis elektros laukas, didelis slėgis ir kt. Problema ta, kad šios technologijos brangios. Bet turėtų pigti. Dar viena svarbi tendencija – išsaugoti kuo labiau maisto produktų natūralumą. Kad apdorojimas būtų kuo mažesnis“, – svarsto mokslininkė.

Lietuvos mokslininkai irgi gali pasigirti sukūrę keletą inovatyvių maisto apsaugos būdų, kurie jau taikomi įvairiems produktams. Štai viena  iš jų:

„Tai yra iš pieno baltymų pagamintos plėvelės, kurios apsaugo maisto produktą nuo mechaninių pažeidimų ir  gali apsaugoti nuo  mikrobinės taršos. Plėvelės valgomos. Jų privalumas tas, kad padengus maisto produktą mes prailginame jo vartojimo trukmę ir, produktą galima suvalgyti kartu su plėvele.  Įdėjus tam tikrų medžiagų, kurios pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, galima tokį produktą vartoti. Išliejame tam tikros  sudėties biopolimerų mišinį ir susiformuoja plėvelė. Ji turi  savybes formuoti gelį. Išgarinus vandenį formuojasi plėvelė“, – proceso ypatumus aiškina D. Leskauskaitė.

Ši plėvelė sudaryta iš baltymų ir polisacharido chitozano, kuris naudojamas daugelyje sričių, taip pat ir medicinoje. Chitozanas išgaunamas iš įvairių vėžiagyvių geldelių. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamos ir spalvotos valgomosios plėvelės. Pavyzdžiui, kinai jau gamina saldainius, padengtus tokiomis plėvelėmis.

„Spalvotas plėveles mes dedame ant pjaustytų obuolių. Supjausčius obuolius jie greitai paruduoja. Mes bandėme sustabdyti šį procesą, dėdami į plėveles tam tikrų uogų sulčių. Šermukšnių, spanguolių sulčių, kurios turi daug vitaminų, benzoinės rūgšties. Tokiomis plėvelėmis padengus supjaustytus vaisius, galima sustabdyti gedimo procesus“, – pažymi profesorė.

Sukūrus tokią plėvelę, įvairiais būdais tikrinama, ar ji gali būti saugiai naudojama. Pavyzdžiui, buvo atliktas toks eksperimentas: kalakutienos bandiniai buvo užkrėsti patologiniais mikroorganizmais. Padengus juos tokiomis plėvelėmis, mikroorganizmų augimas buvo sustabdytas. Pelėsį sušvirkštus į obuolį ir jį padengus plėvele, vaisius pelijo lėčiau, negu be plėvelės. Taip maisto technologai įrodė, jog plėvelės ne tik apsaugo maisto produktus nuo gedimo, bet ir žudo mikrobus.

„Europos komisija leido mėsos skerdienas ir žalios mėsos produktus purkšti pieno rūgštimi kaip konservantu. Todėl padengti jas tokiomis plėvelėmis būtų daug patraukliau ir vartotojui“, – sako laidoje kalbinta mokslininkė.

Smagu žinoti, kad mokslininkų dėka mes valgysime vis sveikesnius, vitaminizuotus produktus ir netgi galėsime pernelyg neskaičiuoti kalorijų.

Šaltinis: lrt.lt
Trumpos tiesos apie mitybą

Trumpos tiesos apie mitybą

Ankštinių augalų vaisių patiekalai, atsižvelgiant į maistinę vertę, gali atstoti mėsą. Pagal maistinę vertę po ankštinių eina grūdiniai augalai: rugiai, kviečiai, ryžiai, avižos. Kviečių grūduose yra visų žmogaus organizmui funkcionuoti būtinų...


"Danone": sveikatingumo teiginių neatšaukėme

"Danone": sveikatingumo teiginių neatšaukėme

Įmonių grupė "Danone" kreipėsi į Lietuvos Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informuodama, kad "Danone" neatšaukė sveikatinimo teiginių, susijusių su "Actimel" ir "Activia". "Balandžio 17 dieną...


Gavėnios valgiai: pasninko tradicijos ir ar laikomės to šiandien?

Gavėnios valgiai: pasninko tradicijos ir ar laikomės to šiandien?

Gavėnia, kaip apie septynių savaičių pasninką, prasideda tuoj po Užgavėnių. Seniau žmonės Gavėniai iš anksto ruošdavosi: prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų, prisidžiovindavo...


Negalia nėra nuosprendis

Negalia nėra nuosprendis

Daugialypė reabilitologų veiklos mozaika, pademonstruota penktadienį Klaipėdos universitete (KU) vykusioje respublikinėje reabilitacijos ir slaugos studijų krypties jaunųjų tyrėjų konferencijoje, rodo, kokią išeitį ir gyvenimo prasmę gali atrasti...


Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečiai savo maistine verte neprilygsta grikiams, avižoms ar ryžiams, bet vis tiek laikomi labai vertingu maisto produktu. Kviečių košė rekomenduojama nutukus, sergant ateroskleroze, užkietėjus viduriams. Bet nerekomenduojama ją valgyti sergant...


Lietuvoje - pirmieji bandymai sukurti sveikesnius maisto produktus

Lietuvoje - pirmieji bandymai sukurti sveikesnius maisto produktus

Kauno technologijos universitete gruodžio mėnesį duris atvėrė modernus Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, kuriame jau bandoma kurti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Kaip pasakoja viena centro kūrėjų prof. Daiva Leskauskaitė,...


Ekologiška Daujėnų duonos gira

Ekologiška Daujėnų duonos gira

Gira - vienas iš nacionalinių gėrimų, atsiradusi neatmenamais laikais Rytų Europoje ir ypač išplitusi nuo XVI a. Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė, joje gausu vitamino B. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir...


Dykinėjimas sukelia alkį

Dykinėjimas sukelia alkį

Apetitą žadina ne darbas, o nieko neveikimas. Tokį išvadą padarė JAV mokslininkai, atlikę eksperimentą. Jie stebėjo dvi žmonių grupes. Viena jų visą laiką plušėjo: skalbė, valė, kasė ir t.t. Kita sėdėjo prie televizoriaus ar naršė po internetą....


Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Tarptautinio Gyvenimo meno labdaros ir paramos fondo socialinių programų vedėja Mira Jaskevič į uostamiestį atvyko po misijų "karštuose" pasaulio regionuose, kur liejasi kraujas, nedžiūva paprastų žmonių ašaros. Pakalbinome ją. Kokią...


Kas trečias lietuvis turi antsvorio

Kas trečias lietuvis turi antsvorio

Per 30 metų nutukimas Lietuvoje padidėjo tris kartus, teigia Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Seime pristatydamas Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą jis teigė, kad gyventojų nutukimas lemia širdies ir...


Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Atkeliavę į prekybos vietą išvystame lentynas, nukrautas įvairių tipų geriamaisiais vandenimis. Žvalgomės į butelių spalvas, skirtingų gamintojų pavadinimus ir rūšys. Tačiau ar mokame rinktis? Ar žinome, koks vanduo yra tinkamiausias būtent mūsų...


Mitybos specialistė: natūralus maistas grąžina „užmuštus“ skonio receptorius

Mitybos specialistė: natūralus maistas grąžina „užmuštus“ skonio receptorius

Prieš keletą metų bene visas gyvenimo sritis užvaldžius ekologiškoms idėjoms, netruko atsirasti kritikų, privertusių suabejoti ekologiškų produktų nauda sveikatai. Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, pasaulyje vis stiprėjantis...


Kad lieknėjimą lydėtų sėkmė

Kad lieknėjimą lydėtų sėkmė

Ką daryti, jei jūsų svoris didesnis nei turėtų būti? Kokių priemonių derėtų imtis, kad svorio mažinimo bandymai būtų sėkmingi? Kaip išvengti užkandžiavimo naktimis ir kt.? Apie svorio metimo problemas kalbamės su Medicinos diagnostikos centro...


BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR...


13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

Rugsėjis – Amerikoje nacionalinis medaus mėnuo. Tačiau ne to, kurį kopinėja jaunavedžiai, o tikro, geltono saldumyno, pagaminto darbščiųjų bitučių. Tačiau ar žinote, kad medus tinka ne tik meduoliams kepti ar arbatai pasaldinti. Portalas...


Riešutų valgymas sumažina cholesterolio kiekį

Riešutų valgymas sumažina cholesterolio kiekį

Riešutų valgymas gali sumažinti cholesterolio kiekį. Tokias išvadas skelbia JAV mokslininkai. Kaip praneša BBC, apžvelgus 25 tyrimus ir ištyrus 600 žmonių, mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, kurie kasdien suvalgo vidutiniškai 67 gramus riešutų,...


Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas prekių etikėtese slepiasi ne tik po kodu E621

Glutamatas organizme atlieka svarbią funkciją: jis yra pagrindinis centrinėje nervų sistemoje esantis neurotransmiteris, pernešantis dirglumo impulsą. Neurologijoje žinoma, kad perdozavus šio neurotransmiterio galima pakenkti centrinei nervų...


Ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose EHEC sukėlėjų nerasta

Ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose EHEC sukėlėjų nerasta

Pirmuosiuose 23 ištirtuose daigintų pupelių mėginiuose iš įtarimą sukėlusio ūkio Vokietijoje mirtinai pavojingos žarnyno infekcijos EHEC sukėjų nerasta, pranešė Žemutinės Saksonijos vartotojų teisių ministerija. Tačiau tai nereiškia, kad pupelių...


Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Kad Velykiniai kiaušiniai būtų be "siurprizų"

Ant slenksčio viena gražiausia metų šventė – Šventos Velykos. Pagrindinis šios šventės elementas yra velykinis margutis – kiaušinis. Kartais jame slypi ne šventinis siurprizas... Nors kiaušiniai yra kasdienis maistas ant mūsų stalo,...


Dešrelių su konservantais ant laužo kepti nevalia

Dešrelių su konservantais ant laužo kepti nevalia

Maisto kokybę kontroliuojantys specialistai sako, kad parduotuvėse parduodamos rūkytos dešrelės netinkamos kepti ant laužo. Mat šiuose gaminiuose esantys konservantai kepant virsta žmogaus sveikatai pavojinga medžiaga. Kone vasariški orai ir...


Kiaušinienė su riebiu kumpiu gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną?

Kiaušinienė su riebiu kumpiu gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną?

Universiteto pateiktame pranešime nurodyta, kad kiaušinienė su riebiu kumpiu pusryčiams iš tiesų gali būti sveikiausias būdas pradėti dieną. Panašu, kad pirmasis patiekalas, kurį suvalgote atsibudę, užprogramuoja jūsų medžiagų apykaitą visai...


Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos - ne tik maistui pagardinti

Citrinos turtingos B grupės vitaminų, geležies, magnio, mangano, cinko, kalio ir seleno. Be to, 100 g citrinų yra net 48,7 mg vitamino C. Jose yra pektinų, jie valo nuodingąsias medžiagas iš kepenų ir žarnyno, žvalina, skaistina odą ir stiprina...


Nepakeičiamų nėra - pienas

Nepakeičiamų nėra - pienas

Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra! Šiandien augalinių pienų pasirinkimas – itin platus. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pieno pakaitalus? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.


Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Praėjusio šimtmečio vidurys - anomalijų pradžios amžius. Šoktelėjo ne tik žmonijos ūgis, bet ir pasikeitė brendimo amžius. Šiandieninėms mergaitėms krūtys pradeda augti jau devintais gyvenimo metais. Tuo tarpu berniukų branda, atvirkščiai,...


Kokias dešreles galima kepti?

Kokias dešreles galima kepti?

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...


Vitamininga žaluma

Vitamininga žaluma

Pavasarį visoms labiausiai stinga natūralių vitaminų – akys tik ir ieško šviežių žalumynų. Daugelis pirmųjų lapelių itin maistingi, jie kaipmat papildys senkančias organizmo vitaminų atsargas. Žalią lapinių augalų spalvą lemia pigmentas...


Tam tikras maisto racionas pagerina intelektą

Tam tikras maisto racionas pagerina intelektą

Nauji tyrimai dar kartą parodė, kad renkantis tam tikrus maisto produktus galima pagerinti intelektą. Anot mokslininkų, maistinės medžiagos randamos įvairiuose produktuose, stimuliuoja smegenų nervines jungtis (sinapses), didina jų skaičių ir...


Ar jūsų svorio metimo programa yra saugi ir efektyvi?

Ar jūsų svorio metimo programa yra saugi ir efektyvi?

Ar jūs esate vienas iš tų, kurie bando numesti svorio tiesiog nevalgant? Ar jūs praleidinėjate pusryčius ir kitus patiekalus? Ar jūs nuolat jaučiatės pavargęs (-usi)? Ar jūs praradote apetitą? Jei jūs teigiamai atsakėte į šiuos klausimus, jūs...


Jūsų širdis trokšta vandens

Jūsų širdis trokšta vandens

Vasara, ko gero yra mėgstamiausias ir laukiamiausias metų laikas, dažniausiai siejamas su maloniais įspūdžiais. Vasarai, kaip ir kitiems metų laikams, priskiriami tam tikri būdingi sveikatos sutrikimai, šiuo atveju, nulemti aukštos lauko...


Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Žmonės, kurie laikosi cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių produktų dietos, daug efektyviau sumažina cholesterolio kiekį kraujyje nei tie, kurie valgo mažai riebalų turintį maistą. Kaip praneša AP, riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, soja ir...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9