Apie genetiškai modifikuotus (GM) produktus sklando įvairiausių gandų. Visokiausi „žaliųjų” judėjimai perspėja, kad genetiškai modifikuotas maistas keičia žmonių genetinį kodą, tačiau tampama ne genijais, o nevispročiais. Kai kuriuose laikraščiuose pasirodo pranešimų, esą produktai mutantai žudo vaikus, mokslininkai šveintia įsitikinę, kad nuo GM produktų susergama vėžiu. Ar tikrai naujausia genetikos išradimai padėjo sukurti „Frankenšteino maistą”?
Mes maitinamės augaliniu ir gyvuliniu maistu, kartais grybais, dabar pripažįstamais „trečiosios karalystės” atstovais. Tačiau tą maistą reikia gaminti didžiuliais kiekiais – juk nepasikliausi medžiotojais ar grybautojais.
Maisto produktams auginti žmonija sugalvojo žemės ūkį, o tų produktų kiekiui padidinti – selekciją, t.y. produktyvesnių rūšių kūrimą. Selekcija užsiimama jau daug metų, atrenkamos skanesnės viršūnėlės ir šaknelės, stambesnės karvės, skaniausios avytės.
Laikui bėgant selekcininkai išmoko kryžminti augalus arba gyvūnus atrinkdami geriausių savybių turinčius egzempliorius. Taip buvo gautos cholmogorų veislės karvės, koviniai šunys bulterjerai ir javai, kurių derlius – 100 centnerių iš hektaro.
Tačiau vartotojai bijosi transgenų, kitaip sakant, genetiškai modifikuotų produktų. Jie jaudinasi, kad:
1. GM maistas gali pakeisti genetinį suaugusiųjų kodą, o vaikai išaugs pabaisos arba nevispročiai.
2. GM maistas sukelia vėžį.
3. GM produktai – siaubingi alergenai.
4. Nuo transgenų žmogaus organizmas nebereaguoja į antibiotikus.
5. GM produktai neskanūs arba beskoniai.
XX amžiuje atsirado mokslinis selekcijos pagrindas genetika. Paaiškėjo, kad bet kuri organizmo savybė nustatoma ilgos paveldimos DNR molekulės gabalėliu. Tas gabalėlis, vadinamas genu, lemia sėklų daigumą, karvės pieno riebumą ir net žmogaus būdo savybes. Natūraliai kilo idėja: jei vienos būtybės genai būtų įkomponuoti į kitos būtybės DNR, būtų galima labai greit perduoti naujas savybes.
Praėjusio amžiaus pabaigoje tai buvo išmokta daryti beveik automatiniu režimu. Atsirado transgeniniai, t.y. su perkeltais genais, arba genetiškai modifikuoti augalai bei gyvūnai. Paprasčiau sakant, genų modifikacija yra ne kas kitas kaip pagreitinta selekcija.
Mirtis kolorado vabalams
Šiuolaikiniam žemės ūkiui reikia augalų bei gyvūnų rūšių, pasižyminčių ne vien puikiomis derliaus bei reprodukcinėmis savybėmis. Tarkime, kokia nauda iš itin didelio derlumo bulvių, jei jas vis vien suėda kolorado vabalai? Ar puikiausi, bet nuo sausros mirštantys kviečiai? Todėl biotechnologai kuria rūšis, tinkamiausias vienokiai ar kitokiai vietovei.
Tradicinė kovos su kolorado vabalais priemonė yra laukų purškimas insekticidais. Tos nuodingos cheminės medžiagos puikiai susidoroja su kenkėjais, bet, deja, kaupiasi augaluose. Tad didžiuliu biotechnologijos pasiekimu laikoma veislė bulvių, kurių neliečia kolorado vabalai.
Kita bėda – piktžolės. Kai net Amerikos laukuose nebepakanka emigrantų iš Meksikos ir labai sugriežtinta kova su nelegaliais imigrantais, mokslininkai sukūrė transgeninius kukurūzus, be kita ko, atsparius herbicidams. Vadinasi, laukas gali būti purškiamas cheminėmis medžiagomis, naikinančiomis visas piktžoles, bet nekenkiančiomis kukurūzams.
Transgeninis žmogus
1990 metais Kinijoje pradėta komerciškai auginti pirmuosius transgeninius ligoms atsparius kukurūzus. JAV to imtasi 1994-aisiais, o dabar visame pasaulyje transgenais užsėta 100 mln. hektarų. Kasmet pasėliai didinami.
Iš tiesų genų inžinerijos pasiekimais mes naudojamės jau seniai. Prieš 40 metų pasirodė dirbtinis insulinas, išgelbėjęs tūkstančių žmonių gyvybes. Tiek pat metų biotechnologai kuria naujus antibiotikus, hormonus bei kitokius vaistus.
Ir dar – visi, skaitantieji šias eilutes, kai kuria prasme yra genetiškai modifikuoti organizmai, nes pusę savo genų gavo iš tėvo, pusę – iš mamos. Žinoma, ne visada „eksperimentai” būna vykę – atsiranda tokių ypatų kaip Hitleris ar Čikatila. Tačiau juk dėl to žmonija neatsisako užsiimti „genų modifikacija”.
Obuoliuose transgenų nerasta
Kai kurie tėvai vengia prekybos centruose vaikams pirkti atvežtinius obuolius, egzotiškus vaisius, ankstyvąsias braškes – atseit jie genetiškai modifikuoti. Kodėl? Todėl. Kad keisto skonio ar visai beskoniai.
Galima nuraminti – atvežtinuose obuoliuose transgenų nėra. Ir braškėse nėra. O beskonės jos todėl, kad auginamos hidroponiniu būdu, t.y. be dirvos. Žinoma, kaimo braškės kur kas skanesnės. Tik bėda, kad gamintoją domina ne skonis, o kiekis.
„Žalieji” GM produktų kritikai teigia, kad svetimi genai žmogaus organizme gali sukelti nenuspėjamas pasekmes. Spaudoje buvo plačiai išreklamuoti vengrų mokslininko Puštajaus ir rusų tyrinėtojos Jermakovos bandymai, kuriais atseit įrodyta, jog žiurkės, šertos GM bulvėmis arba kukurūzais, ilgai neišgyveno, žuvo ir jų palikuonys. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad bandymai buvo skuboti ir negrabiai atlikti.
Per dvidešimt metų nepasitvirtino nė vienas GM produktų nuodingumo atvejis. Juk žmogaus organizmas bet kurį maistą skaido į paprasčiausius elementus, visiškai vienodus tiek GM produktams, tiek bet kokiems kitiems. Tūkstančius metų žmonės valgo mėsą, bet nė vienam neišaugo nei karvės uodega, nei vištos sparnai.
Kai kuriais atvejais prieinama iki absurdo: europiečiai reikalauja, kad ant iš JAV importuojamo sojų aliejaus butelių būtų nuoroda, iš kokių sojų, modifikuotų ar ne, jis spaustas. Tačiau pačiame aliejuje nėra jokių genų, o grynas aliejus net „nežino”, iš ko padarytas, ir jokiu būdu negali sukelti žmogaus organizmo mutacijų.
Tad galima teigti, jog GM produktai ne tik kad nekenksmingi, bet saugesni nei įprasti. Juk matėte pažaliavusias bulves ar supelijusį sūrį.
Tikras pavojus
Gali būti, kad GM kultūrų auginimas sukels kai kuriuos kataklizmus. Tarkime, kenkėjams atsparūs augalai taps piktžolėmis, o jų teigiamas savybes teks pamiršti. Taip buvo ir anksčiau: valgomoji balandūnė tapo piktžole.
Gali įvykti „perdulkinimas”, o tada kaimyniniai nemodifikuoti augalai gaus naujų genų ir nenuspėjamai mutuos. Gali vykti natūrali vabzdžių, nuo kurių apsiginti augalas gavo papildomą geną, atranka ir išsivystys žudikų, galinčių suryti bet ką, rūšis.
Ypatingai baimintis nėra dėl ko, nes transgeninių organizmų diegimas kruopščiai kontroliuojamas. Lauko, kuriame auginamos transgeninės bulvės, pakraščiais sodinamos paprastos, kuriomis gali smaguriauti kolorado vabalai.
Šalyse, kuriose plačiai pritaikomi biotechnologijų pasiekimai, atidžiai stebimos GM augalų diegimo pasekmės. Kaip minėta, per dvidešimt su viršum metų nepastebėta jokių neigiamų padarinių ekosistemai.
Teisybės dėlei reikia paminėti, jog tokia grėsmė vis dėlto yra. Reikia būti atsargiems.
