Žmogaus (o ypač – moters) organizmas veikia taip, kad bet kokie nuotaikos pasikeitimai, sveikatos būklė ir net išvaizda gali būti paaiškinami vienų ar kitų hormonų aktyvumu.
Kodėl artėjant pavasariui daug žmonių jaučiasi sunerimę, susijaudinę, išsiblaškę?
Suaktyvėjus saulės spinduliams, padidėja ir kankorėžinės liaukos (epifizės) aktyvumas. Svarbiausias šios liaukos hormonas – melatoninas, kuris padidina žmogaus jautrumą. Be to, kiekvienas žmogus iš protėvių paveldėjęs hormonų gaminimosi tempą. Ir tai atsispindi ne tik mūsų nuotaikoje, bet ir elgesyje. Tarkim, pavasarį net kvėpuoja žmonės triskart dažniau, nors pats žmogus to nepastebi.
Jei žmogui nuolatos šalta, ar tai gali būti hormonų sistemos sutrikimų simptomas?
Gali. Ypač, jeigu nuolatos šąlantis žmogus dar patiria ir svorio augimo, užkimusio balso, vidurių užkietėjimo simptomus, tai galima kalbėti apie skydliaukės aktyvumo sumažėjimą, kada skydliaukė išskiria pernelyg mažai savųjų hormonų, kurie yra svarbiausi medžiagų apykaitos ir šilumos susidarymo stimuliatoriai. O kartais būna kalta ne pati skydliaukė, o hormonas, stiprinantis skydliaukės darbą.
Kodėl kai kuriems žmonėms sunku pakelti karštį?
Priežasčių – daugybė, tačiau pati dažniausia – neprisitaikymas prie karšto klimato. Sunku įsivaizduoti, kad tarkim kokioje Grenlandijoje gimęs žmogus būtų karščio mėgėjas. Priežastys gali būti susijusios ir su endokrininės sistemos sutrikimais.
Ar žilumas susijęs su hormoninės sistemos darbu?
Odos ir plaukų pigmentacija susijusi su specialiųjų ląstelių – melanocitų – veikla. Melanocitai suteikia plaukams spalvą, kai jie tik pradeda augti plaukų šaknyse, šiam procesui vykti padeda ir šių ląstelių išskiriama medžiaga – melaninas.
Jaunystėje žmogaus plaukai ant galvos pasiskirsto tolygiai, bet su amžiumi ir natūraliu plaukų slinkimo procesu, iškrenta spalvą įgiję plaukai, o jų vietoje išauga žili. Polinkis į žilumą yra paveldimas genetiškai. Kita vertus, nuolatinis stresas, sunkūs išgyvenimai itin stipriai paveikia žilų plauko radimosi procesą.
Moterys įprastai pražyla anksčiau nei vyrai. Viena dažniausių priežasčių – endokrininės liaukos sutrikimai. Melanocitų veiklą trikdo ir diabetas.
Kaip priešmenstruacinis sindromas (PMS) susijęs su hormonų sistemos darbu?
PMS – tai būsena, kuri ištinka vaisingo amžiaus moteris 7-10 dienų iki menstruacijų. PMS tiesiogiai susijęs su lytinių hormonų – estrogeno ir progesterono – veikla. Estrogenų kiekio padidėjimas organizme sukelia skysčių užsilaikymą organizme ir kaip pasekme iškyla – tinimas, pilvo pūtimas, skausmas krūtinės srityje. Be viso to, PMS yra lydimas stipria ir greita nuotaikų kaita. Galimas didesnis jautrumas, agresija, pyktis, irzlumas, depresija.
PMS simptomai paprastai jaučiami nuo kelių valandų iki kelių savaičių. PMS pobūdis ir lygis kiekvienos moters gyvenime gali būti skirtingas kiekvieno ciklo metu. O skirtingų moterų patiriami simptomai gali būti visiškai nepanašūs. PMS metu galimas chroninių susirgimų paaštrėjimas (migrenos, artrito, epilepsijos ir pan.).
Prie visų sutrikimų reikia pridėti ir gebėjimo susikaupti pablogėjimą, užmaršumą, o tam tikrais atvejais ir dezorientaciją. Taip pat sumažėja fizinis ir protinis darbingumas.
Ar egzistuoja ryšys tarp lytinių hormonų ir krūties vėžio?
Taip. Paprastai piktybinių darinių atsiranda tuose organuose, kurie dėl vienokų ar kitokių priežasčių veikia netinkamai. Taip ir piktybiniai navikai krūtyse atsiranda tada, kai vyksta stiprūs hormonai pasikeitimai ir prasideda menopauzė. Šiuo metu padidėja ir tikimybės augliams atsirasti gimdoje. Vienas labiausiai paplitusių metodų, padedantis moterims gerai jaustis menopauzės metu – tai hormonų terapija. Tai sumažina tikimybę susirgti krūties ir gimdos. Vėžiu. Tačiau kita vertus, hormoninis gydymas turi daugybę pašalinių poveikių.
Ar tiesa, kad pasikeitus tam tikrų hormonų veiklai nėštumo metu ir po gimdymo, moters pėda padidėja vienu ar dviem numeriais?
Tai įmanoma. Besilaukiančios moterys dažniai kenčia dėl tinstančių kojų ir pėdos kuriam laikui lieka padidėjusios. Bet po kurio laiko, kai moters gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, tinimas praeina. Tačiau prieš gimdymą ir jo metu išskiriami hormonai, kurie lemia dubens praplatėjimą, kuris būtinas sėkmingam gimdymui. Šie hormonai kartais paveikia ir pėdos padidėjimą.
Kodėl nėštumo metu moterų plaukai „suprastėja“?
Plauko viduje nėra nei nervų, nei kraujagyslių – tai negyvas darinys. Bet jų būklė vis tiek priklauso nuo galvos odos riebumo, kurį reguliuoja liaukos, esančios plauko svogūnėlyje. Riebalinių liaukų aktyvumas reguliuojamas daugybės hormonų. Nėštumo metu hormoninis fonas keičiasi labai stipriai, todėl neretai riebalinių liaukų veikla sutrikdoma.
Ar padidėjęs verksmingumas gali būti susijęs su hormonų sistemos sutrikimu?
Šiek tiek ašarų žmogaus organizmas turi nuolatos išskirti, ir tai nepriklauso nuo lyties, amžiaus, nuotaikos. Ašaros suvilgo ir išvalo priekinę akies obuolio dalį – rageną. Sausa ragena netenka skaidrumo, apsiblausia, į ją prasiskverbia įvairios bakterijos ir virusai. Net ir paties rūsčiausio vyro organizmas per parą išskiria 3-5 ml. ašarų, o jei dažnai būnate dulkėtose patalpose ar vėjuose, ryškioje šviesoje, tai dar kelis kartus daugiau.
Ašaros išskiriamos ir emociškai susijaudinus, kai žmogui labai gera, ar, dažniau, kai negera. „Emocinių“ ašarų sudėtis stipriai skiriasi nuo įprastai akį valančių ašarų. Tokiose ašaros daug fiziologiškai aktyvi medžiagų, nuo kurių organizmui dėl vienų ar kitų priežasčių reikia išsivaduoti. .
Emocinis ašarojimas priklauso nuo hormoninės organizmo būsenos. Tarkim, prolaktino lygis kraujyje stipriai pakyla tada, kai žmogus emociškai susijaudina, ir kuo jis aukštesnis, tuo dažniau žmogus verkia. Beje, moterų prolaktino lygis visada gerokai aukštesnis nei vyrų, o išgyvenant stresą šis rodiklis pakyla dar labiau. Galbūt todėl dailiosios lyties atstovės verkia vidutiniškai keturis kartus dažniau nei vyrai?
Pagal užsienio spaudą parengė Jurga Lūžaitė-Kajėnienė
