„Gimimas LT“ jau kuris laikas į viešumą kelia gimdymo ne ligoninėje klausimą. Taip, daugelis mūsų, priskaitę lietuvių klasikos ar net paklausę senelių pasakojimų, gali papasakoti, kad dažniausiai tokie gimdymai baigdavosi nesėkme: motinos, ar naujagimio mirtimi.
Tačiau gimdymo namuose taip stigmatizuoti šiuo metu jau nereikia, tvirtina iniciatyvos „Gimimas LT“ iniciatyvinės grupės kūrėjai.
Gimdymas ne ligoninėje – planuotas ir gerai apgalvotas šeimos pasirinkimas gimdyti namuose ar natūralaus gimdymo centre. Lietuvoje tokių centrų dar nėra, o gimdymą namuose pasirenkančios šeimos akušerinės pagalbos iš specialistų nesulauks. Lietuvoje nėra teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų, kokioms aplinkybėms esant gimdymas gali vykti namuose, kokios sąlygos turi būti sudarytos, kokia gimdyme dalyvaujančio akušerio atsakomybė, o kada gimdyvę jau reikėtų vežti į ligoninę.
„Gimimas LT“ iniciatyvos rėmėjai gali paskleisti šūsnį medicinos, psichologijos ekspertų išvadų, bei išvardyti pažangių užsienio šalių pavyzdžių, kurie rodo, jog gimdymas ne ligoninėje turi daugiau teigiamų pusių nei neigiamų.
Tačiau šių argumentų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negirdi. Ministerija, gavusi iniciatyvinės grupės prašymą sudaryti darbo grupę gimdymo ne ligoninėje klausimams spręsti, konsultavosi su su Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir Ginekologijos klinikų, Lietuvos akušerių sąjungos, Lietuvos akušerių ir ginekologijų draugijos, taip pat Neonatologijos asociacijos ekspertais. Ir nors net keturios iš šių penkių specialistų organizacijų pateikė nuomonę, kad šeimų prašymas reglamentuoti gimdymo ne ligoninėje tvarką turėtų būti patenkintas, liepos 17 d. prašymas sudaryti darbo grupę buvo atmestas.
„SAM atsisakymas buvo neargumentuotas ir visai nedemokratinis. Suprantame tai kaip atsisakymą spręsti problemą, inicijuoti diskusijas“, – sakė „Gimimas LT“ atstovė, viešosios įstaigos „Prieraišiosios tėvystės centras“ direktorė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.
Iniciatyvinės grupės nariai tvirtino sieksią savo tikslo ir rankų nenuleisią. Kol kas jie skleidžia žinias apie šią iniciatyvą, bando atkreipti sveikatos apsaugos politikos formuotojų dėmesį į gimdymo ne ligoninėje teisinio reglamentavimo nebuvimą ir nori suburti darbo grupę, skirtą tam reglamentavimui sukurti. Ta proga trečiadienį prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyko ir nesankcionuotas iniciatyvos atstovų piketas „Už laisvą pasirinkimą – už gimdymą ne ligoninėje“.
Europoje gimdymo namuose praktika skatinama
Balandžio mėnesį sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, paklaustas apie akušerių pagalbą gimdant namuose, prisipažino, kad jis nežino tokios pasaulinės praktikos, tačiau išties daugelyje šalių toks teisinis reglamentavimas egzistuoja.
„Gimdymas namuose – valstybės palaikymas: daugelyje šalių, kur gimdymas ne ligoninėje yra reglamentuotas, valstybė tokiu būdu palaiko šeimas, besirenkančias alternatyvius gimdymo būdus, sudaro sąlygas gauti pagalbą, o medikams – tokias sąlygas suteikti“, – sakė V. Pilipauskaitė-Butkienė.
Gimdymas namuose, pasakojo V. Pilipauskaitė-Butkienė, yra šeimos sprendimas, priimant visą su gimdymu susijusią atsakomybę, taigi tai nėra tiesiog vaikelio laukimas namuose, be gydytojų priežiūros. „Šeimos lanko medikus, nėštumą prižiūrintį akušerį-ginekologą ar akušerį. Padedant ekspertui, šeima gali įvertinti, ar nėštumas yra mažos, ar aukštos komplikacijų rizikos“, – pasakojo V. Pilipauskaitė-Butkienė. Esant mažos rizikos nėštumui, šeimą namuose lanko psichologai, susipažįstantys su šeimos psichologine būsena, įvertinantys aplinkybes ir galutinai nusprendžiantys, ar moteris gali gimdyti namuose.
Vokietija, Danija, Austrija, Šveicarija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Suomija – tik dalis šalių, kuriose galioja tokia ar panaši tvarka gimdymams ne ligoninėje reglamentuoti. Teisininkė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Elena Kosaitė-Čypienė sakė, kad kai kuriose šalyse tai yra skatinama valstybės lygiu, nes tokie gimdymai kainuoja šiek tiek pigiau.
„Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžė, jog ji renkasi kitą kelią ir nurodė, kad tai – Šveicarijos programa. Tačiau Šveicarija yra ta valstybė, kurioje galima laisvai pasirinkti, kokiu būdu gimdyti, tačiau bet kuriuo atveju gimdymas yra apmokamas iš ligonių kasų. O po jo – dar garantuojama 10 dienų gimdyvės ir kūdikio priežiūra, trys žindymo konsultacijos“, – sakė E. Kosaitė-Čypienė. O atsitikus nenumatytoms komplikacijoms, visa sveikatos apsaugos sistema privalo bendradarbiauti su gimdyme dalyvaujančiomis akušerėmis.
Gimdyvės gali kelti bylą prieš Lietuvą
Apie tokias gimdymo sąlygas daugelis posovietinių valstybių tik pasvajoti gali, nes daugeliu atvejų tik šiose valstybėse gimdymo namuose praktika įteisinta nėra. Lietuva pakliūva į tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija, Čekija, Slovakija grupę.
Verta paminėti Vengrijos atvejį, kai besilaukianti šios šalies gyventoja Ternovszky kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) skųsdamasi, kad šalis pažeidžia teisę į privatų gyvenimą – jai nesudaroma galimybė gimdyti namuose. Vengrijos įstatymai tuo metu numatė dideles sankcijas akušerėms, teikiančioms pagalbą gimdyvėms namuose.
Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nusprendė, kad moteris turi teisę gimdyti namuose, o šios teisės ribojimas – pažeidžia privataus gyvenimo nuostatas, užtikrintas Konvencijoje. Sprendimas įsigaliojo 2011 m. kovo mėnesio viduryje.
Jei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nenuspręs sudaryti darbo grupės, skirtos nagrinėti gimdymo ne ligoninėje klausimams, „Gimimas LT“ iniciatyvos nariai lygiai taip pat rengiasi paduoti Lietuvą į EŽTT dėl neužtikrinamos žmogaus teisės į jo gyvenimo privatumą.
„Ar Lietuva nori pagarsėti tarptautinėje bendruomenėje kaip valstybė, nesilaikanti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų?“ – klausė V. Pilipauskaitė-Butkienė.
Problema čia kyla ne tik dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija ignoruoja iniciatyvinės grupės pasiūlymus ir prašymus, bet ir dėl to, jog Lietuvoje gimdymas ne ligoninėje teisiniuose dokumentuose visai nereglamentuojamas ir neapibrėžtas: „Šis procesas kol kas vyksta nevaldomai, jis nereglamentuotas ir nėra jokių taisyklių, o tai – nėra tinkama praktika valstybėje“, – tikino Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Daiva Vaitkienė.
Draugijos atstovė pateikti kategoriškos pozicijos nenorėjo, ji sakė, kad „draugija nepasisako nei už procesą, nei prieš jį, tačiau sveikatos politikos formuotojai privalo atsižvelgti net ir į mažų grupių interesus, ypač kai nėra įrodymų, jog tokia praktika žalinga.“
Psichologai vardija gimdymo namuose privalumus
Psichologas dr. Paulius Skruibis tikino, kad „ilgą laiką buvo galvojama, kad gimdymas – fiziologinis procesas, tačiau tie laikai praėjo.“
Jis pasakojo, kad būna atvejų, kai gimdyvėms, atvykusioms į ligoninę, dėl nepažįstamos ir neįprastos aplinkos pranyksta sąrėmiai. Tiesa, ilgainiui jie atsinaujina, bet tai tik iliustruoja faktą, jog psichologija labai smarkiai veikia fiziologinius procesus.
„Gera psichologinė savijauta leidžia išvengti medicininių intervencijų, gimdymas vyksta sklandžiau. O kur žmogus jaučiasi geriausiai? Namuose“, – sakė P. Skruibis ir patvirtino, kad kalbėdamas remiasi daugeliu psichologinių tyrimų bei mokslinių studijų, kuriose aiškinama, kad namie moterys jaučiasi laisviau, dažnai joms net neprireikia medicininių intervencijų – vaistų, operacijų.
Tokios nuomonės laikosi ir Biomedicinos srities mokslininkė dr. Rūta Aldonytė, gyvenanti JAV ir pasirinkusi gimdyti ne ligoninėje. Dešimt metų dirbusi medicinos srityje, kitus dešimt – mokslinėse laboratorijose Švedijoje, JAV ir Lietuvoje, per tiek laiko įsigilinusi į gražų ir subtilų žmogaus organizmo darbą, ji priėjo prie išvados, kad medicininė priežiūra su žmogumi elgiasi taip, tarsi šveicarišką laikrodį kūju pataisyti bandytų.
„Ligoninė – labai nesaugi vieta, joje didelė infekcijos, medikų klaidų, aplaidumo rizika, kartais skiriami nereikalingi gimdymo skatinimo vaistai. Taigi turime pasverti žalos ir naudos santykį“, – pasakojo R. Aldonytė.
Ji pasakojo gimdymui pasirinkusi nedidelį JAV centrą, kuriame dirbo akušerės, jos nuolat konsultuodavosi su gydytojais, tačiau sprendimus priimdavo savarankiškai. Gimdymas neskatintas vaistais, nebuvo atliktas joks medikamentinis nuskausminimas, tačiau, reikalui esant, medikamentų akušerė suleisti gali. Jeigu kyla komplikacijų, gimdyvė pervežama į ligoninę. Beje, R. Aldonytė sakė, kad tik nedidelė dalis moterų naudojasi gimdymo centrų paslaugomis. Bet net ir tokiu atveju jie yra svarbūs visuomenei, nes yra arti žmogaus ir padeda moterims prižiūrėti nėštumą, teikia žindymo konsultacijas.
R. Aldonytės nuomone, vienas pirmųjų žingsnių, kurio turėtų imtis sveikatos politikos formuotojai, – licencijos suteikimas akušeriams ir jų išvadavimas iš gydytojų globos.
SAM: saugiausia vieta moteriai gimdyti yra akušerijos stacionaras
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, atrodo, yra tvirtai apsisprendusi nekeisti savo pozicijos. BNS naujienų agentūrai sveikatos apsaugos viceministrės Nora Ribokienė tvirtino, kad SAM mano, jog saugiausia vieta moteriai gimdyti, net ir esant mažai rizikai, yra akušerijos stacionaras, todėl sako neplanuojanti inicijuoti teisės aktų pakeitimų, kurie reglamentuotų akušerijos paslaugų teikimą namuose.
„Iš anksto numatyti, kad gimdymas bus be komplikacijų, – neįmanoma, ir bet kuriuo momentu gimdyvei ar naujagimiui gali prireikti skubios pagalbos, kuri gali būti suteikta tik akušerijos stacionare. Atlikta nemažai įrodymais pagrįstų mokslinių studijų, kurios lygina planuotų gimdymų ligoninėje ir namuose rezultatus. Nors gimdant namuose sumažėja intervencijų gimdyvėms, perinatalinis mirtingumas išlieka panašus, tačiau naujagimių mirtingumo rizika yra 2-3 kartus didesnė”, – tvirtina N. Ribokienė siųstame pranešime.
„Šiam tikslui pasiekti įstaigos yra aprūpinamos moderniais medicinos prietaisais, modernizuojama jų infrastruktūra, gimdyme leidžiama dalyvauti moters artimiesiems, įstaigos skatinamos siekti naujagimiams palankios ligoninės statuso (šį kriterijų yra numatyta įtraukti į stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumo kokybinių kriterijų sąrašą). Per pastaruosius 20 metų Lietuvai jau pavyko pasiekti gerų rezultatų ir žymiai sumažinti nėščiųjų, gimdyvių ir kūdikių mirtingumo rodiklius“, – sakė viceministrė.
Tačiau iniciatyvos „Gimimas LT“ atstovai tikina, kad investicijos į naują sveikatos apsaugos ir priežiūros aparatūrą, bei ligoninių aprūpinimas naujais prietaisais toli gražu nereiškia, kad išnyksta įtampa ar stresas, kurią nėščia moteris patiria atsidūrusi ligoninėje, be to, kartais nereikalingi ir jai pagal tvarką skiriami medikamentai, ji patiria medicininių intervencijų.
Kristina Urbaitytė
