Kovo 26 dieną po ginekologinės operacijos kilusių komplikacijų mirus 75 metų pacientei, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba turės atlikti šiai moteriai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tyrimą. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pavedimu tarnyba turės informuoti ministeriją apie tyrimo išvadas.
75-metė pacientė, kuriai vasario 25 d. buvo atlikta ginekologinė operacija, kovo 26 d. mirė Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
Moteriai laparoskopijos būdu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo atlikta kiaušidžių cistos šalinimo operacija.
Kaip portalui Delfi.lt pasakojo mirusiosios dukra Svetlana, po narkozės mama jautėsi prastai. Jai labai skaudėjo pilvą, dėl skausmo ir silpnumo ji sunkiai galėjo pastovėti ant kojų. „Kitą dieną mamos savijauta nebuvo geresnė. Parą prasikamavo su sunkiai tveriamu pilvo skausmu namuose, o kai pradėjo netekti sąmonės, pati išsikvietė greitąją pagalbą. Ją išvežė į tą patį Ginekologijos skyrių, tačiau medikai ligoninėje paaiškino, kad jų srityje viskas tvarkoje. Tuomet ją išsiuntė į Chirurgijos skyrių, kuriame ir buvo aptikta, kad prakiurusi plonoji žarna“, – pasakojo Svetlana.
Pasak pašnekovės, per tas 2,5 paros jos mamai vystėsi peritonitas. Moteriai iškart buvo atlikta operacija. Skylė žarnoje buvo užsiūta. Parą pacientė buvo prižiūrima reanimacijoje. Po operacijos jos savijauta kiek pagerėjo, bet pilvo skausmai esą nesiliovė. Pasak artimųjų, ji negalėjo nei stovėti, nei sėdėti, nei savarankiškai pasukti galvą. Maždaug po savaitės operacijos metu padaryta siūlė trūko, taigi jai teko ištverti jau trečią per 12 dienų operaciją su bendra narkoze.
„Po šios operacijos mama atsigavo tik po 3 parų, o reanimacijoje, prijungta prie aparatų, praleido apie dvi savaites. Ten kovo 26 d. ji ir mirė nuo sepsio“, – sakė dukra.
Pašnekovės teigimu, skrodimo išvadoje kaip mirties priežastis buvo nurodytas peritonitas ir sepsis po plonosios žarnos perforacijos, kuri buvo aptikta po laparoskopinės ginekologinės operacijos.
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjo Gedimino Mečėjaus, tokio tipo operacijos – kasdienybė. Kasmet ligoninėje jų atliekama apie tūkstantį.
„Mes jau žinome, kokia turėtų būti operacinė ir pooperacinė eiga. Šiuo atveju ji niekuo nesiskyrė nuo įprastinės. Jei viskas gerai, po tokios operacijos visame pasaulyje išrašoma po 4-6 val.“, – sakė jis Delfi.
Pasak skyriaus vedėjo, kada tiksliai atsirado pavojingi simptomai, dabar esą sunku įvertinti. Pagal ligoninės turimą informaciją, skausmas sustiprėjo vėliau, pacientei jau būnant namuose. Jo teigimu, komplikacija gali būti tiek tiesiogiai susijusi su operacija, kai pažeidžiamas šalia esantis organas, tiek kaip pooperacinio periodo pasekmė, kai dėl įvairių priežasčių gali prasidėti negatyvūs procesai, ypač jei yra tam prielaidų, pavyzdžiui, prastesnė žarnyno kraujotaka. Į krūvą susideda viskas – stresas dėl operacijos, vaistai, chirurginis įsikišimas.
