Šalyje pasibaigus gripo sezonui ir lengviau atsikvepiant po koronaviruso COVID-19 atakos, matyt, dar negreit išsivaduosime nuo streso išgirdus nusikosėjimą ar šnarpštimą nosimi. Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad kiekvienais metais peršąla šiltojo sezono metu, o dalis – ir ne po vieną kartą, rodo reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos rezultatai.
Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas atkreipia dėmesį į tai, kad šiemet į peršalimui būdingus simptomus gali būti reaguojama jautriau ir baiminamasi koronaviruso infekcijos, todėl yra labai svarbu neužmiršti per pandemiją išmoktų pamokų.
„Šiltasis sezonas yra labai aktyvus: žmonės daugiau pramogauja, maudosi vandens telkiniuose, užsiima kitomis aktyviomis veiklomis. Galbūt ne visuomet pavyksta apsisaugoti išvengiant didelių ir staigių temperatūrų skirtumų, skersvėjų ir panašių dalykų. Bent kartą per šiltąjį sezoną peršąla 31 proc., o net po kelis kartus – 8 proc. šalies gyventojų. Vadinasi, vasarą turime bendrą 39 proc. sergančiųjų dalį“, – sako ekspertas.
Jei šią vasarą prie jų prisidėtų dar ir tie, kurie su peršalimo simptomais susiduria tik kas keletą metų, skaičiai būtų dar įspūdingesni.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, kartą per 2-3 metus peršalimo ligomis suserga 20 proc., o rečiau nei kas 3 metus – 15 proc. Lietuvos gyventojų. Šiltuoju metų laiku peršalimo teigia visiškai išvengiantys 26 proc. žmonių.
Pasak R. Grizicko, dėl vis dar užfiksuojamų susirgimo COVID-19 atvejų šiemet tokie simptomai kaip kosėjimas, sloga ar silpnumas gali pagrįstai kelti stresą aplinkiniams.
„Buvome įpratę prie peršalimų ir lengvi jų simptomai, neslėpkime, retai sutrukdydavo mūsų įprastą veiklą bei planus, toliau eidavome į darbą, apsipirkti, tvarkyti reikalų. Labai panašu, kad ši vasara bus kitokia dėl koronaviruso užkrato grėsmės ir kosėjimas bei sloga aplinkiniams nebeatrodys toks jau nekaltas dalykas. Be to, su tokiais simptomais, tikėtina, ir darbdavys nuo durų nedvejodamas pasiųs atgal į namus. Jei susirgsite, nekelkite aplinkiniams nereikalingo streso ir patys elkitės atsakingai“, – pataria jis.
Tam turėtų pasitarnauti ir per pandemiją išmoktos pamokos. Tarp jų savijautos stebėjimas, kosėjimo bei čiaudėjimo būtinai prisidengiant ranka ar į alkūnę etiketas, įprastu tapęs apsauginių veido kaukių dėvėjimas.
R. Grizicko teigimu nestebina, kad į sergančius žmones dėl COVID-19 pandemijos žiūrima atidžiau, jautriau bei tikimasi atsakingumo ne tik už savo, bet ir aplinkinių, taip pat – visos visuomenės sveikatą.
„Siekdami užkirsti kelią COVID-19 plitimui, sumokėjome už tai labai brangiai – griežtu ilgu karantinu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tarp kurių ir neginčytinas poveikis žmonių psichinei sveikatai, ir neregėto masto staigus ekonomikos smukimas. Todėl pajutę peršalimo simptomus elkitės atsakingai: likite namuose, kreipkitės pagalbos į gydytojus. Jei tenka būti viešose erdvėse – laikykitės maksimalaus saugumo“, – sako ekspertas.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa vyko gegužės 18-27 dienomis. Joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
