10 mėnesių lietuvio Kevino, vasario 14 dieną Londone mirusio nuo meningokokinio sepsio, istorija paliko skaudžią pamoką gyviesiems. Kas tai per liga, kurios neatpažino Jungtinės Karalystės medikai ir leido užgesti tokiai jaunai gyvybei?
Iš Alytaus kilusi berniuko motina Gabrielė B. kiekvieną vasario 14-osios įvykį aprašė interneto portale „kevinukas.edicypages.com”.
Tą rytą Kevinuko rankos ir kojos buvo labai šaltos, o po pusryčių prasidėjo traukuliukai. Jis dejavo, kūno temperatūra šoktelėjo iki 40 laipsnių Celsijaus. Iškviesti greitosios medikai davė vaistų ir išvežė į ligoninę.
„Greitosios daktarė dukart pakartojo ligoninės darbuotojams, kad patikrintų jo kvėpavimą, nes jis labai blogas ir dažnas”, – rašo Gabrielė.
Tačiau ligoninės medikai neskubėjo. Tik po pusvalandžio berniukui buvo pamatuota temperatūra, patikrintas pulsas. Davus kitų vaistų po kiek laiko temperatūra nuo 40,2 nukrito iki 39,8 laipsnio. Berniukas vis dejavo, buvo mieguistas.
„Atėjo daktarė, ji labai nemaloniai paklausė manęs, ką mes čia veikiam. Ji patikrino mažučio gerklytę, paklausė jo plaučiukus. Po kiek laiko atėjo seselė, ji paėmė kraujo iš pirštuko, patikrino temperatūrą ir nustebo, kad temperatūra nekrenta. Apie 14 valandą atvažiavo mano vyras, atėjo daktarė. Mes paklausėm, kada mus išleis iš ligoninės ir kas mažučiui yra. Ji pasakė, kad tai gerklės uždegimas, infekcija”, – pasakojo Gabrielė.
Beje, ant berniuko kūno atsirado keistos dėmelės, tačiau gydytoja paaiškino, jog jos – nuo prakaito, vėliau – kad nuo antklodės, į kurią berniukas buvo suvyniotas.
Apie 15 val., nukritus temperatūrai, gydytoja pasakė, kad berniukui – gerklės uždegimas. Ji išrašė vaistų ir liepė važiuoti namo.
„Aš dar kartą paklausiau apie dėmeles, kurios buvo ant jo kūnelio, ant galvytės ir už ausytės. Ji pakvietė dar vieną daktarą, jie pažiūrėjo ir liepė važiuoti namo, nes esą nuo prakaito. Jei aš tik būčiau žinojusi, kad tai vienas iš meningito požymių… O išvažiavau namo rami, pagalvojusi, kad visgi du specialistai negalėjo apsirikti”, – rašo berniuko motina.
Namuose kūdikis nesiliovė dejuoti, buvo mieguistas, pradėjo vemti. Temperatūra nukrito iki 35,2 laipsnio, vaikas pradėjo šalti, mėlti, o dėmelės ant kūno tapo ryškesnės ir jų daugėjo.
Vėl iškviesta greitoji nuvežė vaikutį į kitą ligoninę. Ten niekas gydyti neskubėjo, nurodė vežti į kitą, vaikams skirtą ligoninę.
„Bet niekas vis nevažiavo, paskui mums pasakė, kad Kevinukas stiprus, nes jis ginasi, muistosi ir verkia, o tai esąs geras ženklas, viskas greitai susitvarkys. Paskui atėjo kiti daktarai, jie bandė paimti Kevinuko kraujo tyrimams. Ilgai nesisekė, badė labai labai daug ir visur, paskui suleido kažkokių vaistų, kad pradėtų cirkuliuoti kraujas, ir po šitų vaistų jis pradėjo mirti. Jį bandė gaivinti, bet jau buvo neįmanoma jo išgelbėti”, – savo šeimos nelaimę aprašo Gabrielė.
Lietuvių bendruomenė mano, jog dėl to kalti teisingos diagnozės nenustatę medikai. Ar mažylis Kevinas mirė dėl medikų klaidos, aiškinsis speciali komisija.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje meningokokine infekcija sirgo 8 žmonės – du suaugę ir šeši vaikai. Du iš jų – 52 metų vyras Klaipėdoje bei 10 mėnesių kūdikis Šilutėje, – išsivysčius žaibinei ligos formai, mirė. Į ligoninę jie atvežti per vėlai ir medikai jiems padėti nebegalėjo, – informavo VSC vyriausioji specialistė Rūta Ščerbavičienė. Per pastaruosius 5 metus užregistruoti 28 atvejai, šiemet – nė vieno.
„Gali būti sunku susigaudyti”
Antanas NARVILAS, Klaipėdos universitetinės ligoninės 1-ojo infekcinių ligų skyriaus vedėjas
Įdomu, kad taip atsitiko Anglijoje, senų tradicijų šalyje, kur medicina turėtų būti aukštesnio lygio. Bet manęs tai nestebina. Mat jauni gydytojai su tokiais atvejais gali būti nesusidūrę ir dėl to nesusigaudyti, kad tai ypač sunki meningokokinė infekcija.
Man pačiam teko susidurti su nemažai tokių atvejų per meningokokinės infekcijos epidemiją, prasidėjusią 1971 metais. Per metus teko gydyti po keliasdešimt, net šimtus sergančių ligonių. Ypač įstrigo vienas skaudus atvejis. 2 mėnesių kūdikis buvo atvežtas pasverti į polikliniką, ten užsikrėtė ir po to antros dienos pabaigoje sukarščiavo, buvo išbertas ir kitą rytą mirė.
Dabar šios infekcijos Lietuvoje pasitaiko pavieniai atvejai. Bet tai nieko nereiškia – ji gali atsirasti staiga. Tiksliai diagnozavus ir laiku pradėjus gydymą antibakteriniais vaistais ligonį galima išgelbėti.
Ligai būdingos kelios formos. Sukėlėjas – meningokoko bakterija – dažniausiai lokalizuojasi smegenyse, kraujuje arba nosiaryklėje. Lengviausiai persergama, kai meningokokas lokalizuojasi tik nosiaryklėje. Tuomet liga pasireiškia kaip nazofaringitas, sloga, parausta ryklė. Jei organizmo atsparumas geras, po kiek laiko susidaro antikūnai ir sunaikina meningokoką. Bet kol žmogus vaikšto tarp sveikųjų, ypač vaikų, gali tą ligą perduoti ir kitiems. Infekcija į organizmą patenka oro lašeliniu būdu.
Jei dėl nepalankių sąlygų organizmo atsparumas sumažėja, meningokokas išplinta į kraują ir gali sukelti meningokemiją, arba meningokokinį sepsį. Greičiausiai tas vaikutis ir sirgo tuo sepsiu. Sepsis pasireiškia odos išbėrimu. Išbėrimai gali būti įvairūs. Įvairiose vietose, dažniausiai ant pilvo, krūtinės, galūnių, kai kada ant veido atsiranda mažos, maždaug 2 mm dydžio raudonos dėmelės. Ligonis karščiuoja. Sunkesniais atvejais meningokemijai būdingi hemoraginiai, kraujingi išbėrimai odoje. Kraujosruvos būna nuo kelių cm iki delno pločio ir didesnės. Paprastai iš pradžių jos būna nedidelės, bet per trumpą laiką, net kelias valandas, padidėja. Visa ligonio oda pasidengia susiliejančiom kraujosruvom. Negydant krenta kraujospūdis, temperatūra, ligonis nuo infekcinio toksinio šoko bei išsivysčiusio antinksčių nepakankamumo miršta.
Kartais meningokokas iš nosiaryklės dėl imuniteto nusilpimo patenka į galvos smegenų dangalus ir sukelia pūlingą meningitą. Pasitaiko, kad liga pasireiškia ir meningitu, ir meningokemija.
Jei vaikas sukarščiavo, vemia, jį pykina, skauda galvą, jį išbėrė dėmelėmis arba kraujosruvomis – galima įtarti prasidėjusį meningitą. Jei įtempus odelę tarp dviejų pirštų kraujosruva nenyksta, gal tik kiek pablykšta, geriau parodyti kompetentingam medikui.
